Raktiniai žodžiai: prekės ženklas, prekės ženklo įvaizdis, prekės ženklo įvaizdžio vertinimas. Darbo tikslas: įvertinti DAUGIRDAS GYM prekės ženklo įvaizdį. Darbo tyrimo objektas: DAUGIRDAS GYM prekės ženklo įvaizdis. Darbo uždaviniai: 1) atskleisti teorinius prekės ženklo įvaizdžio ir jo formavimo aspektus; 2) pagrįsti prekės ženklo DAUGIRDAS GYM įvaizdžio tyrimo būtinumą; 3) atlikti DAUGIRDAS GYM prekės ženklo įvaizdžio vertinimą vartotojų požiūriu. Darbo tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinė analizė. Darbo apimtis – 53 puslapiai. Darbe panaudotos 3 formulės, 4 lentelės, 22 paveikslai, 2 priedai ir 36 literatūros šaltiniai. Išvados: 1) prekės ženklo įvaizdis – tai vartotojo sąmonėje susiformavęs prekės ženklo vertinimas, besiremiantis funkcinių ir emocinių vertybių pagrindu ir perteikiantis vartotojui prekės ženklo koncepciją. Prekės ženklo įvaizdis kuriamas vartotojo sąmonėje marketingo komunikacijos priemonėmis, o įvaizdžio formavimo proceso pagrindas yra prekės ženklo identitetas. Stiprus prekės ženklas turi turėti turtingą ir aiškų identitetą, atspindintį prekės ženklą kaip prekę, organizaciją, asmenybę, simbolį, ir kuris būtų adekvačiai perteikiamas tikslinei rinkai. Įvaizdis turi perteikti prekės ženklo koncepciją su realia patirtimi, atitinkančia prekės ženklo supratimą. Prekės ženklas atlieka daug funkcijų sukurdamas vertę tiek vartotojui, tiek įmonei (gamintojui); 2) viešosios... [toliau žr. visą tekstą] / Key words: brand, brand image, brand image evaluation. Objective of the project: evaluate DAUGYRDAS GYM brand image. Object of the project: image DAUGYRDAS GYM brand. Purpose of this project: 1. show theoretical brand image and its steps of formation; 2. Validate brand DAUGYRDAS GYM image analysis necessity; 3. Perform DAUGYRDAS GYM brand image evaluation from the perspective of consumers. Research methods of the project: literature analysis, questionnaire, quantitative analysis. Size of the project – 53 pages. There are 3 formulas, 4 tables, 22 pictures, 2 annexes and 36 references. Conclusions: 1) brand image – it is evaluation of brand image in the consumer’s consciousness, based upon functional and emotional values and gives consumer brand image conception. Brand image is created in consumers’ consciousness using communication marketing principles but process of image formation is brand identity. Strong brand image must have rich and clear identity, which reflects brand as an item, organization, personality, symbol and it has to be targeted to specific market. Image itself has to show concept of brand image together with real experience matching understanding of the brand. Brand image fulfills many functions creating values for consumer and for the company (manufacturer); 2) public’s institution “Daugirdas Gym” brand is DAUGYRDAS GYM. Public institution “Daugirdas Gym” is sport club. Sport club deals with huge competition among other clubs. Also it is young club, doesn’t... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojamas socialinio pedagogo įvaizdis ugdymo proceso dalyvių vertinimu. Teorinė analizė atskleidžia, jog esminiai veiksniai, skatinantys neigiamą socialinio pedagogo įvaizdį yra: mažas atlyginimas, papildomo darbo paieškos, nedidelės pastangos bei noras kelti profesijos kvalifikaciją, papildomų darbų atlikimas, kurie nėra įtraukti į socialinio pedagogo pareigybės aprašymą, kolegų ir mokyklos administracijos abejingumas socialinio pedagogo kaip specialisto veiklai. Praktinis ir mokslinis tyrimo aktualumas suponuoja tokius probleminius klausimus: Kaip ugdymo proceso dalyviai vertina socialinio pedagogo profesinį įvaizdį? Kaip skirtingi ugdymo proceso dalyviai vertina socialinio pedagogo profesinius gebėjimus, vertybines nuostatas, vizualinį (išorinį) žmogaus portretą, kvalifikacijos kėlimą, kaip profesinio įvaizdžio sudedamąsias dalis? Koks yra ryšys tarp socialinio pedagogo atliekamo vaidmens ir įvaizdžio? Bei kokios galimos įvaizdžio gerinimo galimybės? Tyrimo objektas – socialinio pedagogo profesijos įvaizdis ugdymo proceso dalyvių vertinimu. Tyrimo tikslas – atskleisti socialinio pedagogo profesijos įvaizdį ugdymo proceso dalyvių vertinimu. Tyrimo duomenys renkami naudojant anketinės apklausos raštu metodą. Anketa sudaryta taikant uždaro ir atviro tipo klausimus bei skirta ugdymo proceso dalyviams (N=102) (socialiniams pedagogams, pedagogams bei tėvams). Tyrimo duomenys buvo apdoroti SPSS (Statistical Package For Social Science) programine įranga (19... [toliau žr. visą tekstą] / The final paper presents an analysis of the image of social educators as assessed by the participants of the education process. The theoretical analysis reveals the following key factors promoting the negative image of social educators: low salaries, search for additional work, meager endeavor and desire to further develop their professional qualification, performing additional tasks not included into the social educator job description and indifference of colleagues and school administration towards the activities of social educator as a specialist. The practical and scientific relevance of the study presupposes the following research questions: How is the professional image of social educator assessed by the participants of the education process? How are the professional skills, values, visual (external) human image and qualification development of social educators as constituents of their professional image assessed by the different participants of the education process? What is the connection between the role of social educators and their image? What are the available image improvement possibilities? The research object is the professional image of social educators as assessed by the participants of the education process. The goal of the study is to reveal the professional image of social educators as assessed by the participants of the education process. The research data were gathered by using a written questionnaire-based survey. The survey was compiled from open and... [to full text]

Magistro darbo objektas – politinio lyderio įvaizdis ir jo formavimas visuomenėje. Darbo tikslas – nustatyti galimus įvaizdžio formavimo visuomenėje teorinius modelius bei pateikti jų vertinimo metodologiją. Pagrindiniai darbo uždaviniai: aptarti lyderystės sampratą visuomenėje; pateikti politinio lyderio ir politinės lyderystės sąvokas bei koncepcijas; aptarti tarptautinių politinių lyderių įvaizdžio formavimo atvejus bei pateikti Lietuvos visuomenėje susiformavusį politinio lyderio įvaizdžio modelį; pateikti visuomenės nuomonės formavimo metodologiją; aptarti visuomenės informavimo priemonių vaidmenį visuomenės nuomonės formavimo procese; aptarti įvaizdžio formavimo veiklos įvertinimo būdus (remiantis ryšių su visuomene proceso organizavimo etapais); išanalizuoti darbo metu pateiktus teorinius politinio lyderio įvaizdžio kūrimo aspektus, taip paneigiant arba patvirtinant darbe iškeltą hipotezę bei pateikti išvadas. Naudojant literatūros analizę, buvo aptarti politinio lyderystės bei politinės asmenybės formavimo teoriniai apibrėžimai, pateikti tarptautinių politinių lyderių pavyzdžiai bei aptartas informavimo kampanijos vaidmuo visuomenės nuomonės formavimo procese. Taip pat nustatyti įvaizdžio formavimo veiklos įvertinimo metodai. Apibendrinant išanalizuotą teorinę medžiagą bei sociologinių tyrimų duomenis, galima daryti išvadą, kad darbe kelta hipotezė pasitvirtina tik iš dalies, kadangi didžioji visuomenės dalis gana menkai suvokia politinių lyderių įvaizdžio kūrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Creation of the image of the political leader in the society by Tomas Čepelevskis (summary) All changes that happened with the society in the last decades caused significant changes in the field of politics. Especially those changes touched political leaders who had to understand importance of the role of information and communication skills in the new contemporary society. Also contemporary political leaders should understand the importance of image role in the society. Every political leader understands that his image and his political wealth are directly connected with each other. Because of this leaders and their teams are changing old steady political rules for new ones. In this new political game they are trying to become more flexible and innovative. Now political leaders and their teams try to be like business service organization which sells its political services and products for the society. But in order to gain more understanding and support of the society, political leaders should not only speak loud speeches or promise better tomorrow, but they also should make clear and understandable information campaign. Consequently every image creation process in the society needs a good planed strategy with clear tasks and understandable goals. And if political leaders or their teams that take part in image creation process want to reach the desired point with perfect information campaign they must know main tools of shaping of public opinion and how to evaluate the impact... [to full text]

Postgraduate studies final work of university consists of 60 pages, 27 figures, 3 tables, 68 references, 25 appendixs. It is written in Lithuanian language. The research object of this work is the image formation of the three branded meat shops in the Mažeikiai. The research aim- to create work of specialized meat shops reputation. Objectives analysis the sense of organization reputation and create run; to explain the ways of organization image; to examine the most important models of image making and to evaluate their advantages and disadvantages; to investigate the factors, that have influence in image formation; to present general theoretical model of mini shops image formation. In the process of research were used different methods. In the theoretical part of the thesis was used a comparative analysis and discussion on the concept of image. A questionnaire was used as a quantitative research method with meat product consumers in Mazeikiai. Receive results was generalized with statistical methods and graphs. Besides in the process of research was used the verbal documents analysis and a personal observation. The first chapter “Image essence of the organizations and peculiarity of it formation” is intended to review what is the reputation of organization and what are the principles of image found. The special attention was focused on the research models and methods of organization image. Up to now boffin of management found 7 models of organization reputation and... [to full text]

Magistro darbo objektas yra moterų ir vyrų įvaizdžiai. Darbo tikslas – išanalizuoti dominuojančius lyčių įvaizdžius Lietuvos televizijų reklamose, suskirstyti juos į tipus ir palyginti su moterų ir vyrų įvaizdžiais, vyraujančiais visuomenėje ir žiniasklaidoje. Darbo uždaviniai: aptarti, kas sudaro žmogaus lytinę tapatybę, ir nuo ko priklauso lyčių tvarka visuomenėje; nustatyti, kaip kuriamas asmens įvaizdis, ir kas jį sudaro; išnagrinėti, kokie lyčių įvaizdžių bruožai vyrauja visuomenėje ir žiniasklaidoje; apžvelgti moterų ir vyrų vaizdavimo televizijoje ypatumus, ir aptarti, kokį poveikį jų vaizdiniai daro vartotojams; išanalizuoti Lietuvos televizijų reklamas ir išskirti dominuojančius moterų ir vyrų įvaizdžius. Darbe naudojami tokie tyrimo metodai, kaip lyginamoji duomenų analizė, kokybinė ir kiekybinė reklaminių pranešimų turinio analizė. Šie metodai pasirinkti, siekiant išryškinti atskirus įvaizdžio bruožus, nustatyti, kokie įvaizdžio kūrimo elementai labiausiai jį atskleidžia ir lemia jo vertinimą, palyginti atskirų įvaizdžių vaizdavimo dažnumą televizijos reklamose. Išanalizavus mokslinę literatūrą, pastebėta, kad įvairiose kultūrose per pastaruosius kelis dešimtmečius reklamos mažai pakito – jose vis dar stereotipiškai vaizduojami moters ir vyrų įvaizdžiai ir tarpusavio santykiai. Atlikta televizijos reklamų kokybinė ir kiekybinė analizė leidžia teigti, kad Lietuvos televizijos reklamos ne išimtis – jose lyčių įvaizdžiai kuriami, remiantis stereotipinėmis moteriškumo... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of advertising as a way of communication is important research area, because a lot of social, cultural codes and symbols lies in it. Analysis of these codes and symbols not only helps to perceive the social reality, but also to understand how they influences the public. Content of the advertising messages are not alway positive part of socialization. Often, it reflects stereotypical information as a positive and the only aspiration. Limited conception of femininity and masculinity restricts the human‘s individuality and independence, depresess if purposed stereotypical traits are impossible to comply with. The objective of this work is to reveal what stereotypical features of women and men reflects in television commercials, media and society, and how they affect human‘s sexual identity, attitudes and behavior. The subject of this work is images of men and women, and the objective is to analyze the dominant gender images of Lithuanian television commercials, classify them into types and compare with images of male and female, prevailing in society and the media. Research goals: - establish what forms human‘s sexual identity and what determines the gender order in society; - determine what creates the image of person; - consider what features of gender images prevailing in society and media; - overview representations of male and female in television and discuss the impact of their images to consumers; - analyze Lithuanian television commercials and identify the... [to full text]

Pasirodžius lingvistinio mandagumo teorijai, pasaulyje tokio pobūdžio tyrimai tapo labai populiarūs, tačiau lingvistinė pragmatika tebėra naujas reiškinys lietuvių kalbotyroje, visai mažai dėmesio skiriama pragmatiniams elektroninio diskurso tyrimams, ypač retai lingvistiniu aspektu tiriami interneto komentarai. Tačiau juos tirti verta dėl šio žanro populiarumo ir dėl to, kad jie parodo kasdien vartojamą kalbą bei veikia kalbinius mūsų visuomenės įpročius. Analizuoti interneto komentarus nuspręsta ir dėl jiems būdingo anonimiškumo, kadangi buvo siekiama patikrinti, ar asmens įvaizdžio apsaugos teorija veikia ir tada, kai adresantas slepiasi po pseudonimu. Šiame darbe pristatomas interneto svetainėje dėstytojai.lt esančiuose studentų komentaruose dėstytojams skirtų vertinimų tyrimas. Vertinimai analizuoti leksiniu-gramatiniu, lingvistinio mandagumo ir funkciniu aspektais. Buvo tiriama, kokie žodžiai ir jų junginiai dažniausiai vartojami vertinant dėstytoją, kaip teigiami-neigiami vertinimai sąveikauja tekste, kaip nuo jų sąveikos priklauso bendras komentaro turinio teigiamumas-neigiamumas. Taip pat buvo tiriama, kaip studentų komentaruose veikia lingvistinio mandagumo teorija: kokias strategijas naudoja studentai, pateikdami neigiamus vertinimus (kurie iš esmės yra asmens įvaizdžiui grėsmingi šnekos aktai), kokiais būdais jie yra švelninami. Išanalizuotas ir funkcinis neigiamų vertinimų aspektas – nustatyti šnekos aktai, kuriais realizuojami neigiami vertinimai, ištirta jų... [toliau žr. visą tekstą] / When linguistic politeness theory has emerged, it became very popular all over the world, but it’s still a new phenomenon in Lithuanian linguistics. Little attention from pragmatic point of view is paid to the electronic discourse, especially to the interactive internet commentaries. However, they are worth analyzing because of the popularity of their genre and because they reflect the everyday language, also they are affecting the speech habits of our society. It was also decided to analyze interactive commentaries because of their anonymity factor, as it was expected to verify if the politeness theory works when the addressers are hiding behind their pseudonyms. Therefore, this study aims to represent the analysis of the assessments of lecturers in the interactive student commentaries on the website dėstytojai.lt. The analysis includes research of what words and phrases are commonly used for the assessment of lecturers, and research of how do positive and negative assessments interact in texts – how the negativity-positivity of the overall content of the commentary depends on their interaction. It has also been analyzed how the linguistic theory of politeness manifests itself in these commentaries: what strategies are used for the negative assessments (that are considered as face threatening speech acts), what criticism mitigating devices are used in them. It has been analyzed what the speech acts are used to actualize negative assessments in researched commentaries and how... [to full text]

Šiame darbe tiriami ir lyginami Lietuvos, Latvijos, Estijos įvaizdžiai tarptautinėje spaudoje po įstojimo į NATO ir ES. Kiekybinės ir kokybinės turinio analizės metodu analizuojami Baltijos valstybių įvaizdžių panašumui ir skirtumai teminėse ir vertinamosiose kategorijose. Įvaizdį suvokiant santykyje su identitetu analizuojamos Baltijos valstybių regioninės identifikacijos ir išskiriami pagrindiniai naratyvai, apibūdinantys „Baltijos šalis“ kaip regioną. / In the International Relations state image is perceived not only as the source of soft power but also as identity. Identity is more of how we see us, and image is about how they see us. Image is especially important for so called new states which have emerged or returned to the international arena after collapse of the Soviet Union. They had to position themselves on to the geographical and mental map of Europe and the entire world. So what is the image of the Baltic States when they became the real members of NATO and the EU, how they are portrayed in the international media, what are differences and similarities between them and are they seen as one region? The purpose of this study: to reveal what are the image of each Baltic state and the whole image of the Baltic region in the international press. The content analysis of the articles in ‘Financial Times’ and ‘The Economist’ (in the period from 1 of May 2004 until the end of 2007) was carried out. The main findings are summarized below: • During the analyzed period Estonia was most visible in ‘The Economist’, but Lithuania was most visible in ‘Financial Times’. Aggregated results of both newspapers show that Lithuania was most visible, Estonia is slightly less visible and Latvia is least visible. • The image of Estonia was most positive, the image of Lithuania was less positive and Latvia’s image was least positive. On the other hand Estonia’s image is also most controversial. • The analysis of Baltic States images... [to full text]