Tyrimo tikslas - atskleisti globos namuose augančių paauglių beviltiškumo, neadaptyvių kognityvinių schemų bei streso įveikos sąsajas. Globos namuose augantys paaugliai dažnai susiduria su psichologiniais sunkumais. Lietuvoje nėra daug tyrinėtos šių paauglių beviltiškumo, neadaptyvių kognityvinių schemų bei streso įveikos psichologinės problemos. Tyrime dalyvavo 52 globos namuose augantys paaugliai. Tyrimas atliktas taikant tris metodus: A. T. Beck nevilties skalė, kitas E. J. Young ankstyvų neadaptyvių kognityvinių schemų klausimynas, trumpoji forma ir trečias Ž. Grakausko bei G. Valicko keturių faktorių streso įveikos klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė merginų imtyje beviltiškumo ir neadaptyvių kognityvinių schemų sąsajas, kai tuo tarpu vaikinų imtyje šios sąsajos nenustatytos. Tyrimu nustatytos streso įveikos strategijų bei neadaptyvių kognityvinių schemų sąsajos tiek vaikinų, tiek merginų imtyje. Beviltiškumo ir streso įveikos strategijų sąsajų nerasta nei merginų, nei vaikinų tarpe. Nenustatyti reikšmingi skirtumai beviltiškumo, streso įveikos strategijų: problemų sprendimo, vengimo bei socialinio palaikymo tiek vaikinų, tiek merginų imtyje. / The aim of the study was to reveal corellation of hopelessness, maladaptive cognitive schemes and stress coping strategies in adolescents growing in foster home. Adolescents growing in foster home often interfere psychological difficulties. In Lithuania there is not many researches on adolescents hopelessness, maladaptive cognitive schemes and stress coping strategies. 52 girls and boys participated in the research from foster home. In the present thesis was applied three methods: A. T. Beck’s hoplessness scale, E. J. Young maladaptive cognitive schemes questioner and Ž. Grakauskas, G. Valickas stress coping strategies scale. The survey results showed the corellation of hopelessness and maladaptive cognitive schemes of girls but the results of boys presents no corelations between hopelessness and maladaptive cognitive schemes. The results of boys and girls showed corellation of stress coping strategies and maladaptive cognitive schemes. There were no meaningful differences of boys and girls on average between hoplessness and stress coping strategies: problems solving, social support and avoidance.

Tyrimo tikslas – ištirti žmonių, patyrusių apatinių galūnių amputaciją, potrauminio streso sutrikimo simptomų, jų įveikos strategijų ir psichologinio atsparumo sąsajas. Buvo ištirti 120 tiriamųjų (92 vyrai ir 28 moterys), kurie patyrė apatinių galūnių amputaciją. Tyrime buvo naudojami trys klausimynai: 1. DRS-15 (Dispositional Resilience Scale) skirtas matuoti psichologinį atsparumą, kaip asmenybės savybę. 2. Streso įveikos klausimynas, kuris naudojamas matuoti įveikos strategijoms. 3. Įvykio poveikio skalė - revizuota (IES-R) skirsta potrauminio streso sutrikimo simptomams nustatyti. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog psichologinis atsparumas nėra susijęs su potrauminio streso sutrikimo simptomais tiesiogiai. Bet nustatyta, jog jaunesnių su žemesniu nei aukštuoju išsilavinimu vyrų didesnis bendras psichologinis atsparumas ir psichologinio atsparumo įsipareigojimas susijęs su dažniau naudojama problemų sprendimo įveikos strategija, o dažnesnis šios strategijos naudojimas susijęs su mažesniu potrauminio streso sutrikimo vengimo simptomo kiekiu. Jaunesnių su žemesniu nei aukštuoju išsilavinimu asmenų bendras psichologinis atsparumas ir jo bruožai (kontrolė, įsipareigojimas) teigiamai susiję su problemų sprendimo įveikos strategijos naudojimu. Vyresnių su žemesniu nei aukštuoju išsilavinimu žmonių grupėje rastas toks pat ryšys tarp bendro psichologinio atsparumo bei jo kontrolės bruožo ir problemų sprendimo įveikos strategijos. Vyresnių asmenų didesnė psichologinio atsparumo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to examine associations between posttraumatic stress disorder (PTSD) symptoms, coping strategies and hardiness among people with lower limb amputations. There were examined 120 patients (92 men and 28 women) who suffered a lower limb amputation. In the study were used three questionnaires: 1. DRS-15 (Dispositional Resilience Scale) which is designed to measure hardiness as a characteristic of personality. 2. Coping with stress questionnaire, which is used to measure coping strategies. 3. The Impact of Event Scale-Revised (IES-R) is used to measure PTSD symptoms. Results showed that hardiness was not directly associated with PTSD symptoms. But there were found that higher overall hardiness and commitment characteristic were associated with a more frequent usage of problem solving coping strategy and more frequent usage of this coping strategy was associated with less PTSD avoidance symptom amount among men who were younger and had lower than higher education. Among people who were younger and had lower than higher education there were found that higher overall hardiness and its characteristics (control, commitment) were associated with a more frequent usage of problem solving coping strategy. In the older age group of people with lower than higher education overall hardiness and its control characteristic were positively associated with problem solving coping strategy. In older age group there were found that hardiness control characteristic was... [to full text]

Siekiant geriau suprasti verslo organizacijų darbuotojų patiriamą darbinį stresą ir pasitenkinimą darbu, jų ryšio nustatymas pasirinktas šio tyrimo tikslu. Kad jį atskleistume, naudojome tris metodikas: Veiksnių, Sukeliančių Stresą Darbe, Įvertinimo Klausimyną (Gulbinaitė, 2007), Pasitenkinimo Darbu Skalę (Spector, 1985) ir Streso Įveikos Klausimyną (Grakauskas, Valickas, 2006), kuriomis ištirta 118 tiriamųjų. Gauti rezultatai parodė, jog vyrai, labiau nei moterys, patiria didesnį darbinį stresą, susijusį su darbo reikalavimais bei darbo santykiais. Tuo tarpu moterys, skirtingai nuo vyrų, patiria didesnį pasitenkinimą darbu, susijusį su darbo organizavimu. Skirtumų tarp jaunesnių (18-25m.) ir vyresnių (26-40m.) tiriamųjų darbinio streso ir pasitenkinimo darbu nenustatyta. Tačiau rasta, jog vyrų ir moterų grupėse darbiniam stresui didėjant, pasitenkinimas darbu mažėja. Taip pat gauta, jog ne visos streso įveikos strategijos susijusios tarpusavyje, su darbiniu stresu ir pasitenkinimu darbu. Nustatyta, jog trijose tiriamųjų, patirianči���� skirtingą darbinį stresą ir pasitenkinimą darbu, grupėse naudojamos streso įveikos strategijos skiriasi tik iš dalies. / In order to understand better the job stress and job satisfaction experienced by workers in business organizations, its link is chosen as the aim of this study. For this reason, there were used three methods: The Evaluations Questionnaire of Variables, That Cause Job Stress (Gulbinaite, 2007), Job Satisfaction Scale (Spector, 1985) and Coping with Stress Questionnaire (Grakauskas, Valickas, 2006). 118 participants took part in this study. The results indicated that men comparing with women experience a bigger job stress, connected with job requirements and job relations. Whereas women, differently than men, experience a bigger job satisfaction, connected with job planning. It was also found that there are no differences of job stress and job satisfaction in groups of younger (18-25 years) and older (26-40 years) participants. Moreover, the results indicated, that when job stress is going up, the job satisfaction is going down in men and women groups. Besides, just some stress coping strategies are interdependent, have connection with job stress and job satisfaction. Finally, stress coping strategies differ just in part in three participants groups, who experience different job stress and job satisfaction.

Tyrimo tikslas: Atskleisti asmenų, patyrusių apatinių galūnių amputaciją, asmenybės bruožų, streso, susijusio su liga, įveikos strategijų bei depresiškumo sąsajas. Tyrime dalyvavo 70 asmenų, patyrusių apatinių galūnių amputaciją (53 vyrai, 17 moterų). Tyrime buvo naudojami trys klausimynai: 1. COPE (angl. Coping Orientation of Problem Experience)- streso, susijusio su liga, įveikos strategijų nustatymui. 2. „Penketo svarbiausių“ bruožų klausimynas- The Big Five Inventory (BFI) 3. HAD (Hospital Anxiety and depression scale)- depresiškumo matavimui. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didesnį depresiškumą prognozuoja mažiau adaptyvių bei adaptyvių į emocijas nukreiptų įveikų naudojimas, mažesnė laiko trukmė (iki 6 mėn.) praėjusi po amputacijos bei labiau išreikštas neurotizmo bruožas. Tuo tarpu mažesnį depresiškumą prognozuoja didesnis sutariamumo bruožo išreikštumas. Didėjant ekstraversijos bruožo išreikštumui dažniau naudojama į problemą nukreipta įveika ir rečiau naudojama mažiau adaptyvi įveika. Sąžiningumo bruožo didėjimas siejasi su mažiau naudojamomis mažiau adaptyviomis įveikos strategijomis bei dažniau naudojamomis adaptyviomis į problemą nukreiptomis įveikos strategijomis. Didėjant neurotizmo bruožo išreikštumui dažniau renkamasi mažiau adaptyvią įveiką bei rečiau renkamasi adaptyvią į problemą nukreiptą įveiką. Atvirumo patyrimui bruožo išreikštumo didėjimas siejasi su adaptyvių įveikų naudojimu. Tuo tarpu sutariamumo bruožo didėjimas siejasi su dažniau... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of research was to examine associations between personality traits, stress coping strategies, caused by the illness and depressiveness among people with lower limb amputations. In this study were examined 70 patients (57 men and 17 women) who experienced a lower limb amputation. In this research were used three questionnaires: 1.COPE (Coping Orientation of Problem Experience)- to identify stress coping strategies. 2. „The Big Five Inventory „(BFI) 3. HAD (Hospital Anxiety and depression scale) to measure a level of depressiveness. The results showed that depressivity is predicted by the using of maladaptive and adaptive emotion -focused coping strategies, neuroticism and the duration of time after amputation. Shorter time (up to 6 months) predicts more depressive symptoms than longer time. Meanwhile, the lower depressivity predicts conscientiousness. Extraversion is associated with frequently used adaptive problem focused coping strategies and rarely used maladaptive coping strategy. Conscientiousness personality trait is associated with reduced use of maladaptive coping strategies and frequent use of adaptive problem- focused coping. Neuroticism is associated with increased use of maladaptive coping strategies and reduced use of adaptive problem- focused coping. Openness to experience is associated with the use of adaptive coping strategies . Meanwhile conscientiousnessis associated with frequent use of adaptive problem- focused coping and rare use of... [to full text]

Darbe atlikta teorinė sutrikusio intelekto vaikų ir jaunuolių, gyvenančių globos įstaigoje, psichosocialinės charakteristikos ir salutogenezės, kaip sunkumų įveikos metodologijos, bei vidinės darnos ir jos komponento – sunkumų įveikos strategijų struktūros analizė. Iškelta hipotezė, kad sunkumų įveikos strategijų pasirinkimas priklauso nuo jaunuolių asmens savybių ir socialinės aplinkos. Neįgalūs jaunuoliai, įveikdami sunkumus, mažiau naudoja adaptacinių gebėjimų reikalaujančias strategijas. Interviu ir anketinės apklausos metodais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti, kaip įveikia sunkumus sutrikusio intelekto jaunuoliai, išėję iš vaikų ir jaunimo pensionato, kokias įveikos strategijas jie naudoja. Atlikta nestandartizuotos medžiagos turinio (duomenys kategorizuoti pagal semantinius ryšius) ir statistinė (aprašomoji vidurkių, standartinių nuokrypių, faktorinė) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 7 jaunuoliai, turintys intelekto sutrikimą, ir 110 pensionatų darbuotojų, globėjų ir jų šeimų narių (atitinkamai – 99, 8 ir 3 respondentai). Empirinėje dalyje nagrinėjamos sutrikusio intelekto jaunuolių asmenybės ypatumai (psichologinės ir būdo savybės, gebėjimai, vertybės ir nuostatos), socialiniai resursai (socialinė aplinka), stresinės situacijos ir jos subjektyvaus vertinimo ypatumai, įveikos veiksmai (strategijos), kuriuos individas atlieka, norėdamas prisitaikyti prie esamos situacijos. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Sutrikusio intelekto jaunuolių įveikos... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical analysis of structure of psychosocial characteristics and salutogenesis as the methodology of coping with difficulties and the analysis of the inner harmony and its component – difficulties coping strategies of young people with dysfunction of intelligence from orphanages and foster homes for children is presented in this Thesis. The hypothesis claims that the choice of difficulties coping strategies depends on personal characteristics of young people and the social environment. When coping with difficulties the disabled young people use fewer strategies requiring adaptation abilities. The research was conducted using the methods of interview and questionnaire. The aim of the research – to study the ways the young people with the dysfunction of intelligence from orphanages and foster homes for children cope with difficulties and the coping strategies they use. The analysis of the content of nonstandard material (the data were categorized according to semantic relations) and statistic data analysis (descriptive analysis of averages, standard deviations, factorial analysis) were done. 7 young people with the dysfunction of intelligence and 110 employees working in the boarding-school, guardians and members of their families (99, 8 and 3 respondents respectively) participated in the research. Personal peculiarities of young people with the dysfunction of intelligence (psychological and temper peculiarities, abilities, values and attitudes), social resources (social... [to full text]

Darbo tikslas – patikrinti ar egzistuoja įkalinimo įstaigoje bausmę atliekančių asmenų emocinės būsenos bei stresogeninių įvykių įveikos strategijų sąsajos adaptaciniu periodu. Tyrime dalyvavo 200 nuteistų pilnamečių vyrų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių Pravieniškių 1- uose pataisos namuose. Tiriamiesiems 1-ąją atvykimo į pataisos namus dieną ir praėjus adaptacijos laikotarpiui (po trijų mėnesių) buvo išdalinami klausimynai, kuriuos sudarė šios metodikos: nerimo skalė iš HAD (Hospital Anxiety and Depression) metodikos; COPE – įveikos strategijų klausimynas; BEKO (Beck Depression Inventory) testas, skirtas įvertinti nuotaikos pokyčius; psichologinei įtampai įvertinti skirta metodika (Oprosnik travmatičeskovo stresa dlia diagnostiki psichologičeskix posledctvi); tarpasmeniniui bendravimui įvertinti skirta metodika. Siekiant įvertinti nuteistųjų emocinę būklę bei stresogeninių įvykių įveikos strategijų sąsajas tik atvykus į pataisos namus ir pasibaigus adaptacijai, tie patys asmenys buvo tiriami du kartus. Tyrimo rezultatai parodė, kad egzistuoja emocinės būsenos bei stresogeninių įvykių įveikos strategijų sąsajos adaptaciniu periodu: tik atvykus į įkalinimo įstaigą ir adaptacijai pasibaigus, nuteistieji naudoja visas galimas įveikos strategijas, t.y. tiek į problemą nukreiptą įveikimą, tiek į emocijas nukreiptą įveikimą, tiek mažiau adaptyvaus įveikimo strategijas. Pažymėtina, kad adaptacijai pasibaigus, įveikos strategijos naudojamos rečiau nei tik atvykus į įkalinimo... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of work is to check, whether there are links between the emotional states and strategies to cope with the stressogenic events of the persons, who are serving sentence in prisons, during the adaptation period. 200 sentenced adult men were participating in the research. They serve their sentence in the 1st Penitentiary of Pravieniskes. The questionnaires were distributed to the convicts on the first day of their arrival to the penitentiary and again after the adaptation period (after three months). The questionnaires were made from the following methodologies: scale of anxiety from HAD (Hospital Anxiety and Depression) methodology; COPE – questionnaire of coping strategies; BEKO (Beck Depression Inventory) test meant to evaluate the changes in mood; methodology of traumatic stress (Oprosnik travmatičeskovo stresa dlia diagnostiki psichologičeskix posledctvi); and the methodology meant to evaluate the interpersonal communication. The same persons were analyzed twice in order to evaluate the links between the emotional states and strategies to cope with the stressogenic events of the convicts on the arrival date to the penitentiary and after the adaptation period. According to the research results, there are the links between the emotional states and strategies to cope with the stressogenic events during the adaptation period: on the arrival and after the adaptation period the convicts use all the possible coping strategies, i.e. problem-orientated coping... [to full text]