Magistro darbo objektas – įtikinėjimo metodai politinėje retorikoje. Darbo tikslas – apibrėžti įtikinėjimo metodų analizės teorines prielaidas ir ištirti įvairių politinės retorikos įtikinėjimo metodų veiksmingumą. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išskirti, aprašyti ir suklasifikuoti įvairius įtikinėjimo metodus, naudojamus politinėje retorikoje; naudojant fokusuotos grupinės diskusijos metodą, ištirti įvairių įtikinėjimo metodų, panaudotų politinėse kalbose, veiksmingumą. Naudojantis deskriptyviniu, fokusuotos grupinės diskusijos ir kokybinės turinio analizės metodais, prieita prie išvados, kad įtikinėjimo metodai, būdingi periferiniam nuostatų keitimui, politinėje retorikoje yra veiksmingesni nei įtikinėjimo metodai, keičiantys nuostatas centriniu būdu. Fokusuotos grupinės diskusijos dalyviai įtikinamiausia pripažino kalbą, kurioje buvo panaudota daugiausiai periferiniam nuostatų keitimui būdingų įtikinėjimo priemonių. Tuo tarpu kalbos, kuriose arba vyravo centriniam įtikinėjimui būdingos priemonės (įrodinėjimas) arba buvo prastai naudojamos periferinio įtikinėjimo priemonės (prasta retorika) auditorijos neįtikino. Iš politinę kalbą sakančio oratoriaus auditorija tikis autoritetingumo ir sąžiningumo. Auditorijos dėmesį patraukti ir sukurti su ja teigiamą santykį padeda oratoriaus akių kontaktas. Dialogo imitavimo priemonės kontaktui su auditorija užmegzti yra veiksmingos tik tuomet, kai yra naudojamos drauge su balso valdymo ir kitais neverbalinės komunikacijos elementais... [toliau žr. visą tekstą] / Rhetoric – the tool of politicians seeking to gain public support appeared and was developed in times of ancient Greece. In our days political rhetoric still is considered to be powerful tool in political arena and even survives kind of renascence. Politician as any other professional is obliged to be skilled user of methods of political rhetoric. Municipality elections are coming soon in Lithuania. Public discourse is going to be filled of different political speeches, examples of political rhetoric, perfect ones as well as worse ones. Object of this work is Persuasion methods in political rhetoric. The aim of this work – to define theoretical basics for the analysis of persuasion methods ant to research the efficiency of different persuasion methods used in political rhetoric. The main objectives were raised: to define, describe and classify persuasion methods; with the help of focus group method to research the efficiency of these methods used in political rhetoric. The descriptive, focus group and qualitative content analysis methods were used in this work. The results of the research proved the hypothesis that peripheral persuasion methods are more efficient than the methods used for central persuasion in political rhetoric. Focus group agreed that most persuasive speech was the speech where most methods of peripheral persuasion methods were used. Speeches where methods of central persuasion prevailed or methods of peripheral persuasion were used poorly did not persuade... [to full text]

Disertacijoje yra analizuojami šiuolaikiniai visuomenės įtikinėjimo procesai ir teigiama, kad šiuolaikinės informacinės kampanijos, orientuotos į pozityvių pokyčių skatinimą visuomenėse, neturi siekti konstruoti tvirtų identitetų ir nekintančių socialinių nuostatų, nes tokio pobūdžio įtikinėjimas yra susijęs su masių visuomenei būdingais informacijos vartojimo būdais ir nebeatitinka šiandieninio mobilaus, atviro pokyčiams individo poreikių. Disertacijoje siekiama įrodyti, kad šiuolaikinės pozityviojo visuomenės įtikinėjimo kampanijos turi būti paremtos silpnuoju tinkliniu įtikinėjimu; darbe toks įtikinėjimo būdas yra konceptualizuojamas, pasiūlomas tinklinio silpnojo visuomenės įtikinėjimo modelis ir aprašomas jo veikimas. Šis modelis pristatomas kaip praktinis ir analitinis instrumentas, galintis padėti organizuoti komunikacines pozityvių socialinių pokyčių programas bei jas tirti. Teorinės ir metodologinės disertacijos idėjos yra patikrinamos atliekant 2011 m. Lietuvoje vykusio savanoriškos veiklos populiarinimo, susieto su tuo metu visoje Europos Sąjungoje vykusiais Europos savanoriškos veiklos metais, analizę, savanorystės idėjų sklaidą šalyje vertinant kaip pozityvių visuomenės pokyčių skatinimo programą. Remiantis kritinės diskurso analizės ir socialinio tinklo analizės tyrimo technikomis, yra įvertinama savanoriškos veiklos populiarinimo akcijų turinys bei organizacinės jų kūrimo formos tinklinio silpnojo visuomenės įtikinėjimo modelio požiūriu. Darbas gali būti... [toliau žr. visą tekstą] / Contemporary society persuasion processes are analysed in the Dissertation and it is stated that the contemporary informational campaigns, oriented towards the encouragement of positive processes within societies, should not seek for the construction of solid identities and not changing social provisions, because the persuasion of such type is linked with ways of the information consumption, characteristic to society of masses and does not correspond to contemporary needs of the mobile individual, open for changes. It is strived to prove in the Dissertation that contemporary campaigns of the positive society persuasion should be based on the soft networked persuasion; such way of persuasion in the Work is conceptualised; the model of the soft networked society persuasion is presented and its operation is described. This model is introduced as the practical and analytical instrument able to help organising the communicative programmes of positive social changes as well as to analyse them. Theoretical and methodological ideas of Dissertation are verified by implementing analysis of the voluntary activity promotion that took place in Lithuania in 2011, linked with the Year of European Voluntary Activities Promoting of the European Union, assessing the spread of ideas of volunteering in the country as the programme for promoting positive changes within the society. Under research techniques of the critical discourse analysis and social network analysis, the content of voluntary... [to full text]