• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 171
  • 3
  • Tagged with
  • 174
  • 135
  • 78
  • 42
  • 42
  • 27
  • 26
  • 26
  • 25
  • 24
  • 18
  • 18
  • 17
  • 17
  • 15
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
21

Valstybės paramos jaunai šeimai politikos Lietuvoje vertinimas (VPU studentų atvejis) / The evaluation of the policy of the polity‘s support to young family (VPU students’ case)

Milašius, Mindaugas 30 June 2009 (has links)
VPU Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos ir Politologijos katedros Politinės sociologijos magistrantūros studentas Mindaugas Milašius. Darbo tema - valstybės paramos jaunai šeimai politikos vertinimas (VPU studentų atvėju). Darbo tikslas. Išanalizuoti kaip jaunimas vertina valstybės teikiamą paramą ir kokios paramos labiausiai pasigenda. Uždaviniai: 1. Pateikti paramos jaunai šeimai politikos sampratą; 2. Išnagrinėti paramos jaunai šeimai politiką ES šalyse; 3. Išanalizuoti Lietuvos valstybės teikiamą paramą jaunoms šeimos; 4. Remiantis atliktu tyrimu, nustatyti paramos jaunai šeimai Lietuvoje vertinimą (VPU studentų atveju). Tyrimo objektas – valstybės parama jaunai šeimai. Tyrimo dalykas – paramos jaunai šeimai Lietuvoje vertinimas. Hipotezės: 1. Jaunos šeimos, kurios dar neturi vaikų, menkai domisi teikiama valstybės parama - pasitvirtino; 2. Žinios apie informaciją savivaldybės internetiniuose tinklalapiuose aktualesnės respondentams, kurie turi vaikų - jie dažniau nei respondentai, kurie neturi vaikų bei tokios informacijos gauti nėra motyvuoti, žino apie galimybę gauti lengvatinę paskolą ir dažniau ima lengvatines paskolas būstui įsigyti - pasitvirtino; 3. Respondentai, kurie turi daugiau nei vieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, skirtingai nuo respondentų, kurie vaikų neturi arba turi vieną vaiką, svarbiausiomis institucijomis, formuojančių bei įgyvendinančių paramos šeimai politiką įvardina Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijas bei teigia... [toliau žr. visą tekstą] / Mindaugas Milašius, Political sociology master’s degree student of VPU, Social sciences faculty Sociology and political sciences department. The subject of the work is the evaluation of the policy of the polity‘s support to young family (VPU students’ case). The purpose of the work is to analyze how youth evaluate polity‘s support and which kind of support they miss the most. Tasks: 1. To present the policy‘s conception of the support to the young family. 2. To analyze the policy of the support to the young family in the EU. 3. To analyze the support that Lithuanian polity gives to the young families; 4. To ascertain the evaluation of the support to the young family ir Lithuania with reference to the fulfilled investigation (VPU students case). The object of the investigation – the polity‘s support to the young family. The point of the investigation is the evaluation of the support to the young family in Lithuania. Hypotheses: 1. Young families that don‘t have children yet are very little interested in the polity‘s support – was proved; 2. News about information in institution‘s of local administration webs are more urgent to respondents that have children. They more often know about this possibility to get the favourable loan than respondents that don‘t have children and are not motivated to get such information and they take the favourable loans for buying a flat more often – was proved. 3. Respondents that have more than one preschool-children differently from respondents... [to full text]
22

TĖVŲ BENDRAVIMO SU IKIMOKYKLINIO IR PRADINIO MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKAIS KOKYBĖS SAMPRATA: NUOMONIŲ ANALIZĖ / CONCEPTION OF QUALITY OF PARENTS COMMUNICATION WITH PRESCHOOL AND YOUNG SCHOOL-AGE CHILDREN: OPINION ANALYSIS

Karaveckienė, Sandra 03 September 2010 (has links)
Šeima yra pirmoji vaiko asmenybės ugdymo mokykla, kur bendravimas yra būtinas, tik bendraudami žmonės suartėja ir supranta vienas kitą (Miškinis, 2003). Šiandien stebime situaciją, kai tėvai vis mažiau laiko praleidžia su vaikais, tačiau pagrindinis tėvų vaidmuo yra pastebėti, gerbti ir puoselėti vaiko augimą, kokybiškai bendrauti, stengtis išugdyti įvairius gebėjimus (Ramanauskienė, 2005). Tyrimo objektas yra tėvų ir ikimokyklinio bei pradinio mokyklinio amžiaus vaikų bendravimo kokybė. Tyrimo tikslas - išskirti esminius tėvų ir ikimokyklinio bei pradinio mokyklinio amžiaus vaikų bendravimo kokybę nusakančius kriterijus. Šiuo tyrimu siekiama įvertinti tėvų ir ikimokyklinio bei pradinio mokyklinio amžiaus vaikų bendravimo kokybę. Tyrimo metu taikomi mokslinės literatūros analizės, pokalbio, anketinės apklausos, statistiniai metodai. Tyrime dalyvavo 20 ikimokyklinukų, po 20 trečios ir ketvirtos klasės vaikų, 60 vaikų tėvų. Remiantis moksline literatūra siekta atskleisti tėvų ir vaikų bendravimo pagrindus, išsiaiškinta bendravimo svarba kiekvieno žmogaus gyvenime, akcentuotas šio proceso sudėtingumas ir prieštaringumas, nes jame dalyvauja skirtingos patirties partneriai (Dapkienė, 2006). Bendravimas yra prasminga dviejų ar daugiau žmonių sąveika, bendraujant siekiama geriau suprasti pašnekovą, pačiam atsiverti (Želvys, 2007). Ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikų charakteristiką bendravimo kokybės sampratoje, atskleidžia, kad ikimokyklinukų bendravimas su... [toliau žr. visą tekstą] / Family is the first personality development school for a child where communication is a necessity. Only by communication people become closer and understand each other (Miškinis, 2003). Currently parents spendė less and less time with their children, however the main role of the parents is to notice, respect and foster child‘s growth and development, ensure high-quality communication and attempt to develop different abilities (Ramanauskienė, 2005). The object of this research is the quality of parents‘ communication with preschool and young school-age children. The aim of the study is to single out the main criteria determining the quality of parents‘ communication with preschool and young school-age children. This research also aims to evaluate the quality of parents‘ communication with preschool and young school-age children. It uses scientific literature anglysis, conversation, questionnaire survey and statistical methods. 20 preschool children, 20 third and 20 fourth graders and 60 parents participated in this research. Following scientific literature an attempt was made to describe the core of parent-child communication, understand the importance of communication in our life and the complexity and contradicion of this process due to different experience partners participating in it was highlighted (Dapkiene, 2006). Communication is a meaningful interaction between two or more people when we attempt to understand our companion better and open ourselves (Zelvys, 2007)... [to full text]
23

Socialinių ryšių ypatumai nedarniose šeimose / The Peculiarities of Social Relations in Disharmonious Families

Brogaitė, Jolita 22 March 2006 (has links)
The topic of presented survey work is social relations of children living in orphanage and disharmonious families with their family members. The purpose of this work is to disclose the the characteristics of social realations of children, living in orphanage and disharmonious families, and how they value the members of their families. The data collecting method for this survey was making the drawings made by the children. There were 70 children of age 7 to 11 were participated in the suvey. Both groups were collected in Rietavas and Plunge towns.
24

Moksleivių ugdymo šeimoje problemos ir jų įtaka mokinių pažangumui (Varėnos miesto mokyklų atveju) / Schoolchildren’s upbringing problems in the family and their influence on learners’ achievements

Jankevičius, Elvinas 07 July 2010 (has links)
Apibendrinant teorinę dalį, galima teigti, jog ugdymas yra asmenybę kuriantis žmonių bendravimas, veikiant šeimai ir mokyklai – svarbiausioms ugdymo institucijoms. Ugdydami socializuojame, t.y. perduodame kultūros, dorovines bei tautines vertybes. Kaip minėjome, šeima yra pirmoji ir svarbiausioji ugdymo institucija, nes joje vaikas perima pažiūras, įpročius, kultūrines, dvasines vertybes, gauna pirmuosius socializacijos pagrindus. Ugdymo sėkmė šeimoje priklauso nuo tėvų gebėjimo organizuoti ugdymo procesą, palaikant teigiamą psichologinį mikroklimatą šeimoje. Taip pat nuolatinis tėvų pavyzdys, rūpinimasis vaiko mokykline ir nemokykline veikla, interesais ir pomėgiais, vaiko ateities planais, padeda moksleiviui tvirčiau siekti mokslo pasiekimų, geresnių santykių su mokykla. Mokyklos ir tėvų bendradarbiavimas būtina sąlyga užtikrinti visapusiškos kryptingos moksleivio asmenybės ugdymą bei augina mokinio pažangumą. Atlikę tyrimo duomenų analizę galima teigti, kad: • Hipotezė „Problematiški tarpusavio santykiai moksleivių šeimose neužtikrina sėkmingo mokymosi“ pasitvirtino. 42 proc. respondentų, gaunantys gerus (7 – 8) pažymius, šeimoje yra išklausomi ir paguodžiami, 41 proc. teigia, jog šeimoje parodoma meilė, 39 proc. – jų idėjos ar sumanymai yra palaikomi tėvų. Apžvelgus respondentų duomenis, kurie gauna labai gerus pažymius (9 – 10), matome, kad jie savo šeimose jaučiasi mylimi. Galima teigti, kad tik šiltais tarpusavio santykiais paremtas bendravimas šeimose suartina šeimos... [toliau žr. visą tekstą] / The research was made by Elvinas Jankevičius, Political sociology master’s degree student of VPU Social sciences faculty, Sociology and political sciences department. The subject of the research is schoolchildren’s upbringing problems in the family and their influence on learners’ achievements. The supervisor of the research is Dr. E. Kocai. The work size is 63 pages. The purpose of the research: to reveal schoolchildren’s upbringing problems in the family and their influence on learners’ achievements. Research tasks: • To explain education as a societal phenomenon and the personality’s development process. • To explore the relationship between the family effects on children’s education in the family. • To examine the influence of social and psychological determinants on learners’ achievements. • To discuss the factors influencing schoolchildren’s motivation to study. • To assess how learners’ (pupils from 14 until 19 years) achievements are influenced by education in family and school environment. Hypotheses of the research: 1. Problematic relationship in the learners’ families do not ensure success at school – was proved. 2. It is likely that a successful schoolchildren‘s learning is impeded by a weak collaboration between school and family – was proved. 3. Poor schoolchildren’s excellence is determined by a weak parental controls – was proved. 4. It is likely that friends’ influence to the success of the learners’ education is higher than the influence of their parents... [to full text]
25

Mano šeimos portretas / My family portrait

Kymantė, Mantė 03 July 2014 (has links)
Šeima yra svarbiausia institucija, kurioje bręsta, auga ir ugdosi asmenybė. Be artimų žmonių, šeimos nebūtų ir mūsų pačių. Todėl verta apie šeimą kalbėti, ją prisiminti, vaizduoti, kūrybiškai įamžinti būsimoms kartoms. Mes pasaulį, mus supančią aplinką, taigi ir jai visų pirma priklausančius artimuosius suvokiame per pagrindinius penkis pojūčius: lytėjimą, skonį, klausą, uoslę ir regą. Savo kūrinyje naudoju ne tik vizualią išraišką, bet kuriu ir sąsajas tarp regos ir klausos pojūčių, kad įtikinamiau perteikčiau kitų medijų reikalaujančius brolio ir vyro portretus. Tokiu būdu siekiu užmegzti kuo glaudesnį ryšį tarp portretuojamojo ir žiūrinčiojo. / Family is the most important institution, where our mentality and individual features are developed. That's why it's very important to talk about it, to memorialize it, portray it for the next generations.
26

Pradinio ugdymo mokytojų bendradarbiavimo su mokinių tėvais organizavimas / Organization of co-operation primary education teachers with children parents

Baronienė, Vida 17 June 2004 (has links)
The pedagogical process is a kind of people activities without which society can not exist and develop. If we want the society to be not only educated but also up brought, the parents and teachers have to take part in this process together. Family and school are two institutes which are connected by the subject of upbringing – children. The purposes of upbringing these, two main institutes (family and school) have to be the same because the third “institute” (the yard and street) will be the winner. If we want to solve the problem connected with the upbringing of a child, the active co-operation between school and family is necessary. The efficient co-operation creates mutual reliance. So it is important to know the parent’s opinion about cooperation with the school, how the teachers of primary education organizes the work with the parents. This was the reason why the author wrote this work. The purpose of the work – to analyze the peculiarities of organizing the cooperation between the primary school teachers and the parents. 50 primary education teachers and 100 parents from 5 school took part in the questionnaire. Ten principals from the same schools were interviewed. To know the importance and significance of cooperation between the school and family, the law documents were analyzed, the scientific literature was studied and the questionnaires were used to know the opinion of the teachers, parents and headmasters. When the scientific literature was finished to analyze... [to full text]
27

Ikimokyklinių įstaigų ir šeimos bendradarbiavimas: situacija ir tobulinimo prielaidos / The cooperation among the prescool institutions and family: the situation and the prerequisities for improvement

Jasinevičienė, Rasa 16 August 2007 (has links)
Ikimokyklinė įstaiga ir šeima yra dvi institucijos, siejamos vieno ir tuo paties ugdomojo objekto – vaiko. Svarbiausias šių institucijų tikslas – žmogaus, kuris mąstytų, verktų ir gyventų vardan aukščiausių idealų. Ikimokyklinis ugdymas tampa vis svarbesnis visuomenės bei valstybės interesas. Ugdymas natūrali socialinė raida, besireiškianti įvairiose visuomenės struktūrose ir ryšiuose, atspindinti labai svarbų evoliucijos etapą ( Stankūnienė, 1998). R. Želvys (1995) bendravimą apibūdina kaip prasmingą sąveiką tarp dviejų ir daugiau žmonių. Ikimokyklinė įstaiga ir šeima yra pagrindinės asmenybės kuriamosios jėgos. Tod���l jų bendravimas yra labai svarbus. Mokyklos, ikimokyklinės įstaigos ir šeimos bendradarbiavimo svarba akcentuojama įvairiuose švietimo sistemą reglamentuojančiuose dokumentuose: Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (2003), Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų išsilavinimo standartuose (2003) ir kituose dokumentuose. Tėvų ir auklėtojų bendravimo ir bendradarbiavimo klausimais domėjosi ir rašė apie juos šalies ir užsienio mokslininkai: S. Šalkauskis (1992), J. Vabalas–Gudaitis (1983), A. Maceina (1990), V. Glebuvienė (1990), J. Litvinienė (1990), V.Krumm (1993), L. Stroll, D. Fink (1998). S. Dapkienė (2002) ir kt. Pedagogų ir šeimos bendradarbiavimas tampa vienu didžiausiu visuomenės rūpesčiu. Siekiant tinkamai bendradarbiauti, reikia pačiais įvairiausiais būdais skatinti šeimos domėjimąsi... [toliau žr. visą tekstą] / Various scientific-methodical literature analyses cooperation of preschool institutions and family in separate aspects, however, there is no comprehensive study reflecting new, modern approach to communication and cooperation between preschool institution and family. This master work aims at ascertaining the following problems: • what forms of communication and cooperation with the family are currently used by urban and rural preschool institutions; • what forms of cooperation are preferred by parents; • what forms of cooperation with the family selected motivate the family participation in educational process and its development and what forms discourage the family from doing this. The aim of survey - To educe the situation and prerequisities for impovement of cooperation among the preschool institutions and family. Goals: 1. Exploration of cooperation features between preschool institution and the family that include evaluation of personal activity of cooperating partners and individual input. 2. Describing real situation that is formed at preschool institution with regard to the institution and the family. 3. Searching for new cooperation possibilities that would motivate activity of parents and educators in educational process of the preschool institution. Research methods: analysis of scientific literature sources, questionnaire method, quantitative and qualitative analysis of research data. Research basis and scope: Research carried out at preschool institutions in... [to full text]
28

Šeima kaip vertybių internalizavimo veiksnys / Family as a factor of internalization the values

Zigmantaitė, Janė 16 August 2007 (has links)
Šeima – mūsų visuomenės rūpestis ir viltis. Tai viena pastoviausių, patikimiausių ir veiksmingiausių vaikų ugdymo, dorovės ir dvasingumo bei kultūros ugdymo ir išsaugojimo, vertybių internalizavimo veiksnys.Tai jau nustatė šie mokslininkai: V. Aramavičiūtė, (2005); Z. Bajoriūnas, (1997); B. Bitinas, (1994); L. Jovaiša, (1995); J. V. Uzdila, (1993); K. Miškinis, (2003); L. Rupšienė, (2001). Šeima atlieka didelį vaidmenį vaiko socializacijos procese. Šiuolaikinio gyvenimo modernizaciją iš esmės pakeičia susiformavusią vyresniosios ir jaunesniosios kartos etinę tradiciją, kai bręstanti asmenybė iš artimiausios mikroaplinkos išmoksta įvairių socialinių vaidmenų, įgyja patirties ir įsitvirtina visuomenėje. Pasak V. Aramavičiūtės, šis laikotarpis – dvasinės negalios, dvasinio nuosmukio, šeimos pokyčių ir auklėjimo krizė (Aramavičiūtė, 2005:9). Vykstant permainoms įvairiose gyvenimo srityse, visuomenėje vyksta vertybių transformacija ir su tuo susijusių pažiūrų, gyvenimo stiliaus, elgesio pokyčiai.Nėra abejonės, kad asmens patirtis, vertybės priklauso nuo vertybių internalizacijos laipsnio ir pobūdžio. Vertybių internalizacija sudėtingas procesas, apimantis vertybių įprasminimą, jų išgyvenimą ir asmens konkrečius veiksmus. Vykstant minėtiems procesams, vertybės virsta asmens vidiniu turiniu, determinuojančiu jo elgesį ir veiklą. Todėl atkreipiame dėmesį į šeimą, kur vertybių internalizacija vyksta individui perimant vertybes iš artimiausios socialinės aplinkos. Nuo to ir... [toliau žr. visą tekstą] / Forming open, democratic, civil society, the main issues are problems of humanity, statehood, progress of society. Cultural advance depends on the citizens' moral maturity, creative work and development of values. In everyday life, rapid change in values takes place. Traditional values are rejected, and spiritual void appears which is filled by unusual or even quasi values. Values concerning life take the first place while honest values take the second place. The research was carried out in order to describe the attitude toward values in the family, and to rate the levels of value orientation based on the internalization of values in the family. Hypothesis: Family’s value orientation is influenced by real tendencies. Properly organized family can help with balancing values concerning life and honest values put into the second place. Methods. Methods of theoretical research are based on c1assical approach to values – M. Scheler, and on the modem approach to values and their internalization – A. Aramavičiūtė, B. Bitinas, L. Jovaiša, J.V. Uzdila, etc. When formulating the questionnaire, the attention was paid to the internalization of the values in family. The objective was to distinguish interdisciplinary links. Theoretical importance of data. The data of the research stated that in order the values become a part of personal self, they need to be internalized with the help of family, humanization of educational programs, spiritual basis. Practical importance. Values and... [to full text]
29

Socialinės rizikos šeimos funkcionavimas jos pačios požiūriu / The functioning of the social risk family from its own point of view

Libonaitė, Jurgita 28 December 2007 (has links)
Šeimos krizė ar pokyčiai gali sąlygoti kokybiškai naują šeimos raidos etapą, tačiau neretai šeimos, atsidūrusios krizinėje situacijoje, nebegali atkurti pažeistos pusiausvyros ir prisitaikyti prie pokyčių, todėl tampa pažeidžiamomis, „neatspariomis“ socialinės rizikos veiksniams, kitaip tariant, tampa disfunkcinėmis arba socialinės rizikos šeimomis, kuriose narių poreikiai yra netenkinami, neatliekamos pagrindinės pareigos bei nepuoselėjamos bendražmogiškos vertybės. Socialinis darbuotojas, dirbdamas su tokia šeima, susiduria su pasipriešinimu, nenoru keisti nusistovėjusio gyvenimo būdo ir įpročių. Todėl socialiniam darbuotojui, norinčiam padėti spręsti socialinės rizikos šeimų problemas ir pagerinti jų funkcionavim��, tikslinga išsiaiškinti, kaip šių šeimų nariai patys vertina savo funkcionavimą, kokios yra jų stipriosios ir silpnosios pusės. Tai palengvintų šeimos poreikių nustatymą bei padidintų socialinio darbo efektyvumą. Taigi darbo tikslas – atskleisti socialinės rizikos šeimų narių požiūrį į savo šeimos funkcijas ir jų atlikimą. Tikslo siekiama išsikeliant šiuos uždavinius: 1. Apibūdinti šeimą kaip kintančią socialinę instituciją. 2. Išskirti funkcionalios ir socialinės rizikos šeimos bruožus bei aptarti pagrindines jų funkcijas. 3. Išsiaiškinti, kokioms šeimos funkcijoms socialinės rizikos šeimoje skiriama daugiausia dėmesio ir kaip jos atliekamos. 4. Aprašyti socialinio darbuotojo veiklą gerinant šeimos funkcijų atlikimą socialinės rizikos šeimose. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / The crisis and the changes in the family can influence a qualitative new stage in the family‘s development, but usually families, when they find themselves in a difficulty situation, cannot recreate a broken balance and adjust themselves to the changes. Such kind of families become broken, „not resistant“ to the factors of social risk, in other words, they become functionless or social risk families, where the needs of the members and the main duties are not fulfilled or the human values are not cherished. A social worker, who performs his/her duty in such kind of a family, meets with resistance, unwillingness to change the present lifestyle and habits. The social worker, who would like to help solve the problems in social risk families and improve their functions, it is necessary to find out how the members of those families value their functions themselves and what the benefits and drawbacks are. These things would facilitate the establishment of the family’s needs and improve the effectiveness of the social work. The paper aims to reveal the attitude of the social risk families towards the functions of their families and their performance. Goals: 1. Describe the family as a changing social institution. 2. Choose the features of the functional and social risk family and discuss their main functions. 3. Find out, where the main emphasis on family‘s functions and their performance is placed in the social risk families. 4. Describe the activity of the social worker in... [to full text]
30

Vaidmenų pokyčiai vyresnio amžiaus žmonių šeimose / Role changes in the older age families

Cibulskytė, Ramunė 25 November 2010 (has links)
Vaidmenų pokyčiai vyresnio amžiaus žmonių šeimose SANTRAUKA Vyresnis amžius – sudėtingas laikotarpis. Jam būdingi bruožai – pajamų sumažėjimas, sveikatos blogėjimas, daugelio socialinių vaidmenų netekimas. Pereinant iš vieno amžiaus tarpsnio į kitą, tenka susitaikyti su tą tarpsnį lydinčiais pokyčiais, o senstant prisitaikyti tampa vis sudėtingiau. Vyresniame amžiuje prarandama dalis socialinių ryšių, todėl ypatingai svarbūs tampa santykiai su šeimos nariais – vyru ar žmona bei vaikais. Mokslininkų, nagrinėjančių vyresnio amžiaus šeimas nuomone, derėtų atsižvelgti ir į brolių bei seserų vyresniame amžiuje ryšių nagrinėjimą. Todėl yra svarbu tirti vyresnio amžiaus šeimas. Lietuvoje tyrimų, nagrinėjančių vyresnio amžiaus žmonių šeimą, suaugusių vaikų bei jų tėvų lūkesčius ir įsipareigojimus vieniems kitų atžvilgiu, brolių ir seserų svarbą vyresniame amžiuje yra atliekama mažai. Ši tema nėra plačiai išplėtota ir aptarta. Empirinio tyrimo tikslas. Nagrinėti vaidmenų pokyčius vyresnio amžiaus žmonių šeimose. Šiuos pokyčius tyrinėta taikant kokybinio interviu metodą, apklausta 14 informantų. Tiriamieji – pensinio amžiaus sulaukę asmenys, gyvenantys savo būste. Jų sutuoktiniai – taip pat pensinio amžiaus asmenys. Interviu metu buvo siekta sužinoti apie sutuoktinių tarpusavio santykius, jų kitimą patiriant svarbų gyvenimo įvykį – išėjimą į pensiją, vyresnio amžiaus žmonių santykius su suaugusiais vaikais, brolių ir seserų ryšius vyresniame amžiuje. Tyrimo rezultatai. Atliktas tyrimas... [toliau žr. visą tekstą] / Roles Changes in Later Life Families SUMMARY Later age is a complicated period related to the lower income, worse health condition and the loss of some social contacts. In the transition period from one age stage to another individuals experience some major changes. To get attached to those changes are more difficult for the seniors. A part of social contacts are lost so at this period contacts with family memebers – spouses and children become more important. According to scientists who explore later life families it is important to pay attention at the siblings relations in later life. It is important to explore later life families. In Lithuania this topic is not widely developed and explored. The main research goal is to explore the change of roles in a later life families. Qualitive interview method has been applied. 14 individuals of retirement age, living independently in their own appartment, living in towns were questioned. The tasks of the research were to learn about spouses relations, their relations with adult children and siblings. The main results of the research. The research has shown the importance of the retirement. But to say if individual changes have impact on spouses interrelations is complicated. It could have negative or positive effect or have no effect at all. The assumption could be drawn that the effect is related to the interpretation of retirement. The leave of children for some respondents is a hard period, for others – natural life event. All... [to full text]

Page generated in 0.0246 seconds