Darbe atlikta vaiko globos (rūpybos) sistemos probleminės situacijos analizė parodė, jog socialinės rizikos šeimų bei jose augančių vaikų sumažėjo, taip pat sumažėjo vaikų atskyrimo nuo šeimos atvejų, globos namuose augančių vaikų. Kaip teigia Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, šie teigiami pokyčiai gali būti įtakoti socialinių darbuotojų intensyvaus darbo su rizikos šeimomis. Tačiau taip pat išlieka ir kitų faktorių įtaką: iš apskaitos rizikos šeimos išbraukiamos, kai jos išvyksta iš savivaldybės į kitą, emigruoja, Darbe analizuojama vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos problemos formulavimas. Empirinis tyrimas atliekamas W. N. Dunn‘o prielaidų analizės metodu, implikuojant surogatinė bei perspektyvinius politikos modelius, taip pat D. Stone požiūrį į skaičių įtaką problemos formulavimui. Atlikus Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos problemos formulavimo analizę paaiškėjo, jog: 1. per anksti ar dėl kitų priežasčių, tiriant vaiko globos (rūpybos) sistemos būklę, buvo atskleistos ne visos probleminės situacijos prielaidos. Remiantis šiomis prielaidomis, buvo suformuluota problema ir parinktos jos sprendimo priemonės, kurios neįgalina spręsti esminės vaiko globos sistemos problemos, ir sprendžia tik formalią. Tokiam problemos formulavimui įtakos turėjo vaiko globos (rūpybos) sistemos būklės analizės duomenys, tiksliau statistiniai rodikliai, kurie, remiantis D. Stone skaičių įtaka formuojant problemą, atliko esminės... [toliau žr. visą tekstą] / In 2006 an analysis on the condition of the children’s custody (care) system was performed and a conclusion was drawn that usually the children who have lost parental custody had originated from the families which belong to social risk. Also it was noticed that the number of persons wishing to adopt or foster is decreasing. After the analysis of the children’s custody network in Lithuania has been performed, it has also been noticed that this network does not correspond to the needs of a child and his / her biological family both in the geographical and services senses. Therefore in 2007 the strategy on the reorganization of children’s custody (care) system was approved as well as the plan on optimisation of children’s custody network. The main hypothesis of the research: Although children’s custody (care) system’s reorganization strategy is designed to solve the essential problems of the system, but due to the improper formulation of the problem it solves only formal problem, i.e. that of EIII type (improperly / badly formulated). For the reasoning/denying of the hypothesis, W. N. Dunn’s model on the analysis of assumption has been applied, implying surrogate and perspective models of politics. Also D. Stone’s approach on the creation of numbers in the pole is used and their influence to the formation of a misleading problem (problem of EIII type) is interpreted. The second hypothesis – if the problem in the children’s custody (care) system’s reorganisation strategy is... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – Lietuvos žiniasklaidoje propaguojamas šeimos modelis ir jo santykis su Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (toliau tekste – Koncepcija) įtvirtinu šeimos modeliu. Darbo tikslas – nustatyti žiniasklaidos formuojamo požiūrio į šeimą, santuoką, vaikus, santuokines vertybes atitiktį Koncepcijai ir pateikti siūlymus keičiant žiniasklaidos turinį. Darbo uždaviniai – išsiaiškinti šeimos sampratos kaitą ir veiksnius; įvertinti žiniasklaidos įtaką visuomenei, poveikį jos turiniui; atlikus žiniasklaidos turinio analizę, nustatyti dažniausiai minimą šeimos, poros santykių modelį (sudėties prasme) ir vaikų turėjimo faktą ir gautus duomenis palyginti su Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje įtvirtintomis nuostatomis. Išanalizavus mokslinę literatūrą, prieita išvados, kad šeima transformuojasi, santuokos vertė mąžta. Šiuos procesus lemia įvairūs visuomenės vidiniai, struktūriniai, technologiniai ir kultūriniai pokyčiai. Analizuojant teorinę medžiagą apie žiniasklaidos daromą poveikį visuomenei, nustatyta, kad žiniasklaida daro poveikį. Ji gali įtakoti visuomenės ar atskirų individų nuomonių, nuostatų ir elgesio kitimą. Tačiau šis poveikis nėra vienodas. Jis priklauso nuo paties individo, kitų asmenų, aplinkos, socialinės ir ekonominės padėties ir kt. Žiniasklaidos daromas poveikis gali skirtis pagal poveikio paplitimą, pokyčius, laikotarpį ir intenciją siekiant tokio poveikio. Lygiai taip pat gali būti veikiamas ir žiniasklaidos turinys. Jam... [toliau žr. visą tekstą] / After Lithuania had recovered independence at 1991 and had entered European Union, Lithiania had started to march ahead in various domain, to become modern and similar to the Occident. Simultaneously it can be observable that opnion changes to the family, conjugality, intercourse of couple and children. The State and scientists rarely pay attention to the possible action of mass media in the processes of these problems and to the possible problem of discrepancy of content of mass media and objective of the State to strengthen the family and conjugality. Currently the attention to this point is set. The Object of the Research – to analyse the content of mass media of Lithuania. The Purpose of the Research – to identify how Lithuanian mass media correspond to family model defined in the State Family Policy Concept. The Task of the Research – to explore the content of mass media, to discover what model of family, model of intercourse and the fact of having children is often refered in the content of mass media and to compare the data of research with attitude defined in the State Family Policy Concept. The research is accomplished in the method of content analysis. There was 36 numbers of three weekly Lithuanian magazines of leisure “Gyvenimo būdas“, „Stilius“ and „Žmonės“ examined. The results of the Research reveal that the model of family is understable mostly like defined in the State Family Policy Concept, but there the group of people is named differently in the content of... [to full text]

Analysis of possibilities for preparation for family life becomes essential because young people have to treat their future family life with great responsibility, to know its legal, public and individual aspects. In Lithuania, the practice of preparation for marriage and support for family life cannot yet be considered as a system. Family life educational programmes in secondary schools are only starting to be implemented. Pre-marriage preparation programmes are being run only by Catholic Church institutions, but their accessibility is also rather limited. This context gives rise to the research problem addressed in this dissertation, i.e. a mismatch between the needs for preparation for marital life and the actual possibilities to satisfy these needs. The objective of the research is to reason theoretically and empirically the educational model of preparation for living in a marital family. Educational patterning is based on paradigms of structural functionalism and systematic thinking. Having defined the concept, the needs and the possibilities of preparation for marital life, the educational model components have been distinguished: the content which incorporates functions of a marital family; competencies required to perform these functions and areas of knowledge which help to acquire these competencies. The content of preparation for a marital family is realized through the possibilities ensured by state and Catholic Church documents, institutions implementing the... [to full text] / Rengimo(si) šeimos kūrimui galimybių analizė tampa svarbi, kadangi jauni žmonės privalo žvelgti į būsimąją šeimą atsakingai, jie turi žinoti apie santuokos kūrimo teisinius aspektus, visuomeninius ir individualius gyvenimo šeimoje momentus. Lietuvoje rengimo(si) santuokai bei paramos šeimyniniam gyvenimui veikla kol kas negali būti įvardijama, kaip sistema. Švietimo ir ugdymo programos šeimyninio gyvenimo klausimais bendrojo lavinimo mokyklose dar tik pradedamos įgyvendinti. Ikisantuokinio rengimo programas realiai vykdo tik katalikų Bažnyčios institucijos, tačiau jų prieinamumas taip pat yra gana ribotas. Šiame kontekste kyla disertacijoje nagrinėjama mokslinė problema - prieštaravimas tarp rengimo(si) gyvenimui santuokinėje šeimoje poreikių ir jų tenkinimo galimybių. Tyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškai pagrįsti rengimo(si) gyvenimui santuokinėje šeimoje modelį. Edukologinis modeliavimas grindžiamas struktūrinio funkcionalizmo ir sisteminio mąstymo paradigmomis. Atskleidus rengimo(si) gyvenimui santuokinėje šeimoje sampratą, poreikius ir galimybes, išskirti edukologinio modelio komponentai: turinys, kuris apima santuokinės šeimos funkcijas; gebėjimus, reikalingus šių funkcijų realizavimui ir pažinimo sritis, leidžiančias įgyti šiuos gebėjimus. Rengimo(si) santuokinei šeimai turinys realizuojamas per galimybes, kurias užtikrina Valstybės ir Katalikų Bažnyčios dokumentai, institucijos įgyvendinančios turinį ir specialistai, kurie organizuotų ir realizuotų šį procesą... [toliau žr. visą tekstą]

Rengimo(si) šeimos kūrimui galimybių analizė tampa svarbi, kadangi jauni žmonės privalo žvelgti į būsimąją šeimą atsakingai, jie turi žinoti apie santuokos kūrimo teisinius aspektus, visuomeninius ir individualius gyvenimo šeimoje momentus. Lietuvoje rengimo(si) santuokai bei paramos šeimyniniam gyvenimui veikla kol kas negali būti įvardijama, kaip sistema. Švietimo ir ugdymo programos šeimyninio gyvenimo klausimais bendrojo lavinimo mokyklose dar tik pradedamos įgyvendinti. Ikisantuokinio rengimo programas realiai vykdo tik katalikų Bažnyčios institucijos, tačiau jų prieinamumas taip pat yra gana ribotas. Šiame kontekste kyla disertacijoje nagrinėjama mokslinė problema - prieštaravimas tarp rengimo(si) gyvenimui santuokinėje šeimoje poreikių ir jų tenkinimo galimybių. Tyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškai pagrįsti rengimo(si) gyvenimui santuokinėje šeimoje modelį. Edukologinis modeliavimas grindžiamas struktūrinio funkcionalizmo ir sisteminio mąstymo paradigmomis. Atskleidus rengimo(si) gyvenimui santuokinėje šeimoje sampratą, poreikius ir galimybes, išskirti edukologinio modelio komponentai: turinys, kuris apima santuokinės šeimos funkcijas; gebėjimus, reikalingus šių funkcijų realizavimui ir pažinimo sritis, leidžiančias įgyti šiuos gebėjimus. Rengimo(si) santuokinei šeimai turinys realizuojamas per galimybes, kurias užtikrina Valstybės ir Katalikų Bažnyčios dokumentai, institucijos įgyvendinančios turinį ir specialistai, kurie organizuotų ir realizuotų šį procesą... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of possibilities for preparation for family life becomes essential because young people have to treat their future family life with great responsibility, to know its legal, public and individual aspects. In Lithuania, the practice of preparation for marriage and support for family life cannot yet be considered as a system. Family life educational programmes in secondary schools are only starting to be implemented. Pre-marriage preparation programmes are being run only by Catholic Church institutions, but their accessibility is also rather limited. This context gives rise to the research problem addressed in this dissertation, i.e. a mismatch between the needs for preparation for marital life and the actual possibilities to satisfy these needs. The objective of the research is to reason theoretically and empirically the educational model of preparation for living in a marital family. Educational patterning is based on paradigms of structural functionalism and systematic thinking. Having defined the concept, the needs and the possibilities of preparation for marital life, the educational model components have been distinguished: the content which incorporates functions of a marital family; competencies required to perform these functions and areas of knowledge which help to acquire these competencies. The content of preparation for a marital family is realized through the possibilities ensured by state and Catholic Church documents, institutions implementing the... [to full text]