Magistro darbas susideda iš įvado, 3 skyrių, išvadų, rekomendacijų. Jį rašant išanalizuoti 46 literatūros šaltiniai lietuvių ir užsienio kalbomis. Darbą sudaro 64 puslapiai (be priedų). Darbas papildytas 4 priedais. Gauti rezultatai pateikiami 1 lentelėje ir iliustruojami 24 paveikslais. Darbui atlikti iškelti trys uždaviniai. Jų siekiant buvo naudoti šie tyrimo metodai: teoriniai – mokslinės ir metodinės literatūros analizė. Sociometrinio tyrimo metodai – anketinė apklausa. Taip pat atliktos Statistikos departamento duomenų ir Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų antrinės analizės. Matematiniai duomenų skaičiavimai atlikti kompiuterine programa SPSS. Rezultatai išreikšti procentais (proc.). Aprašomaisiais metodais buvo aprašomi, analizuojami ir interpretuojami tyrimo rezultatai. Remdamasi empirinio tyrimo rezultatais, autorė analizuoja socialinių darbuotojų veiklą ir būdus, kuriuos jie taiko spręsdami šeimose kilusius agresijos proveržius. Tyrimas atskleidė, kad agresija šeimose pasireiškia dėl tam tikrų priežasčių, t. y. alkoholizmo, bedarbystės, narkomanijos. Nuo šio reiškinio nukenčia ne tik šeimos nariai, bet ir jiems norintys padėti socialiniai darbuotojai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dažniausiai apie agresyviai besielgiančius asmenis šeimose, socialiniai darbuotojai sužino iš trečių asmenų, o jų pagalbos efektyvumą užtikrina geras profesinis išsilavinimas ir kvalifikacijos kėlimas. Socialiniai darbuotojai, norėdami eliminuoti agresiją šeimoje, taiko įvairius... [toliau žr. visą tekstą] / Work conists of Introduction, 3 chapters, conclusion and recomendations. 46 literature sources in Lithuanian and foreign languages were analized in the progress. The work consists of 69 pages (exluding additions). It is supplemented by 3 additions. The received results are presented in table 2 and illustrated with 24 pictures. To do the work 3 tasks were raised. In achieving them these research methods were used: theoretical – scientific and methodical literature analysis. Social research methods – questionnaire inquest. Also the secondary analysis of the department of Statistics data and Criminal action departamental registry data. Mathematical data calculations were done using SPSS software. The results are expressed in per cents. In descriptive methods the reserch results were described, analized and interpreted. On behalf of empirical research result, the author is analyzing social workers activity and nature which they apply in resolving agrresive breakthrough happening in the family. Research shows that agrresion in the family arrises for specific reasons i.e. alkohol, unemployment, drugs. Not only family members but also willing to help social workers suffer from this occurrence. During research it became clear that ususally social workers find out about agresively behaving family members from third parties and that the effectivenes of their help is ensured based on their good profesional education and raising qualifications. Social workers use various methods to... [to full text]

Darbe nagrinėjamas identitetas ir jo paieška šeimos fotografijose. Keliamas tikslas išanalizuoti identitetą ir jo vizualumą formuojančius faktorius. Kadangi darbo tema susijusi su savęs paieška, analizės objektu tampa tapatumas, o šeima pasirinkta kaip priemonė jam atskleisti. Albuminės fotografijos šiame darbe naudojamos kaip giminės istorinis šaltinis, kaip paveldas, kurio pagalba ne tik vizualiai atkuriamas šeimos genealoginis medis, bet ir pereinama prie interpretacinio požiūrio į albuminę fotografiją, kuri sąlygoja kitokį – intymų šeimos kaip vertybės suvokimą. Praktinio darbo tikslas, sukurti fotovaizdiniais ir lingvistine informacija pagrįstą instaliaciją, kurią sudarys: vizualiai sukurtas šeimos genealoginis medis, vietomis su teksto intarpais, ir fotografijų koliažas. Genealoginio medžio struktūros kūrimui bus naudojamos dabartinės šeimos narių portretinės fotografijos ir senos mėgėjiškos fotografijos iš albumų. Vietoj prarastų kai kurių šeimos narių fotografijų bus naudojamas tekstas, kuris pabrėš bet kokią žinomą informaciją apie tam tikrą asmenį. Koliažo kūrimui bus naudojamos moteriškos lyties giminės atstovių albuminės fotografijos ir mano dabartiniai portretai vizualiam identitetui atskleisti. / This work examines the identity and searching of it in the family photography. The aim is to clarify the identity and factors which form its visual aspect. As the subject of this work is connected with searching of myself, the object of analysis is identity, and family is chosen as a tool to detect it. Albumin photographs in this work are used not only as a source of family history, as a heritage, which helps to restore my family genealogical tree, it also moves me to the interpretative approach to albumin photography, which leads to another – intimate understaning of family values. The aim of practice work is to create photo images and linguistic information based installation, which will consist of: visually created genealogical family tree, sometimes using text inserts and photo collage. For the creation of the structure of the genealogical tree recent created family portraits and old amateurish family members photographs from the album will be used . Instead of some lost portraits of family members there will be used a text, which will highlight any known information about a particular person. For the collage creation will be used female representatives photographs of the family photo album and my current portraits to disclose a visual identity.

Elgesio problemos vaikystėje kelia sunkumų ir pačiam vaikui, ir šeimai, ir darželio auklėtojoms, ir vaiko bendraamžiams. Atsižvelgiant į įvairius amžiaus tarpsnius, ikimokykliniame amžiuje vaikai yra agresyviausi. Didžioji dalis vaikus auginusių šeimų ar darželio auklėtojų gali pateikti daug pavyzdžių, kai tam tikros vaikų elgesio problemos buvo laikinos – atsirado ir, vaikui augant, praėjo. Vaiko pažintinė, socialinė ir emocinė raida ikimokykliniame amžiuje yra labai sparti, todėl dažnai tolimesnis vaiko vystymasis gali ir sustiprinti, ir sušvelninti nepageidaujamą vaiko elgesį. Tačiau mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad vaikystėje atsiradę elgesio sunkumai labai dažnai numato sunkumus ar netgi sutrikimus paauglystėje ar jau vaikui suaugus. Todėl ypač svarbu atpažinti, įvertinti ir kuo skubiau įveikti vaiko bei visos šeimos gyvenimą trikdančias elgesio problemas. Ikimokyklinis vaikų amžius - 3-5 gyvenimo metai – yra ypatingas. Šiuo gyvenimo tarpsniu jie pradeda pasitikėti kitais žmonėmis, esančiais už šeimos ribų; įgauna nepriklausomybės ir savikontrolės, mokosi perimti iniciatyvą ir įsitvirtinti socialiai priimtinais būdais. Baigiamojo magistro tikslui pasiekti, iškelti tokie uždaviniai: 1. Atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų harmoningo elgesio raišką; 2. Atskleisti socialinės pedagoginės pagalbos poreikį, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų harmoningą elgesį; 3. Nustatyti taisyklių reikšmę vaiko harmoningam elgesiui šeimoje ir... [toliau žr. visą tekstą] / Behavior problems in childhood cause trouble to children, their family members, nurseries and peers. Considering different ages, children of pre-school age tend to be the most aggressive. Timely and relevant assistance of a specialist helps to avoid unwanted consequences of behavior, sets up foundation for successful development of personality. Harmonious behavior – is considered to be sustainable behavior when a child feels calm emotionally and treats others according to behavior norms accepted in the society. The majority of families who raised children or nurseries may recall a number of instances when particular children’s behavior problems were temporary: problems occurred and children outgrew them. Cognitive, social and emotional development in pre-school age is rapid; therefore, further development of children may influence unwanted children’s behavior not in only in a positive but in a negative way as well. However, research suggests that behavior problems that occurred in childhood usually result in troubles and even disorders in teen-age stage or when children become adults. Accordingly, it is very important to recognize, consider and immediately tackle the behavior problems affecting children’s and their family lives. Pre-school age, i.e. 3-5 years, is special. At this age they start building up trust in other people outside the family, gain independence and self-control, learn take on the initiative and establish a position in socially acceptable ways. ... [to full text]

Šiuolaikinis švietimas remiasi kryptinga veikla, skirta mokinio įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų formavimui, mokinio žinių ir kompetencijos plėtotei. Vienas iš pagrindinių šiuolaikinių švietimo sistemos tikslų – išugdyti žmogų, gebantį ir norintį nuolat mokytis. Mokinių mokymasis traktuojamas kaip aktyvi ir tikslinga žmogaus veikla, o mokymosi motyvacijos klausimai sprendžiami veiklos, veiksmų, elgesio motyvacijos tyrimų kontekste. Mokymasis tampa vis sudėtingesnė, įvairių gebėjimų reikalaujančia mokinio veikla, kuri sąlygoja pilnavertę jo asmenybės raidą. priskiria mokymo priemonių stoką, per platų mokymo(si) turinį ir mokymosi aplinką. Vokiečių pedagogai nurodo drausmės klasėje stoką, netinkamai parinktus mokymo(si) metodus ir mokymosi aplinką. Esminiai žodžiai: mokymosi motyvacija, mokymosi motyvai, mokymosi sunkumai, motyvacija, motyvai, nesėkmės baimė, paauglystė, poreikis, šeima, veiksnys. / Contemporary education is based on purposeful activity to form pupils‘skills, abilities and their virtues and to develop their knowledge and competence. One of the main goals of contemporary education is to educate a person willing and able to study continually. Pupils learning is regarded as an active and purposeful human activity, and the questions of motivation are solved in the context of performance, actions and motivation of behaviour. Learning becomes a more complex activity requiring various pupils’ abilities, which determines a balanced development of a personality.

Žaidimas – svarbi ikimokyklinuko veikla, kurioje išryškėja asmeninės vaiko savybės, susijusios su socialinių įgūdžių įgijimu, meistriškumu, vaizduote, proto lankstumu, kurios suteikia pasirinkimo laisvę. Žaisdamas ir fantazuodamas vaikas išmėgina įvairius elgesio būdus, kokie realiame jo gyvenime neįmanomi, formuojasi elgesio normas ir dorovines vertybes, mokosi priimti sprendimus vienas ir taikytis prie bendraamžių ir suaugusiųjų nuomonių. Šio darbo tikslas – ištirti žaidimo taikymo galimybes ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinių įgūdžių ugdymui. Teorinėje darbo dalyje pateikta mokslinės literatūros analizė nagrinėjama tema. Aptarta kompetencijos samprata, socialinės kompetencijos ir socialinių įgūdžių svarba vaiko asmenybei. Išanalizuoti vaikų žaidimai, jų ypatumai. Atskleista žaidimų įtaka vaikų socialinių įgūdžių ugdymui(si). Praktinėje darbo dalyje pristatyti ir išanalizuoti atlikto tyrimo rezultatai. Tyrime anketinės apklausos metodu apklausta 114 respondentų: 57 ikimokyklinio ugdymo pedagogai ir 57 ugdytinių tėvai. Tyrime gauti rezultatai leido padaryti tokias išvadas: Tiek pedagogai, tiek tėvai teigiamai suvokia žaidimą, kaip socialinių vaiko įgūdžių ugdymo instrumentą, nes tik sąveikaudamas su kitais, jis mokosi gyventi, veikti šalia kitų, kartu su kitais; Socialinius vaikų įgūdžius reikia pradėti ugdyti vaikystėje šeimoje ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Socialinių įgūdžių ugdymui geriausiai tinka vaidmeniniai / siužetiniai žaidimai, padedantys tyrinėti... [toliau žr. visą tekstą] / Game is an important preschooler activity, which highlights the personal characteristics of the child in relation to the acquisition of social skills, craftsmanship, imagination, mental flexibility, which allows freedom of choice. When playing and fantasizing, child to tries the different behaviors, which in real life it is not possible, the emergence of behavioral norms and moral values, learning to decide alone and to conform to the opinions of peers and adults. The goal of this work is to explore the possibilities of the game for education of social skills of the preschoolers. In the theoretical part the scientific literature is being analyzed according to the main topic; discussed the concept of competence, social competence and social skills, the importance of the child's personality; analysis of children's games, their peculiarities; revealed the influence of the games for children's social skills. In the practical part of the work are presented and analyzed the survey results. The survey questionnaire method surveyed 114 respondents: 57 preschool teachers and 57 pupils' parents. The results got after the survey leads to these conclusions: Both teachers and parents presume a positive perception of the game as the child's social skills instrument, because only interacting with others, he learns to live, to operate side by side, along with others; The social skills of children need to start to develop in childhood in the family and pre-school. Social skills... [to full text]

Atotolio šeimų vaikai patiria įvairių psichosocialinių problemų: nerimas, baimė, vienišumas bei liūdesys dažniausi šių vaikų jausmai. Tėvų ar vieno jų išvykimas sutrikdo vaiko socializacijos procesą. Atotolio šeimų vaikai gyvena turėdami ribotas galimybes stebėti tėvų tarpusavio santykius, mokytis problemų sprendimo, emocijų valdymo, perimti socialinius vaidmenis tuo pagrindu plėtoti socialines patirtis, anksti tenka pradėti rūpintis savo buitimi. Psichosocialinė pagalba padėtų šiems vaikams lengviau išgyventi tėvų emigraciją ir emigracijos pasekmes. / Children in transnational families experience various psychosocial problems: anxiety, fear, loneliness and sorrow are the most frequent feelings which these children have. Socialization process of a child is disrupted by migration of both parents or one of them. Children of transnational families live having limited possibilities to observe the relationship between their parents, to learn how to solve problems, to deal with emotional control, to take over social roles and on this background to develop their social experiences. Instead, they start taking care of their everyday life themselves quite early. Psychosocial support could help these children to overcome their parents emigration and emigration consequences easier.

Magistro darbe analizuotas pedagoginės pagalbos teikimas socialinės rizikos šeimoms. Tyrimas aktualus tuo, kad pedagoginė pagalba daug kuo apsprendžia mokinių mokymosi motyvaciją bei pedagogų ir mokinių santykius. Tyrimo tikslas – atskleisti bendrojo lavinimo mokyklos pedagoginės pagalbos galimybes socialinės rizikos šeimoms. Tyrimo objektas – pedagoginė pagalba bendrojo lavinimo mokykloje socialinės rizikos šeimoms. Tyrime dalyvavo 247 respondentai – 90 klasių auklėtojų, dirbančių Ignalinos rajono bendrojo lavinimo mokyklose ir 157 socialinės rizikos šeimos, gyvenančios Ignalinos rajone. Siekiant nustatyti pedagoginės pagalbos teikimo galimybes ir prielaidas socialinė rizikos šeimoms atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant uždaro tipo anketas. Tyrimu nustatyta, kad didžioji dalis rizikos šeimų gyvena kaime, niekur nedirba. Socialinės rizikos šeimų tėvai teigia, kad su jų vaikais pedagogai dirba per mažai. Teorinės dalies analizė leidžia teigti, kad pedagoginė pagalba – tai viena iš profesinės veiklos sričių, kuria siekiama perduoti patirtį, mokant ir ugdant vaikus, sudarant sąlygas asmenybės vystymuisi. Tyrimo rezultatai, atskleidžiantys tėvų požiūrį į ugdomojo proceso organizavimą mokykloje leidžia teigti, kad mokyklos pasiekimų rodikliai susiję su šeima: esant materialinių sunkumų ir psichosocialinių problemų šeimoje, mokinys turi sunkumų mokykloje, esant geriems šeimos narių tarpusavio santykiams yra mažesnė tikimybė atsirasti problemų... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s work analyzes the pedagogical assistance at social risk families. The research is of current interest because the pedagogical help in many ways determine the students‘ motivation and teacher - student relationships. The purpose of the research – to expand educational support opportunities of secondary schools for social risk families. The object of research – teaching aid in a secondary school to social risk families. The investigation included 247 respondents – 90 school teachers, working in the Ignalina region in secondary schools, and 157 families of risk, living in the Ignalina region. To identify opportunities for educational assistance and assumptions to social risk families it was used the quantitative research with closed-ended questionnaires. The reseach stated that the majority of families at risk lives in rural areas, adults don‘t work. The parents in these families say that teachers don‘t work enough with their children. Analysis of the theoretical part allows to suggest that the teaching aid – it is one of the professional activities, which aims to transfer the experience, training and educating children, creating the conditions for personal development. The results, demonstrating parents' attitude towards the organization of educational process at school suggests that school achievement indicators are related to the family: if there are practical difficulties and psychosocial problems in the family, the child has difficulties in school... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojami logopedo ir tėvų bendradarbiavimo ypatumai. Gilinamasi į tai, kaip dirba komandoje tie asmenys, kurie prisideda prie vaiko turinčio kalbos ir kalbėjimo sutrikimų ugdymo, jo priežiūros, auklėjimo. Tyrime dalyvavo 50 Lietuvoje dirbančių logopedų ir 100 šeimų auginančių vaikus, kurie turi kalbos ir kalbėjimo sutrikimų. Anketinės apklausos metodu tirta, kaip logopedai bendradarbiauja su šeimomis įveikdami ugdytinių kalbos ir kalbėjimo sutrikimus, kaip planuoja komandinį darbą ne tik su vaiko šeima, bet ir su kitais specialistais (specialiaisiais pedagogais/pedagogais). Logopedų bendradarbiavimo su šeimomis adekvatumui nustatyti jų atsakymai lyginami su tėvų, auginančių vaikus, kurie turi kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, nuomone į logopedo ir šeimos bendradarbiavimą. Analizuojant tyrimo duomenis ieškota ryšio tarp specialisto siūlymo šeimos nariams prisidėti prie efektyvesnio ugdytinio sutrikimų įveikimo ir tėvų požiūrio į bendradarbiavimą su specialistu. Tyrimu nustatyta, kad daugelis logopedų pripažįsta bendradarbiavimo naudą, ją vertina teigiamai. Taip pat beveik pusė apklaustų tėvų yra linkę bendradarbiauti, kiti – dėl tam įvairių priežasčių to atsisako. Paaiškėjo, kad tiek logopedai, tiek dauguma tėvų sutinka, jog vienam specialistui sunku įveikti kalbos ir kalbėjimo sutrikimus, reikalinga ir kitų specialistų, tėvų pagalba, tačiau nepaisant to, tik pusė iš apklaustų tėvų prisipažino, jog dirba su vaiku namuose, taiko tęstinumo... [toliau žr. visą tekstą] / The bachelor paper analyzes communication peculiarities between children speech therapist and parents. Special attention will be paid to individuals who work in a team, which is responsible for education, supervision and upbringing of children with special speech and language needs. 50 speech therapists working in Lithuania and 100 families which have children with special speech needs participated in research. Using method of survey, questions were asked: how therapists of children with speech disorder are communicating with each other in attempt to overcome speech and language disorders? How therapists of children disorder are planning team work not only with child’s family but also with other specialist (special educator\educator)? To identify communication adequacy between families and therapists their answers were compared with opinion of parents who have children with special speech needs. When analyzing research material, the relation were searched between specialist offer for family’s members to participate helping children with special speech needs and parents standpoint to collaboration with specialist. This research shows that most of children speech and language therapists accept collaboration gain, they take it positively. More than a half of parents don’t mind to collaborate, others resign. A research shows that therapists of children with speech needs and most of parents accept that it’s hard for one specialist to overcome speech disorder. Help of other... [to full text]

Šios problemos aktualumą lemia smurto prieš vaikus dažnumas, jis mokslinėse publikacijose pateikiamas įvairiu pavidalu: absoliučiais skaičiais, dažnumu vaikų populiacijoje, pagal kreipimosi į medicinos įstaigas dažnumą ir kt. (Jonikaitė-Kievišienė, Ivanauskienė, 2008). Nėra tikslios informacijos, kiek Lietuvoje yra vaikų, patyrusių prievartą ar smurtą. Dažnai oficiali statistika realios situacijos neatskleidžia. Prievartos prieš vaikus mastą nustatyti labai sunku, nes reikia tirti asmeninius vaikų ir suaugusiųjų santykius. O šiuos asmenis dažnai sieja giminystės ryšiai. (Vaškelienė, 2006). / The relevance of this problem is determined by the frequency of violence against children; in the scientific publications, it appears in various forms: absolute rating, frequency in children’ population, according to the frequency to have recurrence to medical facilities and others. (Jonikaitė - Kievišienė, Ivanauskienė, 2008). There is no exact information about how many children, who have experienced abuse or violence, are in Lithuania. The official statistics does not reveal the real situation. It is difficult to determine the extent of violence against children, because of the need to investigate individual relationships between children and adults. These people are often linked by family relationship. (Vaskelienė, 2006).

Lietuvoje sparčiai daugėja asocialiai besielgiančių vaikų. Daugelis tokių vaikų patiria stresą, kurį bando išspręsti vartodami alkoholį, narkotines medžiagas, praleidinėja pamokas ar pradeda vykdyti įvairius nusikaltimus. Tačiau svarbiausias klausimas išlieka kaip šeima gali įtakoti tokį vaikų elgesį? Šiandien akivaizdu, kad šeima yra itin sudėtingas tyrimo objektas, ne veltui ji atsiduria daugelio mokslo šakų akiratyje, ją įvairiais aspektais analizuoja demografai, sociologai, psichologai, edukologai, teologai, teisininkai ir pan. Tačiau labai sunku ištirti šeimoje nusistovėjusius bendravimo įpatumus, kurie turi didelę įtaką mūsų vaikų socialiniam išsivystimui. Šeima tai pagrindinis objektas, kuris turėtų užkirsti kelią vaikų asocialiam elgesiui. Tyrimo tikslas - nustatyti tėvų įtaką vaikų asocialiam elgesiui. Tyrimo objektas - tėvų įtaka vaikų asocialiam elgesiui. Tyrimo uždaviniai: 1) Nustatyti, ar vaikai ir jų tėvai dalinasi problemomis, pasakoja apie savo jausmus; 2) Išsiaiškinti, ar tėvai savo vaikams suteikia informacijos, lytinio švietimo, alkoholio ir narkotinių medžiagų pasekmių organizmui, klausimais; 3) Sužinoti, ar paaugliai pasitiki savo tėvais; 4) Nustatyti, ar paauglių ir jų tėvų bendravime dažni konfliktai ir įžeidinėjimai; 5) Išsiaiškinti, ar tėvai skiria pakankamai dėmesio savo vaikams. Išvados: 1. Vaikai neturintys elgesio problemų, statistiškai patikimai labiau linkę dalintis savo problemomis, išsipasakoti savo jausmus tėvams, nei paaugliai, turintys... [toliau žr. visą tekstą] / Asocial children behaviour is growing rapidly in Lithuania. Many of these children experience stress, which is trying to solve by using alcohol, drugs, nonattendance school or launching a variety of crimes. However, the main question remains how family can influence children asocial behaviour? Today, it is obvious that the family is a very complicated research object, it is in variety range of science which is analized by demographers, sociologists, psychologists, educators, theologians, lawyers and etc. However, it is very difficult to investigate steady communication in family, which have major impact on our childen social development. Family is the main object, which should prevent children asocial behaviour. Research goal - analyze family influence on children asocial behaviour. Research object - family influence on children asocial behaviour. Research tasks: 1) find out whether children and their parents share their problems and talk about their feelings; 2) find out whether parents give their children information about sex education, alcohol and drugs effect on body; 3) find out wheter children trust their parents; 4) find out whether children and their parents have frequent conflicts and insults; 5) find out whether parents give sufficient attention to their children. Conclusions: 1. Children who do not have behavioral problems, significantly more likely to share their problems, tell their feelings to parents than teens with behavioral problems. 2. Statisticaly... [to full text]