Šiame darbe nagrinėjami du šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, kurie yra pagrindas nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, t.y. 1) valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei (DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 2) veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Šio darbo uždaviniai buvo: 1) analizuoti DK normas, reglamentuojančias darbo drausmės pažeidimus; 2) nagrinėti šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, kuriais kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, ypatumus; 3) remiantis teismų praktika, analizuoti kaip praktikoje taikomos DK normos, reglamentuojančios šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kuriais kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus; 4) palyginti kaip šie pažeidimai reglamentuojami užsienio valstybių teisės aktuose; 5) remiantis teismų praktika, atskleisti darbo sutarties nutraukimo, už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tvarką. Darbo pabaigoje pateikiamos apibendrinančios išvados ir pateikiami pasiūlymai, kurie manytina, galėtų teigiamai įtakoti darbo sutarties nutraukimo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kuriais kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, procesą Lietuvoje. / In this master thesis are pending two gross breach of work duties, which constitute the basis for terminating a contract of employment on the initiative of an employer, scilicet: 1) disclosure of state, professional, commercial or technological secrets or communicating them to a rival enterprise (Article 235 part 2 point 2 of the Labour code of the Republic of Lithuania); 2) acts with elements of theft, fraud, appropriation or embezzlement of property, unlawful taking of a reward even though these activities did not involve the employee in criminal or administrative liability (Article 235 part 2 point 7 of the Labour code of the Republic of Lithuania). The tasks of this master thesis were: 1) to analyse the rules of the Labour code of the Republic of Lithuania, which regulate breaches of labour discipline; 2) to analyse gross breaches of work duties encroaching on property, property rights and property interests; 3) refer to practice of Courts, to analyse how the rules of the Labour code of the Republic of Lithuania, which regulate gross breaches of work duties encroaching on property, property rights and property interests are applying in practice; 4) to compare how these breaches are regulating in foreign countries laws; 5) refer to practice of Courts, to show the course of the termination of an employment contract for gross breach of work duties; The master thesis is ended by summarizing examined issues and presenting appropriate suggestions that are believed may cause... [to full text]

Santrauka Darbe apžvelgiami Darbo kodekso 235 straipsnio 2dalies 8, 9, 10 punktuose numatyti darbuotojų atleidimo be įspėjimo pagrindai, kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Minėti 235 str. punktai apžvelgti ne tik teisiniu aspektu, bet ir istoriniu bei palyginami su kitais teisės aktais bei kaimyninių valstybių teisės aktais reglamentuojančiais darbo santykius. Panagrinėta Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėtos civilinės bylos susijusios su šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais pagal punktuose numatytus pažeidimus, iškeltos problemos ir trūkumai susiję su atleidimu iš darbo remiantis šiais aspektais.Taip pat paliesta kolektyvinių ( grupinių) ir individualių atleidimo iš darbo atvejų sąsajumas remiantis 1998 07 20 ES direktyva Nr 98/59, o taip pat panagrinėta specialių darbuotojų kategorijų atleidimo iš darbo už šiurkščius darbo pažeidimus specifika ir palyginta su Darbo kodekso reglamentojamomis šiuos aspektus normomis. Darbe akcentuoti pagrindiniai kriterijai kuriais remiantis galima atleisti darbuotoją be įspėjimo, kai jis šiurkščiai pažeidžia pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 8,9,10 punktuose numatytą darbo drausmę : 1. DK 235 str. 2dalies 8 punktas – kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantis gamybos procesai: - konstatuotas darbuotojo neblaivumo faktas; - darbuotojas yra neblaivus darbo metu; - jis yra neblaivus darbo vietoje ( t.y... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The Termination of Employment Contracts Due to Gross Breach of Labour Duties whereas Encroaching on the Labour Treatment (Pursuant to Item 8, 9, 10, part 2, art. 235 of Labour Code of the Republic of Lithuania) The Paper presents review of the grounds for termination of an employment contract without notice in case of gross breach by an employee of work duties as provided for in Paragraphs 2(8), (9), and (10) of Article 235 of the Labor Code. The indicated paragraphs have been reviewed from the legal as well as historical point of view, and compared with other labor relations-regulating national legal acts as well as legal acts of neighboring countries. The Paper also contains analysis of the gross breach associated civil cases which were subject to hearing at the Supreme Court of Lithuania, and indicates the problems and drawbacks associated with termination based on the indicated grounds. In addition, the Paper considers correlation of the cases of collective redundancies and individual termination under the 20th July 1988 EU Directive No. 98/59, as well as the specifics of termination of employees of certain categories for gross breaches of labor discipline in comparison with norms regulated by the Labor Code. The Paper underlines the main criteria based on which an employee may be terminated without notice in case of gross breach of labor discipline as provided for in Paragraphs 2 (8), (9), and (10) of Article 235 of the Labor Code: 1. Paragraph 2(8) of Article 23... [to full text]

Teisės normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą darbuotojui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas, yra aktualios tiek teorine, tiek praktinio taikymo prasme, kadangi darbo sutarties nutraukimą reglamentuojančių normų realizavimas praktikoje paliečia principinius darbo santykių šalių interesus ir kelia gana daug ginčų. Dėl minėtos priežasties, šio tyrimo objektu buvo pasirinktas įstatymų leidėjo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinto atleidimo iš darbo, kaip drausminės nuobaudos, taikomos darbuotojui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas, pagrindai bei tvarka. Šiame darbe yra aptariamos DK 237 straipsnio 1 dalyje numatytos drausminių nuobaudų rūšys, jų taikymo atvejai, tiriama DK 235 straipsnyje įtvirtintą šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą bei analizuojami pavyzdiniai šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejai (sudėtys). Taip pat darbe yra nagrinėjami drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo tvarkos etapai, identifikuojamos praktikoje kylančios problemos, siūlomi jų sprendimo būdai. Atlikta ir ginčų, dėl neteisėto bei nepagrįsto atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ypatumų analizė. Įsigilinus į įstatymų leidėjo įtvirtintą reglamentavimą, doktriną bei teismų praktiką, pateikti pasiūlymai šio svarbaus darbo sutarties pasibaigimo pagrindo reglamentavimui. / The ground of dismissal from work upon an employees single gross breach of work duties is strictly regulated by Article 235.2.3 Labour Code of the Respublic of Lithuania and is relevant in both theoretical aspects and practical application purposes. There are a lot of disputes regarding the termination of an employment contract on the initiative of an employer. Wherefore grounds and imposition of disciplinary dismissal from work mentioned in the Labour Code are analyzed in the paper. In this work the concept of the gross breach of work duties and all of the grounds mentioned in Article 235.2 of Labour Code are being analyzed, regarding the systematic Labour Code explanations and the directions given by the supreme court of Lithuania. Moreover, the aspects of the imposition of the disciplinary sanctions and peculiarity of legal disputes upon an employee`s unfair dismissal from work are surveyed. As a result, the author represents some offers in order to improve the regulation of such an important ground of the expiration of an employment contract.

Magistro darbo "Darbo sutarčių nutraukimas už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kurie nesuderinami su darbuotojo pareigomis ar darbo funkcijomis (DK 235 str. 2 d. 3 ir 4 punktai)" tyrimo tikslas - darbo drausmės pažeidimo ypatumų bei teismų praktikos, taikant darbuotojų atsakomybę už darbo drausmės pažeidimus reguliuojančias teisės normas, analizė, teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarčių nutraukimą už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kurie nesuderinami su darbuotojo pareigomis ar darbo funkcijomis tyrimas. Pirmojoje dalyje atskleidžiama darbo drausmės pažeidimo samprata bei šio darbo teisės painstitučio ypatumai. Analizuojamas darbo drausmės pažeidimo bei šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąsajumas. Antroje dalyje pateikiama šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, nesuderinamų su darbuotojo pareigomis ar darbo funkcijomis samprata, analizuojamos šių drausmės pažeidimų sudėtys. Galutinėje darbo dalyje apžvelgiama darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą tvarka. / The purpose of this research is the analysis of the regulations, determining the breach of labour discipline and the court practise when applying law regulations on the breach of labour discipline. It also includes the analysis of the regulations concerning the gross breach of work duties, which must be understood as a breach of labour discipline involving gross violation of the provisions of laws and other legal acts which directly regulate the employee's work. The first part discloses conceptions of the breach of labour discipline and the peculiarities of this sub institution of labour law. This part also involves the analysis of the connections between the breach of labour discipline and the Gross Breach of Work Duties In the second part presents the conception of the gross breach of work duties that are incompatible with employee’s duties or job functions. In the last part of this research the termination of the employment contracts for Gross Breach of Work Duties is examined.

Magistro baigiamajame darbe aptariamas Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtintas apkaltos procesas – aukščiausių valstybės pareigūnų konstitucinės atsakomybės forma. Darbe nagrinėjami įvairūs apkaltos proceso elementai: aptariamas teisės pažeidimas kaip konstitucinės atsakomybės taikymo pagrindas, apkaltos proceso eiga ir jos reglamentavimo raida Lietuvoje, apkaltos proceso teisinių pasekmių klausimai. Darbe aptariama tiek konstitucinė apkaltos proceso samprata, tiek ir ordinarinėje teisėje įtvirtintas reguliavimas, taip pat praktinio pobūdžio problemos bei klausimai, kilę apkaltos procesą reglamentuojančias normas taikant praktikoje. Nagrinėjama, ar ordinarinėje teisėje įtvirtintas reguliavimas visada atitinka konstitucinę apkaltos sampratą, kokių priemonių vienu ar kitu metu turėjo imtis įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti Seimo statute ar kituose teisės aktuose išdėstytų apkaltos proceso elementų atitiktį Konstitucijai. Darbo pabaigoje, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą bei šio sprendimo įgyvendinimo problematiką, aptariami įvairių subjektų pateikti pasiūlymai, kaip turėtų būti keičiami vidaus teisės aktai, susiję su apkaltos proceso teisinių pasekmių klausimu. / This master thesis concentrates on impeachment procedures as it is a form of constitutional liability of highest state officials in Lithuania. There is a number of aspects of the impeachment procedure that are analysed in this paper: a violation of a law as a ground for applying constitutional liability, elements of impeachment procedure and the evolution of them through the years since Constitution of Lithuania was adopted in 1992, the questions concerning legal consequences of impeachment. In this paper it is analysed both the constitutional concept of impeachment and it‘s regulation in ordinary law and also the problems and questions that arose in practice when the legal norms regulating imeachment have been applied. Part of the research concentrates on whether the regulation in ordinary law is always compatible with the constitutional provisions and also what steps legislative had to make to make sure that Statute of Seimas or other acts are in accordance with Constitution. As European Court of Human Rights declared in it‘s verdict of the case Paksas v. Lithuania that Lithuania violated Article 3 of Protocol 1 of European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms by establishing unconditional and permanent prohibition to participate in parliamentary elections for a person guilty of breach of oath and thus removed from office, the proposals made to amend the Lithuanian legal system are also investigated.

This present article “An institution of impeachment in Lithuanian constitutional law” analyses the origins of this institution in national law, gives a comparative analysis of constitutional regulation of an impeachment procedure in Lithuania and in other states. The paper presents the definition of “institution of impeachment”, shows an importance of this institution in Lithuanian and in West States law, the problems of implementation of this institution and the process of impeachment in Parliament and in Constitutional Courts. The paper analyses an evolution of this institute in common law counties – especially in USA and in civil law countries. The paper shows the list of impeachment subjects and the grounds of impeachment application. Also it analyses the part of Constitutional Court in the process of impeachment. It should be mentioned that only the Court can decide if the Constitution was outraged, the crime or the perjury was done. The official constitutional doctrine of the Constitutional Court shows the actual limits and grounds of the constitutional liability application. That means, that the constitutional jurisprudence, not the Constitution provisions shows actual features of impeachment institution. Also the ratio of law and fact in the impeachment process is analyzed. The present article discusses the question of Constitutional Court established facts and the question of legal consequences originated from the useful impeachment procedure application to persons... [to full text]