This paper is another attempt to view one of the most topical issues of modern education – early elimination from the educational system and to try to discover effective and long-term ways to solve this problem. The paper comprises two - theoretical and empirical - parts which are separated into 8 sections and 7 subsections. In the beginning of the research the place of the comprehensive school is being discussed as well as its functions and importance in the educational system, besides, the problem of non-attending pupils is being revealed which has recently been getting more response in the society. The latter problem is highlighted through the presented and analysed scale of non-attending pupils. One of the largest sections of the theoretical part is devoted to the cause analysis of school non-attendance and early elimination from the educational system. The causes are analysed by grouping them into four essential groups – personal psychological pedagogical; family; school; societal, then, discussing each cause group in detail. The remaining sections of the theoretical part present possible school non-attendance consequences, preventive possibilities and problem solving models. The other – empirical part of the paper was performed in one Vilnius city grammer school, where the schoolteachers and pupils were questioned. The empirical research seeked to reveal the attitude of the respondents towards the questions discussed in the theoretical part –... [to full text]

The summary of dissertation that studies the development of conceptual basis for the Lithuanian educational reform in terms of the shift in the educational paradigm, describes the importance of the research, its theoretical and practical significance as well as the scientific problem as to how the shift in the classical normative educational paradigm is implemented into the conceptual basis of the Lithuanian educational reform. The summary emphasizes the novelty of the research which consists in the fact that this work is the first attempt in Lithuanian educology to analyze the conceptual basis of the Lithuanian educational reform in terms of the shift in the educational paradigm and to disclose the processes of their development. The summary also presents the object, goals and methodological reference of the research as well as the content of dissertation and the conclusions, such as: the conceptual idea of the Lithuanian educational reform to implement the educational reform on the basis of shift in educational paradigm was determined by historical circumstances; the paradigmatic shift in education is systemic, the conceptual basis of the Lithuanian educational reform embeds the paradigm of humanistic education etc. / Disertacijos, kurios objektas – Lietuvos švietimo reformos konceptualiųjų pamatų kūrimas ugdymo paradigmų kaitos aspektu, santraukoje aptariamas tyrimo aktualumas, teorinis ir praktinis reikšmingumas, pristatoma mokslinė problema – kaip klasikinės normatyvinės ugdymo paradigmos kaita humanistine ugdymo paradigma įtvirtinama Lietuvos švietimo reformos konceptualiaisiais pamatais. Pabrėžiamas darbo naujumas – pirmą kartą Lietuvos edukologijoje Lietuvos švietimo reformos konceptualieji pamatai susiejami su ugdymo paradigmų kaita ir atskleidžiamas jų kūrimo procesas. Pristatomas tyrimo objektas, tikslai, uždaviniai, metodologinis pagrindas, disertacijos turinys, pateikiamos išvados: Lietuvos švietimo reformos konceptualiųjų pamatų idėja vykdyti švietimo reformą ugdymo paradigmų kaitos pagrindu nulemta susiklosčiusių istorinių aplinkybių; švietimo kaita paradigminiu pagrindu yra sisteminė; Lietuvos švietimo reformos konceptualieji pamatai įtvirtina humanistinio ugdymo paradigmą ir kt.

Disertacinio tyrimo objektas – Lietuvos švietimo reformos konceptualiųjų pamatų kūrimas ugdymo paradigmų kaitos aspektu. Nagrinėjant šį objektą, sprendžiama tyrimo problema, kaip klasikinės ugdymo paradigmos kaita laisvojo ugdymo humanistine paradigma įtvirtinama švietimo reformos konceptualiaisiais pamatais. Tyrimo problema konkretinama atsakant į probleminius klausimus – kaip, kada, kodėl, kokiame kontekste, kokiais būdais modeliuota paradigminė švietimo kaita, kokiomis idėjomis ji išreikšta. Tyrimo tikslas – atskleisti konceptualiųjų pamatų kūrimo procesą ir jų paradigminį pobūdį, aktualų šiuolaikinei švietimo situacijai bei tolesnei reformai. Šio darbo naujumas yra tai, kad pirmą kartą Lietuvos edukologijoje švietimo reformos konceptualieji pamatai susiejami su ugdymo paradigmų kaita ir atskleidžiamas jų kūrimo procesas. Teorinė reikšmė – metodologiškai pagrįstas ir empiriškai atskleistas Lietuvos švietimo reformos konceptualiųjų pamatų kūrimas ugdymo paradigmos kaitos pagrindu, susisteminta laisvojo ugdymo humanistinės paradigmos idėjas liudijanti medžiaga, traktuotina kaip metodologinė kitiems edukologiniams reformos tyrimams, metodologiškai pagrįstas ugdymo paradigmų kaitos sisteminis tyrimo instrumentas – dokumentinis tyrimas. Praktinis rezultatų reikšmingumas: apibendrinta medžiaga gali būti vertinga svarstant švietimo aktualijas, dėstant studentams naujausią Lietuvos švietimo istorijos laikotarpį, aiškinantis dabartinės švietimo reformos pamatus bei perspektyvą... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the PhD theses research is the development of the conceptual basis of the Lithuanian educational reform in terms of the shift in the educational paradigm. The problem of the research is defined as the transposition of the shift in the classical educational paradigm into the conceptual basis of the Lithuanian educational reform. The research problem is discussed by raising such problematic issues as to how, when, why, in what context and in what way the shift in the educational paradigm was generated as well as by defining the ideas of its expression. The research objective is to disclose the process of the development of the conceptual basis of the educational reform and its paradigmatic nature, which is relevant to the current situation in education and related future reforms. The novelty of this research lies in the fact that this scientific work is the first attempt in Lithuanian educology to analyze the conceptual basis of the Lithuanian educational reform in terms of the shift in the educational paradigm and to disclose related developmental processes. Theoretical relevance of the work is methodologically substantiated and empirically disclosed development of the conceptual basis of the Lithuanian educational reform based on the shift in the educational paradigm; the systematized material attesting to the conveyance of the ideas of the humanistic paradigm of free education with the help of conceptual ideas of the educational reform, which is to be viewed as... [to full text]

Teisės edukologijos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes pakankamai mažai tyrinėta ir labai svarbi šiandienos Lietuvos vaikystės tyrimų plėtros strategijai. Teorinių pozicijų pagrindą sudaro vaikystės fenomeno pagrindimo konceptai, kurie leidžia apibrėžti vaikystės statuso kaitos galimybes švietimo politikoje. Siekiama konceptualiai pagrįsti vaikystės sampratų daugiareikšmiškumą, vertingą vaikystės tyrimų mokslui ir praktikai kurti. Į vaikystės politiką galima žvelgti kaip į specifinę platesnės valstybės švietimo politikos kryptį, kuri turi savitus tikslus, uždavinius ir savitus įgyvendinimo metodus. Todėl atsižvelgiant į temos aktualumą tyrimo objektu šiame darbe pasirinkta vaikystės sampratos raiška. Tyrimo tikslu buvo siekiama aptarti vaikystės sampratos kaitos bruožus besikeičiančios švietimo politikos kontekste. Siekiant minėto tikslo, užsibrėžti tokie uždaviniai: remiantis mokslinės literatūros analize, pagrįsti vaikystės sampratą; taikant socialinių mokslų teorines prieigas numatyti vaikystės politikos raidos perspektyvas; atlikti empirinį tyrimą ir nustatyti, kokios vaikystės prasmės aptinkamos švietimo dokumentuose. Iškeltam tikslui pasiekti pasirinktas kokybinio tyrimo metodas: dokumentų turinio (content) analizė. Susisteminus gautus tyrimo duomenis buvo padarytos išvados, jog dvidešimtas amžius visai aiškiai pasakė, kad vaikas nėra suaugėlio miniatiura, kad žmogaus amžius susiskaido į eilę skirtingų laikotarpių, kad vaikai turi atskirą savo pasaulį... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of the present paper towards the Master‘s degree in law educology is quite topical as it has been scantily studied, however it is very important for development of childhood studies strategy in Lithuania of the present day. The base for the theoretical position is provided by the basic concepts of childhood phenomenon and they permit determination of the childhood status development possibilities in the education policy. It is attempted to provide the conceptual grounds for polysemy of childhood concepts being valuable for childhood research and development of practices. The childhood policy could be approached as a specific and wider direction of the state education policy, which has its specific goals, objectives and implementation methods. Taking into account the urgency of the topic the development of childhood concept has been elected to be object of the present paper. For the purpose of the study it was aimed to discuss the features of childhood concept changes in the context of education policy development. The goal led to setting the following objectives: to substantiate the childhood concept based on the analysis of scientific references; to previse the childhood policy development prospects through application of theoretical premises of social sciences; to conduct an empiric study and find out what meanings of childhood appear in the education related documents. The qualitative method of study, namely document content analysis, was selected for to... [to full text]

The article actualizes the system of preparatory pre-school education as a subsystem of education that lacks theoretical management and administration conceptions. It is explained that due to this reason with respect to management processes of educational reform of Lithuania the system of preparatory pre-school education becomes dysfunctional and does not respond to the general trend of changes in education. The thesis discloses theoretical-praxeological bases of management of preparatory pre-school education system, which have self-contextualised in the modern policy of education of Lithuania. With this aim the author of the thesis uses post-modern instruments of social sciences and the humanities and formulates the idea about the necessity of new type managerial knowledge, while making political decisions regarding managerial strategies of preparatory pre-school education and other subsystems of education. Based on the results of qualitative content analysis, which showed up carrying out the analysis of the most important documents on education of modern post-reform period of Lithuania, the following is concluded: to manage preparatory pre-school education system both general and special managerial principles, which are suitable for management of localized subsystems of education in policy change processes, can be applied. The thesis proves that the management of preparatory pre-school education system must be perceived through the paradigms of systemic change of its... [to full text] / Disertacijoje aktualizuojama priešmokyklinio ugdymo sistema, kaip švietimo grandis, stokojanti vadybos ir valdymo teorinių koncepcijų. Aiškinama, jog dėl šios priežasties Lietuvos švietimo reformos valdymo procesuose priešmokyklinio ugdymo sistema tampa disfunkcine ir neatliepia bendrajai švietimo kaitos krypčiai. Disertacijoje atskleidžiami priešmokyklinio ugdymo sistemos valdymo teoriniai-prakseologiniai pagrindai, kurie kontekstualizavosi šiuolaikinėje Lietuvos švietimo politikoje. Tuo tikslu disertacijos autorius naudoja socialinių-humanitarinių mokslų postmodernistinį instrumentarijų ir formuluoja idėją apie naujo pobūdžio vadybinių žinių būtinumą, priimant politinius sprendimus dėl priešmokyklinio ugdymo ir kitų švietimo posistemių valdymo strategijų. Remiantis kokybinio tyrimo rezultatais, kurie išryškėjo atliekant svarbiausių Lietuvos šiuolaikinio poreforminio laikotarpio švietimo dokumentų analizę, formuluojama išvada: priešmokyklinio ugdymo sistemai valdyti galima taikyti tiek bendruosius, tiek specialiuosius vadybinius principus, tinkančius lokalizuotų švietimo sistemos grandžių valdymui politikos kaitos procesuose. Disertacijoje įrodoma, kad priešmokyklinio ugdymo sistemos valdymą būtina suvokti per jos funkcijų sisteminės kaitos paradigmas, orientuojantis į societarinį, sisteminį, institucinį, interpersonalinį bei intrapersonalinį lygmenis, jų tarpusavio sinerginius ryšius, priešmokyklinio ugdymo kaip posistemės bei švietimo sistemos kaitą.

Švietimo pagalba reglamentuojančiuose dokumentuose yra suprantama kaip mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kuri yra orientuotą į vaiką ir jo poreikius bei gebėjimus atitinkantį ugdymą, kurios tikslas – didinti švietimo veiksmingumą. Siekiant užtikrinti kokybišką specialiųjų poreikių turinčių vaikų mokymą(si), mokykloje turėtų dirbti kompetentingi specialistai, tokie kaip: specialusis pedagogas, logopedas, socialinis pedagogas, psichologas ir kt. Mokykloje turėtų būti sudarytos visos sąlygos, kad mokinys, kuris turi negalę arba specialiųjų poreikių jaustųsi gerai ir saugiai. Bendradarbiaujant pedagogams, tėvams ir specialistams, vaikui turėtų būti pritaikytas ugdymo turinis bei ugdymo aplinka, taip pat aprūpintas pritaikytomis mokymo priemonėmis. Tyrimo objektas – tautinių mažumų lenkų dėstomąja kalba mokyklų švietimo pagalbos sistema. Tyrimo problema – švietimo pagalbos organizavimo ypatumai tautinių mažumų lenkų dėstomąja kalba mokyklose. Tyrimo tikslas – išanalizuoti švietimo pagalbos organizavimą tautinių mažumų lenkų dėstomąja kalba mokyklose. Tyrimo uždaviniai: 1. Mokslinės pedagoginės, psichologinės literatūros bei juridinių dokumentų pagrindu aprašyti švietimo pagalbos sistemą bendrojo ugdymo mokyklose. 2. Išnagrinėti tautinių mažumų lenkų dėstomąja kalba mokyklose dirbančių mokytojų geros švietimo pagalbos sampratą. 3. Nustatyti, kaip tautinių mažumų lenkų dėstomąja kalba mokyklose yra teikiama... [toliau žr. visą tekstą] / Educational assistance in regulating documents is understood as an assistance rendered by specialists to pupils, their parents (tutors, guardians), teachers and education providers, which is oriented to a child and to an education with regard to his needs and abilities, the purpose of which is to increase the effectiveness. Trying to ensure quality teaching and learning of children with any special needs, the following competent specialists should work at school: special pedagogue, speech therapist, social pedagogue, psychologist etc. All the circumstances should be created to let a disabled pupil or a pupil with special needs feel good and safe. When carrying out collaboration of pedagogues, parents and specialists, a child should get an adjusted educational content and educational milieu, as well as be provided with some adjusted means of educational. Research object: educational assistance system at Polish ethnic minority schools, where the medium of instruction is Polish. Research problem: peculiarities of educational assistance organization at ethnic minority schools, where the medium of instruction is Polish. Research purpose: to analyze the educational assistance organization at ethnic minority schools, where the medium of instruction is Polish. Research tasks: 1. To describe the educational assistance system at general education schools on the grounds of scientific pedagogical, psychological literature and legal documents. 2. To explore the conception of a good... [to full text]

Tyrimo objektas – Marijampolės apskrities kaimo gyventojų švietimas ir konsultavimas didinant jų verslumą. Tyrimo dalykas – kaimo gyventojų verslumo švietimo ir konsultavimo poreikiai. Darbo tikslas - įvertinus kaimo gyventojų švietimo ir konsultavimo įtaką jų verslumui, parengti Lietuvos kaimo gyventojų švietimo ir konsultavimo, orientuoto į jų verslumo didinimą, modelį. Uždaviniai: 1. Išanalizavus mokslinę literatūrą, apibendrinti kaimo gyventojų verslumo sampratą. 2. Išanalizuoti švietimo ir konsultavimo reikšmės didinant kaimo gyventojų verslumą teorinius aspektus. 3. Išanalizuoti 2007-2013 metų laikotarpio Europos Sąjungos ir nacionalinės kaimo plėtros politikos kryptis ir priemones, skirtas kaimo gyventojų verslumui didinti. 4. Atlikti kaimo gyventojų verslumą įtakojančių veiksnių bei švietimo ir konsultavimo poreikių tyrimą Marijampolės apskrityje ir parengti kaimo gyventojų švietimo ir konsultavimo, orientuoto į verslumo didinimą, modelį. Tyrimo metodai - mokslinės literatūros, dokumentų bei teisės aktų analizė (kontent analizė), kokybinis tyrimas ir jo analizė (pusiau standartizuota anketinė apklausa), statistinių duomenų analizė ir loginis modeliavimas ir kiti metodai. / Research object is the education and consulting of rural inhabitants to increase enterprise of Marijampole region. Research subject is education and consulting needs of rural inhabitants to increase their enterprise. Research aim – is estimating the education and consulting influence of rural inhabitants for their enterprise and to design the model of rural inhabitant’s education and consulting of Lithuania, oriented to their enterprise increase. Objectives: 1. Analyzing scientific literature, to summarize the enterprise of rural inhabitant’s conception. 2. To analyze the education and consulting importance of rural inhabitants to increase their enterprise, theoreticals aspects. 3. To analyze European Union and national aspects and expedients of rural development politics in the 2007-2013 years period, committed to increase enterprise of rural development. 4. To make survey of rural inhabitant’s education and consulting needs to increase enterprise and design the model of rural inhabitant’s education and consulting in Marijampole district, oriented to enterprise increase. Research methods used in the work are studying analysis of literature sources, documents and law deeds analysis (content analysis), qualitative research and analysis, filing of data and their statistical analysis, logical modelling and other methods.

Viduržemio jūros regionas ilgą laiką nebuvo aktualus nei Lietuvai, nei kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims. Globalizacijos akivaizdoje ES plėtojant vis glaudesnius ryšius su tarptautinėmis organizacijomis (JT, NATO, ET, PPO) ir kaimyniniais regionais, strateginio Viduržemio jūros regiono vaidmuo tapo ypač aktualus. Barselonos konferencijoje 1995 m. lapkričio 27–28 d. iškelta ES ir Viduržemio regiono bendradarbiavimo iniciatyva nepasiekė užsibrėžtų tikslų, todėl 2004 m. pradėta Europos kaimynystės politika buvo svarbus žingsnis atvėręs naujo regioninio bendradarbiavimo etapą. Viduržemio jūros regiono šalys nuo pat EKP pradžios intensyviai siekė ir siekia įsitraukti į EKP ir pasinaudoti integracijos pranašumais, ES savo ruožtu regioninio bendradarbiavimo atžvilgiu pradėjo taikyti ne tik tradicines diplomatijos ir prekybos priemonės, bet ir naujas iniciatyvas. Viena jų, nagrinėjama šiame magistro darbe – bendradarbiavimas švietimo ir aukštojo mokslo srityje. Darbo tikslas – atskleisti ES ir Viduržiemio jūros regiono bendradarbiavimą bei išanalizuoti, ES vykdomos politikos įtaką Viduržemio jūros regiono švietimui ir EKP vykdomų į aukštąjį mokslą nukreiptų programų ir projektų efektyvumą. Atliekant šį tyrimą naudojami šaltinių ir literatūros analizės, lyginimo ir pusiau struktūrinio interviu tyrimo metodai. Pirmoje dalyje nagrinėjama ES ir Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimo raida, išskiriant ir analizuojant Barselonos konferencijos vaidmenį ir įtaką tarpregioniniam... [toliau žr. visą tekstą] / The Mediterranean region has not been very interesting for a long time not only for Lithuania, but also for others Middle and East Europe countries. In the era of globalization, while EU is constantly building new connections with international organizations (UN, NATO, EC, WTO) and local neighboring regions, the role of strategic Mediterranean has recently became a very important topic. At a conference in Barcelona on November 27 – 28, 1995 a new revival between the Mediterranean and the EU was attempted. However, the desired results were not reached. As a result of this failure in 2004 a new European neighborhood policy was started. This step was very important since it opened a new stage of regional collaborations. All Mediterranean countries have always tried and are still trying to get into EKP and to use integration advantages. At the same time, the EU started to apply not only traditional political diplomacy and international marketing actions, but also began to build new initiatives. One of those new initiatives -- “Collaboration in education and higher education” -- is the subject of the analysis of this masters degree. The main point of this work is to reveal the collaboration between the EU and the Mediterranean region, as well as to analyze the influence of the EU on the Mediterranean region’s education and explore the efficiency of the programs and projects related to higher education. For this research we used literature analysis, halfway structure interviews... [to full text]

Throughout the Europe, special attention is paid to the development, provision and design of electronical services. Experience of foreign countries proposes that e-education plays a significant role both in social development and the development of country or its regions in economical, cultural and other aspects. Goal of work: to analyze the influence of the provided services of e-education to the social development in the municipal level.

Temos aktualumas: ES struktūrinių fondų parama daro reikšmingą poveikį visos šalies ekonomikai, todėl jos skyrimas bei poveikis yra itin aktualūs klausimai. Kadangi ES struktūrinių fondų lėšų paskirstymą atlieka valstybinės institucijos, atsiranda galimybė diskutuoti apie jų panaudojimo kryptis bei efektyvumą, teikti pasiūlymus efektyvesniam lėšų panaudojimui ir įsisavinimui. Parama žmogiškojo kapitalo plėtrai labai svarbi siekiant didinti šalies darbo rinkos konkurencingumą, skatinti gyventojų ekonominį aktyvumą bei užimtumą. Didinant gyventojų užimtumą skatinamas visos šalies ekonomikos augimas. Temos naujumas: Temos naujumas pasireiškia naujausios informacijos (publikacijų, statistinių duomenų, gyventojų nuomonės) apie ES struktūrinių fondų paramą žmogiškojo kapitalo formavimui bei plėtrai pristatymu bei analize. Darbas išsiskiria tyrimo metodų įvairove bei rezultatų savalaikiškumu. Nustatomos šiuo metu aktualios problemos panaudojant ES struktūrinių fondų paramą žmogiškojo kapitalo formavimui bei plėtrai bei pasiūlomi būdai, kaip šias lėšas galima būtų panaudoti efektyviau. Darbo tikslas: Ištirti ES struktūrinių fondų paramos panaudojimą žmogiškojo kapitalo formavimui bei plėtrai Lietuvoje ir pateikti efektyvesnio paramos panaudojimo pasiūlymus. Darbo objektas: ES SF parama žmogiškojo kapitalo ugdymui Lietuvoje. Darbo problema: Ar efektyviai panaudojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama žmogiškojo kapitalo formavimui bei plėtrai Lietuvoje? Darbo uždaviniai: 1)... [toliau žr. visą tekstą] / 1. Human capital plays an important role in economic growth as the economic and social development are closely linked to investment in human capital. There is allocated almost 40 percent of total funds dedicated to the operational program of development of Human Resources to increase qualitative employment and social scope. 2. Following the survey of public opinion it was found out that the implementation of developed strategies are being considered extremely poor, while there is a great need to increase economic activity and employment. Increase of economic activity and employment of the population is a problem area. 3. There is lack of support shown for the formation and development of Human capital of the EU Structural Funds after the interview carried by the specialists. Although the support helps to create a more competitive workforce, it is often allocated not considering the real needs of society. The complexity of the procedures of support receiving is also highlighted. 4. It has been found out that the main problem of Educational institutions of the EU Structural Funds is inadequate compatibility of projects. 5. The measures for the additional funding for higher education organizing adult education programs should be provided in order to improve the use of formation and development of human capital of EU Structural Funds and take into account the real needs of society. 6. The skills of administering personnel should be... [to full text]