Magistro darbe tiriama žėlimo ypatumai grynuose pušynuose po neplynųjų atvejinių kirtimų Liepynės, Meros, Nemenčinės, Purviniškių girininkijose. Darbo objektas – V.Į. Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės, Meros, Nemenčinės, Purviniškių girininkijų 2006–2012 metais neplynaisiais (atvejiniais) kirtimais iškirstos brandžių pušynų kirtavietės. Darbo metodai – Tyrimai vykdyti 1–7 metų minėtų girininkijų neplynųjų atvejinių kirtimų pušynų kirtavietėse 2012–2013 metais. Siekiant įvertinti žėlinių kokybę ir atlikti jų apskaitą tiriamų kirtaviečių apskaitos aikštelės buvo tolygiai išdėstytos sąlyginai – vienodais atstumais sklypų įstrižainių kryptimis. Nuo žėlinių tankumo priklausėšių stačiakampių apskaitos aikštelių plotas.Kai žėliniai buvo vidutinio tankumo (2–8 tūkst. vnt./ha) – 10 m2, kai reti (< 2 tūkst. vnt./ha) – 20 m2. Apskaitos aikštelių kiekis priklausė nuo kirtavietės ploto. Mažesniuose kaip 1 ha sklypuose buvo išdėstytos penkios aikštelės, 1–3 ha – išdėstytos aštuonios ir didesniuose kaip 3 ha – dešimt ir daugiau apskaitos aikštelių.Kiekvienoje apskaitos aikštelėje atlikti tokie vertinimai: savaiminukų gausa ir rūšis, savaiminukų gyvybingumas, žolinės dangos agresyvumo laipsnis, pažeidimai ir galimos priežastys. Darbo rezultatai – tirtose 20 neplynųjų kirtimų kirtaviečių vidutinis žėlinių tankis – 2270 vnt./ha, vidutinė žėlinių rūšinė sudėtis – 6P4B. Liepynės girininkijos – 3750 vnt./ha, 8P2B. Meros – 1210 vnt./ha,7B3P. Nemenčinės – 2070 vnt./ha,6P4B. Purviniškių – 1500 vnt... [toliau žr. visą tekstą] / The present Master’s thesis examines the growth peculiarities of pure pine forests after selective shelterwood cutting in Liepynė, Mera, Nemenčinė, Purviniškės forestries. Object of the thesis – cutting areas of mature pine forests, cut by selective (shelterwood) cutting, in Liepynė, Mera, Nemenčinė, Purviniškių forestries of Nemenčinė Forest Enterprise during the period of 2006–2012. Methods of the research – research was carried out in selective cutting areas of pine forests of aforementioned forestries in 1-7 years, during the period of 2012-2013. Seeking to assess the quality of sprouts and make the inventory, inventory sites of researched cutting areas were divided into relatively equal distances between areas at diagonal direction. The area of rectangular inventory sites depended on density of sprouts. In case of average density (2–8 thousandunits/ha) – 10 m2, and in case of low density (< 2 thousand units/ha) – 20 m2. The number of inventory sites depended on area of cutting zone. There were five sites in smaller than 1 ha plots, while there were eight sites in plots of 1–3 ha, and there were ten and more inventory sites in 3 ha plots. The following assessments were made in each inventory site: abundance and species of wildings, viability of wildings, aggressiveness degree of grass cover, its damage and possible causes. Results of the thesis– average density of sprouts in 20 researched selective cutting areas is2270 units/ha, average species composition of sprouts –... [to full text]

Magistro darbe tiriama žėlimo ypatumai grynuose pušynuose po atvejinių kirtimų Norulių girininkijoje. Darbo objektas - Druskininkų miškų urėdijos Norulių girininkijoje 2005 – 2012 metais neplynaisiais (atvejiniais) kirtimais iškirstos brandžių pušynų kirtavietės. Darbo tikslas - ištirti žėlimo ypatumus atvejinių kirtimų pušynų kirtavietėse nederlingose augavietėse. Darbo metodai – tyrimai vykdyti 1 – 6 metų Norulių girininkijos atvejinių kirtimų kirtavietėse, kuriose buvo tolygiai išdėstytos apskaitos aikštelės sąlyginai – vienodais atstumais sklypų įstrižainių kryptimis, siekiant atlikti žėlinių apskaitą ir įvertinti jų kokybę. Kadangi mūsų vertinami žėliniai buvo reti arba vidutinio tankumo - atitinkamai apskaitos aikštelės buvo imamos po 20 m2 arba 10 m2 . Kiekvienoje apskaitos aikštelėje atlikti šie vertinimai: savaiminkų rūšis ir gausa, savaiminukų gyvybingumas, pažeidimai ir galimos priežastys, žolinės dangos agresyvumo laipsnis. Darbo rezultatai – tirtose 57 kirtavietėse vidutinis žėlinių tankis buvo 860 vnt./ha. Išretintose pušynų kirtavietėse Na augavietėje vyrauja reti beržo ir pušies žėliniai, kurių vidutinis tankis buvo 670 vnt./ha. Nb augavietėje vidutinis žėlinių tankis 1050 vnt./ha. Pušies žėlinių tankis didėjant kirtavietės amžiui kinta nežymiai, o beržo tankis – didėja. Žėlimo skatinimui mineralizuojant dirvą plūgu PKL – 70, pušis intensyviau (60 %) želia vagos viršuje Na augavietėje. Papildomas pušies sėjimas Na augavietėje 50 % padidina žėlinių tankį, Nb... [toliau žr. visą tekstą] / The Master’s thesis analyses peculiarities of pure pine forests after occasional deforestation cases in Noruliai forestry district. Object of the thesis – non smooth cutting zones of mature pines appeared after occasional cuttings in Druskininkai forestry region, Noruliai forestry district in the year 2005 – 2012. Aim of the thesis – to analyse growth peculiarities in the zones of occasional pine deforestation zones in the areas of poor soil. Methods used – researches were performed in the occasional deforestation zones, dating the period of 1 – 6 years, in Noruliai forestry district. Each non smooth cutting area was divided into equal distances in diagonal directions while trying to do accounting as well as to evaluate their quality. As our considered growing areas were gappy or of medium density, the sites were chosen of 20 m2 or 10 m2. The following assessments were performed in each of the recording sites: spontaneous type and their abundance, vitality of spontaneous type, the level of aggression while speaking about grass cover. Results of the thesis – the average growth density in the researched 57 cutting zones was 860 unit/ha. In the researched pine cutting zones, Na growing zones, the most common turned to be birches and pines. Their average density was 670 unit/ha. The average growing density in Nb growing zones turned to be 1050 unit/ha. The density of pine sprouts while enlarging cutting zones changes marginally when the time goes by, but the density of birches... [to full text]

Magistro darbe tiriami Lc augavietės juodalksnynai, jų paplitimas, taksaciniai rodikliai bei juodalksnynų atsikūrimo galimybės šioje augavietėje. Darbo objektas – Šakių miškų urėdijos Lc augavietės juodalksnynai. Darbo tikslas - nustatyti juodalksnynų paplitimą, našumą ir atsikūrimo galimybes Lc augavietėje Šakių miškų urėdijoje. Darbo metodai – Tyrimams atlikti buvo išrinkti visi brandos amžių pasiekę ir pribręstantys medynai, kuriuose juodalksnis yra vyraujanti medžių rūšis. Iš viso buvo išskirti 43 tokie sklypai. Visuose šiuose sklypuose buvo patikslinta augaviečių identifikacija remiantis įprastais dirvožemio mokslo metodais. Žolinei augalijai ir trakui įvertinti buvo išskirti apskaitos bareliai, kuriose buvo nustatyta jų rūšinė sudėtis ir projekcinis padengimas. Apibūdinant medyną buvo įvertinti visi pagrindiniai taksaciniai medyno rodikliai remiantis miško taksacijos metodais. Juodalksnynų atsikūrimo nustatymui, tyrimai buvo atlikti visose paskutinių penkių metų pagrindinių plynų kirtimų Lc augavietės biržėse. Darbo uždaviniai – Nustatyti juodalksnynų paplitimą Lc augavietėje. Įvertinti Lc augavietės identifikavimą miškotvarkos medžiagoje pagal tyrimų natūroje rezultatus. Atlikti juodalksnynų dendrometrinį įvertinimą. Įvertinti miško žėlimą plynose juodalksnynų kirtavietėse. Darbo rezultatai – Juodalksnynai Lietuvoje už¬ima 136,1 tūkst. ha, arba 6,7% visų medynų ploto. Lc augavietės juodalksnynai sudaro 5,6% bendro juodalksnynų ploto, o Šakių miškų urėdijoje 8,4%... [toliau žr. visą tekstą] / The final thesis makes researches about the Lc black alders habitat, their spread, valuation index and the possibility of regeneration in these habitats. Object of study – black alders in Lc habitat, in Šakiai forest enterprice. Goal of study - to identify the black alders productivity, spread and possibilities of regeneration in Lc habitat, in Šakiai. Methods of study – all the ripe arboretums, where black alder was the main sort, were taken as research objects. There were 43 areas of this type, and in all of these the habitat identification was specified together with dendrometrical assessment. Accounting barels were used to evaluate verdure and undergrowth. So was their sort composition and projection stratification established. The forest valuation was described with arboretum ant methods of afforestation inspections. For the regeneration of black alders possibilities, analysis were made in all bare cutting areas of Lc habitats for the last 5 years. Task of study – Specify the black alders spread in Lc habitat. Evaluate identification of Lc habitat made by forest enterprise, refering the newly made analysis in the place. Do the dendrometrical assessment. Evaluate forest growing in bare cutting areas of black alders. Results of study– The habitats of black alders takes 136100 ha, or 6,7% of all afforestation in Lithuania. 5,6% of all black alders grow in Lc habitat, and 8,4% in Šakiai forest enterprice. After precising black alder habitat in Lc, the results were: 37% -... [to full text]

Darbo objektas. VĮ Rokiškio miškų urėdijos Vyžuonos girininkijos elninių žvėrių populiacijos, jų valdymas, įtaka miško atkūrimui, bei miško želdinių apsaugos priemonės ir jų efektyvumas. Darbo tikslas. Įvertinti VĮ Rokiškio miškų urėdijos Vyžuonos girininkijos elninių žvėrių populiacijas, jų gyvenamą aplinką bei poveikį miškui. Darbo metodai. Literatūrinės loginės analizės ir sisteminės atrankinės apskaitos. Darbo rezultatai. Vyžuonos girininkijos miškuose gyvena šie elniniai žvėrys: Taurieji elniai ( tankis 10,6 vnt.../1000ha.); Briedžiai (tankis 2,4 vnt.../1000ha.); Stirnos (tankis 80 vnt.../1000ha.) Atsižvelgiant į poveikį miško želdiniams bei žėliniams laupant žievę, elninių žvėrių gausą reikėtų išlaikyti nepakitusią. Elninių žvėrių naudojimas yra per mažas. Pagrindinė rūšis turėtų būti taurusis elnias, šalutinė – stirna, nepageidautina rūšis turėtų būti briedis. Miško želdiniai bei žėliniai nuo elninių žvėrių galimo neigiamo poveikio yra saugomi. Vyžuonos girininkijoje dažniausiai naudojama apsaugos priemonė yra repelentai. 2009 - 2010 metų žiemą saugomas plotas sudarė 44,9 ha. / Object of work. Rokiskis Forest Enterprise Forestry Vyžuonų game deer population management, the influence of forest regeneration and forest plantations, protection measures and their effectiveness. Purpose of work. To evaluate the population of the cervines , their surroundings and their influence to the forest. The methods of work. The logical analyses of the literature and systematic rating. The work results. Cervines living in the forests of the forestry Vyzuona are: Red deer (density 10,6 units/1000 ha) Moose (density 2,4 units/1000 ha) Hind (density 80 units/1000 ha) Considering the influence to sprouts and young growth the population should stay consistent. The use of the cervines is too low. Main species should be red deer, secondary hind, moose should be unacceptable. The forest sprouts and young growth have been protected from negative effects or cervines. In the forestry of Vyzuona mainly the repellents are used for the protection. In the year 2009-2010 the protected area was 44.9 ha.

Magistro darbe įvertintos Varėnos rajone Na augavietėje augančių pušynų atsikūrimo galimybės praėjus 2-7 metams po atvejinių kirtimų pirmo atvejo. Darbo objektas – atvejiniais kirtimais išretinti 0,6-0,7 skalsumo pušynai Varėnos miškų urėdijos Zervynų, Ūlos, Marcinkonių ir Musteikos girininkijose. Į apskaitą pateko 7 sklypai, kurių plotas svyravo nuo 0,8 iki 22,7 hektarų. Pušies medynų amžius buvo 100-130 metų, bonitetas II-IV. Darbo tikslas – įvertinti pušynų žėlimo galimybes Varėnos miškų urėdijos pušies medynuose, kirstuose supaprastintais dviejų atvejų atvejiniais kirtimais. Darbo metodai. Matavimai buvo atliekami sistemiškai išdėstytose kvadratinėse 2x2 m apskaitos aikštelėse. Iš viso 7-iuose išretintuose pušies medynuose buvo išskirta 220 apskaitos aikštelių. Kiekvienoje tyrimo aikštelėje buvo nustatomas perspektyvių ir neperspektyvių 2-7 metų savaiminukų skaičius, miško paklotės storis, žolinės dangos agresyvumas žėlimui ir vyraujančios rūšys, trako rūšinė sudėtis ir kiekis aikštelėje, kitų medžių rūšių (B) žėlinių skaičius. Taip pat kiekviename tirtame sklype nustatytas paliktų priedangos medžių skaičius. Darbo rezultatai. Du tirti prieš 2-3 metus išretinti pušies medynai laikomi neatkurtais, juose perspektyvių pušies savaiminukų tankis siekė 1,1-1,4 tūkst. vnt./ha. Kiti trys prieš 4-5 metus išretinti pušies medynai laikomi atkurtais patenkinamai, juose perspektyvių pušies žėlinių skaičius buvo 3,2-3,6 tūkst. vnt./ha. Likę du prieš 6-7 metus išretinti medynai... [toliau žr. visą tekstą] / In this Master's thesis were determined pine's forest capability to restore naturally in mineral soils of normal humidity in Varena district after shelterwood cuttings during 2-7 years period. Also shelterwood trees density, soil scarification, litter thickness and herbaceous plants cover influence to pine's regeneration were estimated. Object of work – pine's forests in seven different sites of Varena district. These pine's forests occupied from 0,8 to 22,7 hectars, were 100-130 years old, 0,6-0,7 stands density and II-IV bonitete. Aim of work – to estimate pine's forests capability to restore naturally in Varena district after shelterwood cuttings. Methods of work. The measurements were performed in 2 to 2 meters accounting fields. In each field perspective and nonperspective pine's seedlings, litter thickness, herbaceous plant's species, undergrowth density and other tree species seedlings were determined. Shelterwood trees density in all pine's forests were determined too. Results. Two pine's forests were not regenerated when 2-3 years period after shelterwood cuttings have passed. In these forests the density of perspective pine's seedlings were 1100-1400 units per ha. Other three pine's forests were regenerated sufficiently when 4-5 years period after shelterwood cuttings have passed. In these forests the density of perspective pine's seedlings were 3200-3600 units per ha. Last two pine's forests were regenerated well when 6-7 years period after shelterwood cuttings... [to full text]

Baigiamajame darbe analizuojami miško želdinių ir žėlinių ekologiniai ir ekonominiai panašumai, bei skirtumai. Darbo objektas – Radviliškio miškų urėdijos, Aukštelkų girininkijos žėliniai ir želdiniai. Darbo tikslas – nustatyti miško želdinimo ir žėlimo ekologinius ir ekonominius privalumus, bei trūkumus. Darbo metodai – Tyrimo bareliuose gautų faktinių duomenų ekologinė ir ekonominė analizė. Naudojami miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai (7,8,9 priedai). Statistiniai skaičiavimai, urėdijos duomenų analizė. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus, pasirinktuose tyrimo bareliuose Radviliškio miškų urėdijoje, Aukštelkų girininkijos teritorijoje buvo nustatyta: Lf, Ud, Uf augavietėse ekologiniais aspektais tinkamiausias, mišrus atkūrimo būdas, išlaikantis biologinę įvairovę, tikslines medžių rūšis. Ekonominiu požiūriu mišrus atkūrimo būdas vidutiniškai reikalauja 4129 Lt/ha. lėšų, atkuriant želdiniais - 4615 Lt/ha. Mažiausiai reikalaujantis sąnaudų, tai paliekant kirtavietes savaiminiam žėlimui. Jų sąnaudos paruošiant dirvą, pašalinant žolinę augaliją chemiškai ar mechaniškai, bei pagal poreikį po kelių metų pašalinant nepageidaujamą augaliją mechaninių būdų yra - 2103 Lt/ha. Tai mažiausiai reikalaujantis atkūrimo sąnaudų ateities medynai, bet nėra tinkamiausi ekologiniu ir ekonominių (produktyvumo) atžvilgiu. / The final thesis compares and contrasts forest planting and natural vegetation from an ecological and economic point of view. Object – Radviliskis forestry enterprise, Aukstelkai forestry district`s plantings and natural vegetation. Aim – to determine ecological and economic advantages and disadvantages of afforestation and natural vegetation. Methods applied – ecological and economic analysis of actual data obtained from the selected sample plots. Afforestation and reforestation regulations used (Appendixes 7, 8, and 9). Statistical calculations and analysis of the forestry enterprise’s data. Results. Results of investigations in the selected sample plots at Radviliskis forestry enterprise, Auksteliai forestry district territory were as follows: the mixed reforestation method appears to be the most suitable method in Lf, Ud, Uf habitats from an ecological point of view as it helps maintaining biological diversity and target tree species. From an economic point of view, the mixed reforestation method requires approximately 4,129 Lt/ha while reforestation with planting requires 4,615 Lt/ha. The method that requires the modest expenditure is to leave the cleared space for natural regeneration. The expenditure for soil preparation, removal of grass vegetation with chemicals or mechanically, and mechanical removal of vegetation according to need after some years is 2,103 Lt/ha. Such kind of reforestation is the most cost-effective, yet it is not suitable from an ecological and... [to full text]

The aim of the study: to compare the conditions and growth properties of naturally regenerated and planted Scots pine stands, and to evaluate the impact of Scots pine plantations on chemical parameters of Arenosols. The object of the study: the naturally regenerated and planted Scots pine stands of different age in Varėna Forest Enterprise Merkis forest district and in the experiment of Perloja Experimental Station of Lithuanian Institute of Agriculture. The research methods: the analyses of Forest Survey data, technical measurements, the chemical analyses of Arenosols samples: pH, the capability of nutrients (N, P, K, Ca, Mg) and organic carbon. The research results: the conditions and growth properties of naturally regenerated and planted Scots pine stands in Perloja experiment and in neighbour stands; the changes of chemical properties of Arenosols (pH, the capability of nutrients and organic carbon) afforested by Scots pine were estimated.