2011 metų pabaigoje Seime priimti Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai. Priėmus naują žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymą nuo 2013 metų pereita prie žemės mokesčio skaičiavimo nuo vidutinės žemės rinkos vertės, kuri nustatoma masinio arba individualaus vertinimo būdu. Iš esmės keičiasi ne pats žemės mokestis, o vertė, nuo kurios šis mokestis skaičiuojamas. Teisę nustatyti žemės mokesčio tarifus ir taip reguliuoti mokesčio dydį nuo 0,01 iki 4 procentų (vietoje buvusio 1,5 proc. tarifo) žemės vertės ribose įstatymas suteikia savivaldybėms. Panašūs įgaliojimai savivaldybėms vykdyti savarankišką mokesčių politiką yra suteikti nekilnojamojo turto mokesčio srityje bei nuomojant valstybinę žemę, kur jau eilę metų mokesčiai skaičiuojami nuo rinkos vertės, o savivaldybės turi kompetenciją spręsti dėl konkrečių tarifų nustatytose ribose. Ištyrus pasikeitimus galime pastebėti, jog naujas įstatymas nebuvo paruoštas iki galo, kadangi neaišku pagal kokias taisykles savivaldybės nustatinėja tarifus ar kaip bus nustatyta nenaudojama žemė. Taip pat dėl plataus žemės mokesčio tarifo intervalo, bei palikto tik vieno žemės apmokestinimo vertę mažinančio koeficiento šis įstatymas kai kuriems žemės savininkams mokesčius išaugino po kelis ar keliolika kartų. Magistratūros baigiamąjį darbą (MBD) sudaro: įvadas, 5 skyriai, 8 poskyriai, 4 skirsniai, išvados bei literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 55 puslapiai, jame yra 11 paveikslų ir 7 lentelės. Bibliografinį aprašą sudaro 35 šaltiniai. / At the end of 2011 Seimas has adopted changes in land taxation system. Since 2013, after a new enactment came into force, the land was taxed according to the average land’s value in the market. The value was determined in a way of mass or individual appraisal. Generally, the tax on the land remained the same, just the value has changed, which resulted in different calculation of the taxes. The enactment provided the municipalities with the right to appraise and control the tariffs of the taxes on the land from 0.01 to 4 percent (instead of the former 1.5 percent tariff). Moreover, very similar enactments which enable the municipalities to implement an independent taxing policy have been provided in the real-estate and leasehold of government’s land areas, where the taxes used to be calculated according to the market value and the municipalities used to have the competence to decide on the certain tariffs within the limits for years. After having performed the analysis of the changes, it is noticeable that the new enactment has not been fully prepared as it is not clear according to what canon the municipalities appraise the tariffs or how they will identify the unexploited land. Finally, this enactment has caused the increase on the land taxes for some of the landlords in several or even more times, because of the wide interval of land tariff and only one coefficient which reduces the land’s taxation value left. This graduate work contains: preface, 5 chapters, 18... [to full text]