Objektas: jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų hiperaktyvumo ir fizinio pajėgumo sąsajos. Tikslas: Įvertinti jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų hiperaktyvumo ir fizinio pajėgumo sąsajas. Uždaviniai: 1. Įvertinti jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų (11-12 metų) hiperaktyvumo simptomus. 2. Įvertinti jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų (11-12 metų) fizinio pajėgumo rodiklius. 3. Nustatyti jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų hiperaktyvumo sąsajas su fiziniu pajėgumu. Tiriamieji klausimai: dėl sparčių fiziologinių pokyčių organizme, dar nesusiformavusios psichologinės ir socialinės brandos, paaugliai yra mažiau atsparūs aplinkos poveikiui. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių sutrikimų yra aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. attention deficit hyperactivity disorder - ADHD). Jo paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje vis didėja. Tačiau ADHD sindromo tyrimų ankstyvosios paauglystės laikotarpiu beveik nėra. Todėl labai įdomu ir svarbu kaip dėmesio ir aktyvumo sutrikimo sindromas yra susijęs su jaunuolių fizinio pajėgumo rodikliais. Rezultatai: vienas iš hiperaktyvumui būdingų požymių – nenustygimas vietoje, nesugebėjimas išlikti ramiam ilgesnį laiką – būdingas 23,5 proc. mergaičių ir 14,3 proc. berniukų (p>0,05). Didelė dalis respondentų – 70,6 proc. mergaičių ir 71,4 proc. berniukų neigia, kad dažnai pyksta ar nesivaldo (p>0,05), ir tik 5,9 proc. mergaičių ir 14,3 proc. berniukų šis požymis yra būdingas (p<0,05). Net 57,1 proc. berniukų greitai išsiblaško. Atlikti Eurofit‘o testai parodė... [toliau žr. visą tekstą] / Reserach object: correlation between hyperactivity and physical fitness of younger school age children Research problem: adolescents are more susceptible to environmental chantes due to their rapid physiological changes of the body, unformed psychological and social maturity. One of the most common disorders are attention-deficit/hyperactivity disorder (Attention Deficit Hyperactivity Disorder - ADHD). Its prevalence in the world and Lithuania is growing. However, early studies of ADHD syndrome during adolescence, is almost nonexistent. Therefore, it is interesting and important how attention deficit and hyperactivity disorder is associated with youth physical fitness indexes. Research aim: to evaluate correlation between hyperactivity and physical fitness of younger school age childrens. Tasks: 1. To rate younger school age (11-12 years old) children hyperactivity symptoms. 2. To rate younger school age (11-12 years old) children physical fitness indexes. 3. To establish correlation between hyperactivity and physical fitness of younger school age children. Results: one of the hyperactivity symptoms – restlessness, inability to stay quiet for a longer time – typical for 23.5 perc. of girls and 14.3 perc. of boys (p>0.05). A large part of respondents - 70.6 proc. of girls and 71.4 proc. boys denied that they were angry or demonstrative (p>0.05). 57.1 proc. of the boys were quickly distracted. EUROFIT’s tests showed that girls and boys balance, flexibility, leg muscle... [to full text]

Baigiamajame magistriniame darbe nagrinėjama kardiologinių rodiklių priklausomybė nuo žmogaus amžiaus ir fizinės apkrovos. Pateikta kardiologinių rodiklių kriterijų analizė. Išnagrinėti pagrindiniai kardiologiniai rodikliai trijose skirtingose amžiaus grupėse, pateikta jų lyginamoji analizė. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius kardiologinių rodiklių vertinimo aspektus, pateikiamos baigiamojo darbo išvados. / In this final master thesis are research cardiovascular parameters dependence of human purchasing power and age. There are given test analysis of cardiovascular parameters. It was research the main cardiovascular parameters in three different groups of age and was given comparable analysis of parameters. All theoretical and practical results are given in conclusion.

This master study is on the results of the successful pre-school age children’s upbringing in the family psychological and pedagogical expression’s analysis. There are detected the major elements and features of pupils expression, palliatives of their upbringing. The object of the research is the state of the successful pre-school age children’s upbringing in the family. The task of the research is to educe the psychological and pedagogical peculiarities of the successful pre-school age children’s upbringing in the family. The research involved 26 families, successfully breeding children of the pre-school age (3-7 years old); 20 educators, working in the children garden “Pasakaitė”; and 26 children attending it. From the 203 families were selected 26 ones, whose children are attending children garden. However, it emerged that upbringing children in those 26 families sometimes occurre untoward manifestations in the interrelations also. Generalizing the material of the research about the successful pre-school age children’s upbringing in the family, there were drawn such conclusions: the research confirmed a hypothesis, that successful pre-school age children’s upbringing in the family depends on the psychological and pedagogical expression of families actions. Valuables, on which the peculiarities of the successful pre-school age children’s upbringing in the family depend, are: clear content of the relations between parents and children and its quality; development and... [to full text]

The aim of this study is to determine the effect of regular and long term sports games and cyclical sports events exercises at the age of 11–14 for boys development in motor and sensomotor abilities and cardiovascular system adaptation peculiarities. The next methods were used: Tapping test, Roufier exercise test, vertical jump test, 30 s maximal jumping test, measurements of arterial blood pressure, electrocardiography (ECG), dynamometry, stabilography, measurements of body mass components, non linear ECG data analysis methods. Conclusions: 1. Motor and sensomotor abilities of non-athlete children develop in the age phase of 11–14: muscles’ power and capability, central nervous system (CNS) efficiency indices increase. The improvement of results is irregular: the rate of improvement decreases at the age of 13–14. 2. The increase in motor, sensomotor and cardiovascular system indices of cyclic sports events for children were indicated higher than in non-athlete contemporaries at the age of 11–13. Statistically significant differences of cardiovascular and most of CNS indices were not noticed at the age of 13–14 and muscles’ functional preparedness indices were significantly better than non-athletes. 3. The improvement of children, attending sports games trainings, functional preparedness indices are significantly greater than in non-athletes and cyclic sports events athletes at the age of 11–13. At the age of 13–14 the rate of indices reduce and except muscles preparedness... [to full text]

Disertacijos tikslas – šiuo metu turimos medžiagos iš Rytų Lietuvos geležies amžiaus gyvenviečių įvertinimas gyvenviečių archeologijos kontekste. Dėl taip susiklosčiusių istorinių aplinkybių, Lietuvos archeologijos mokslas beveik nuo pat savo ištakų buvo orientuotas gana siaura kryptimi – būtent į etnokultūrinius tyrinėjimus. Dėl šios priežasties didžiausias dėmesys nuolat buvo skiriamas laidojimo paminklams, o gyvenviečių medžiaga laikyta neinformatyvia. Pastaruoju metu, plečiantis archeologijos mokslo interesams, vis daugiau dėmesio skiriama socialiniams, ekonominiams, ideologiniams klausimams, kurių analizė be gyvenviečių medžiagos jau neįmanoma. Tačiau kadangi dauguma gyvenviečių kasinėjimų vykdyta keliant kitus tikslus, kuriems įgyvendinti taikyta kitokia metodika, šios medžiagos panaudojimas yra gana komplikuotas. Turimais duomenimis ne visada galima pasitikėti, jie reikalauja naujos interpretacijos. Disertacijoje daugiausiai dėmesio skiriama metodologiniams gyvenviečių tyrinėjimų ir medžiagos interpretavimo aspektams. Suformuluotas prie Lietuvos geležies amžiaus specifikos pritaikytas gyvenviečių archeologijos modelis, jis derinamas su turimais duomenimis iš Rytų Lietuvos gyvenviečių. Analizuojama, kokiems klausimams spręsti medžiagos turima daugiau, kuriems mažiau, kokie metodai gali padėti išspręsti aktualiausias problemas. Taip pat disertacijoje daug dėmesio skiriama gyvenviečių chronologijos problemoms, kurios iki šiol dar beveik neanalizuotos. Šiuo tikslu... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of this dissertation is the evaluation of the current material from the Iron Age eastern Lithuanian settlements in the context of the settlement archaeology. Historically developed circumstances determined that Lithuanian archaeology nearly from its origins has been oriented mainly towards ethnocultural research. Consequently the material from the burial monuments has been under the greatest consideration, settlement excavations were considered less informative. As the goals of archaeological research are broadening in Lithuania recently, social, economic and ideological aspects of culture are becoming more relevant. Settlement material is essential for the analysis of these subjects. However, as the majority of the settlement excavations were implemented under the different goals with different methods, the employment of their data is complicated. The data is not fully reliable, it requires reconsideration. Methodological aspects of settlement excavation and interpretation of its data are widely analysed in this dissertation. The model of settlement archaeology fitted to the properties of Lithuanian Iron Age sites is introduced here. Data from the Eastern Lithuanian settlements are treated in the context of this model. Problems of the chronology of settlements are under consideration here as well. Pottery from the Eastern Lithuanian settlements was revised for this purpose. The chronological scale with the intervals of 1-3 centuries has been constructed.

Šio darbo objektas yra Lucko (1507-1536 m.) ir Vilniaus (1536-1555 m.) vyskupo, kunigaikščio Pauliaus Alšėniškio dvaras ir klientūra. Šio darbo tikslas yra nustatyti Pauliaus Alšėniškio klientų ir dvariškių vietą XVI a. I pusės Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės visuomeninėje struktūroje. Naudodamiesi istoriografija apsibrėžėme keturias skirtingas patronato formas, atsispindėjusias Pauliaus Alšėniškio aplinkoje: asmeninį patronatą, regioninį patronatą, politinė klientūra bei bažnytinė klientūra. Darbo struktūrą parėmėme šiuo skirstymu. Šio darbo įžanginę dalį sudaro, įvadas, šaltinių ir literatūros apžvalga, teorinių patronato ir klientūros klausimų aptarimas. Darbo dėstomąją dalį sudaro penki skyriai. Pirmasis skyrius yra skirtas Pauliaus Alšėniškio dvaro problemoms: dvaro pareigūnų ir dvariškių identifikavimui bei kasdienio veikimo problemoms. Antrasis dėstymo dalies skyrius skirtas „regioniniam“ patronatui. Jame nagrinėjame pagrindinių Pauliaus Alšėniškio valdų – Alšėnų, Volpos ir Punios bajorų santykius su Pauliumi Alšėniškiu bei jų statusą valstybėje. Trečiasis dėstomosios dalies skyrius skirtas klientūrai siaurąja – politinio patronato prasme. Šiame skyriuje mes aptariame Pauliaus Alšėniškio klientus LDK didžiojo kunigaikščio dvare bei jų socialinio mobilumo klausimus. Ketvirtasis dėstomosios dalies skyrius skirtas Pauliaus Alšėniškio klientūra jo pagrindinėje veiklos sferoje – katalikų bažnyčioje. Šiame skyriuje mes identifikavome jo klientus dvasininkus Lucko ir... [toliau žr. visą tekstą] / The research object of this thesis is the court ant the clientage (client system) of duke, bishop of Lutsk (1507-1536) and Vilnius (1536-1555) Paul of Holshany. The aim of this research is to identify the status of courtiers and clients of Paulo f Holshany in the context of social structure of Grand Duchy of Lithuania (GDL). After reviewing newest historiographical positions on the subject of social structure of 16th century GDL, we have identified 4 different spheres of patronage (personal patronage, regional patronage, political patronage (clientage proper), and institutional patronage), which have been researched by other historians and therefore we have divided our work accordingly. This thesis begins with (review of sources and theoretical framework of patron-client relations). Main body of this work is divided into five chapters. The first chapter is dedicated to identifying the courtiers and members of the court of Paul of Holshany and the problems of the everyday existence of this institution. The second chapter is dedicated to the problems of regional patronage in the main landholdings of the duke-bishop – Volpa, Holshany and Punia. Third chapter is dedicated to the clientage proper – political clients of Paul of Holshany and the political influence he had in the GDL. The Fourth chapter explores the system of clientage that Paul of Holshany created in his main sphere of work – the Catholic Church. We dedicate this chapter to identify the church – clients in the... [to full text]

The main goal of this dissertation is the evaluation of the current material from the Iron Age eastern Lithuanian settlements in the context of the settlement archaeology. Historically developed circumstances determined that Lithuanian archaeology nearly from its origins has been oriented mainly towards ethnocultural research. Consequently the material from the burial monuments has been under the greatest consideration, settlement excavations were considered less informative. As the goals of archaeological research are broadening in Lithuania recently, social, economic and ideological aspects of culture are becoming more relevant. Settlement material is essential for the analysis of these subjects. However, as the majority of the settlement excavations were implemented under the different goals with different methods, the employment of their data is complicated. The data is not fully reliable, it requires reconsideration. Methodological aspects of settlement excavation and interpretation of its data are widely analysed in this dissertation. The model of settlement archaeology fitted to the properties of Lithuanian Iron Age sites is introduced here. Data from the Eastern Lithuanian settlements are treated in the context of this model. Problems of the chronology of settlements are under consideration here as well. Pottery from the Eastern Lithuanian settlements was revised for this purpose. The chronological scale with the intervals of 1-3 centuries has been constructed. / Disertacijos tikslas – šiuo metu turimos medžiagos iš Rytų Lietuvos geležies amžiaus gyvenviečių įvertinimas gyvenviečių archeologijos kontekste. Dėl taip susiklosčiusių istorinių aplinkybių, Lietuvos archeologijos mokslas beveik nuo pat savo ištakų buvo orientuotas gana siaura kryptimi – būtent į etnokultūrinius tyrinėjimus. Dėl šios priežasties didžiausias dėmesys nuolat buvo skiriamas laidojimo paminklams, o gyvenviečių medžiaga laikyta neinformatyvia. Pastaruoju metu, plečiantis archeologijos mokslo interesams, vis daugiau dėmesio skiriama socialiniams, ekonominiams, ideologiniams klausimams, kurių analizė be gyvenviečių medžiagos jau neįmanoma. Tačiau kadangi dauguma gyvenviečių kasinėjimų vykdyta keliant kitus tikslus, kuriems įgyvendinti taikyta kitokia metodika, šios medžiagos panaudojimas yra gana komplikuotas. Turimais duomenimis ne visada galima pasitikėti, jie reikalauja naujos interpretacijos. Disertacijoje daugiausiai dėmesio skiriama metodologiniams gyvenviečių tyrinėjimų ir medžiagos interpretavimo aspektams. Suformuluotas prie Lietuvos geležies amžiaus specifikos pritaikytas gyvenviečių archeologijos modelis, jis derinamas su turimais duomenimis iš Rytų Lietuvos gyvenviečių. Analizuojama, kokiems klausimams spręsti medžiagos turima daugiau, kuriems mažiau, kokie metodai gali padėti išspręsti aktualiausias problemas. Taip pat disertacijoje daug dėmesio skiriama gyvenviečių chronologijos problemoms, kurios iki šiol dar beveik neanalizuotos. Šiuo tikslu... [toliau žr. visą tekstą]

The dissertation discusses, in conformity with burial data, the social organisation of the East Lithuanian barrow culture (3/4th–11/12th c.). The research method is the correlation of archaeological record (construction of barrows and graves, grave good assemblages) with the results of osteological analysis (age and sex of the buried individuals). The survey uses the data from 425 burials found at 67 burial sites. Main theoretical premises of the study are the reflection of social status in burial and the connection between mortury variability and complexity of social organisation. Various elements of funerary ritual were defined as indicators of status. A review of the graves of infants, children, adolescents, adult males and females reveals several interrelated dimensions of social status. Status was associated with individual age. Societal position of subadults was lower, while young adults had the highest status. The main category determining status was sex and individual qualities related to it. The principal quality for males was military activity and for females fertility. Inheritance of the position also played a certain role in social organisation. Significance of all the mentioned factors was of different degree in different periods. The discussed society was divided into small communities based on nuclear and extended families. It probably consisted of social elite, freemen, and unfree (and half-free?) classes. The social organisation of East Lithuania is rated as... [to full text] / Disertacijoje, remiantis laidojimo paminklų duomenimis, aptariama Rytų Lietuvos pilkapių kultūros (III/IV–XI/XII a.) socialinė organizacija. Tyrimo metodas yra archeologinių duomenų (pilkapio ir kapo konstrukcijos, įkapių kompleksų) koreliacija su osteologinės analizės rezultatais (palaidotų asmenų amžiumi ir lytimi). Tyrime naudojami 425-ių kapų iš 67-ių laidojimo paminklų duomenys. Pagrindinės darbo teorinės prielaidos yra socialinio statuso atspindys laidojimo paminkle ir laidosenos įvairovės ryšys su socialinės organizacijos kompleksiškumu. Įvairūs laidosenos elementai įvertinti statuso išraiškos požiūriu. Apžvelgus kūdikių, vaikų, paauglių, suaugusių vyrų ir moterų kapus, išryškėja kelios tarpusavyje susijusios socialinio statuso dimensijos. Statusas buvo susijęs su individualiu amžiumi. Nesuaugusiųjų padėtis visuomenėje buvo žemesnė, o aukščiausią statusą turėjo jauni suaugusieji. Pagrindinė statusą lemianti kategorija buvo lytis ir su ja susijusios individualios savybės. Svarbiausia vyro savybė buvo karinis aktyvumas, moters – vaisingumas. Tam tikrą reikšmę socialinėje organizacijoje turėjo padėties paveldimumas. Visų šių veiksnių svarba buvo nevienoda atskirais laikotarpiais. Aptariamoji visuomenė buvo susiskaidžiusi į nedideles bendruomenes, kurių pagrindas buvo porinės ir išplėstinės šeimos. Ją greičiausiai sudarė socialinio elito, eilinių laisvųjų ir nelaisvųjų (bei pusiau laisvųjų?) klasės. Rytų Lietuvos socialinė organizacija laikytina vadyste. Jos evoliucijai... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje, remiantis laidojimo paminklų duomenimis, aptariama Rytų Lietuvos pilkapių kultūros (III/IV–XI/XII a.) socialinė organizacija. Tyrimo metodas yra archeologinių duomenų (pilkapio ir kapo konstrukcijos, įkapių kompleksų) koreliacija su osteologinės analizės rezultatais (palaidotų asmenų amžiumi ir lytimi). Tyrime naudojami 425-ių kapų iš 67-ių laidojimo paminklų duomenys. Pagrindinės darbo teorinės prielaidos yra socialinio statuso atspindys laidojimo paminkle ir laidosenos įvairovės ryšys su socialinės organizacijos kompleksiškumu. Įvairūs laidosenos elementai įvertinti statuso išraiškos požiūriu. Apžvelgus kūdikių, vaikų, paauglių, suaugusių vyrų ir moterų kapus, išryškėja kelios tarpusavyje susijusios socialinio statuso dimensijos. Statusas buvo susijęs su individualiu amžiumi. Nesuaugusiųjų padėtis visuomenėje buvo žemesnė, o aukščiausią statusą turėjo jauni suaugusieji. Pagrindinė statusą lemianti kategorija buvo lytis ir su ja susijusios individualios savybės. Svarbiausia vyro savybė buvo karinis aktyvumas, moters – vaisingumas. Tam tikrą reikšmę socialinėje organizacijoje turėjo padėties paveldimumas. Visų šių veiksnių svarba buvo nevienoda atskirais laikotarpiais. Aptariamoji visuomenė buvo susiskaidžiusi į nedideles bendruomenes, kurių pagrindas buvo porinės ir išplėstinės šeimos. Ją greičiausiai sudarė socialinio elito, eilinių laisvųjų ir nelaisvųjų (bei pusiau laisvųjų?) klasės. Rytų Lietuvos socialinė organizacija laikytina vadyste. Jos evoliucijai... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation discusses, in conformity with burial data, the social organisation of the East Lithuanian barrow culture (3/4th–11/12th c.). The research method is the correlation of archaeological record (construction of barrows and graves, grave good assemblages) with the results of osteological analysis (age and sex of the buried individuals). The survey uses the data from 425 burials found at 67 burial sites. Main theoretical premises of the study are the reflection of social status in burial and the connection between mortury variability and complexity of social organisation. Various elements of funerary ritual were defined as indicators of status. A review of the graves of infants, children, adolescents, adult males and females reveals several interrelated dimensions of social status. Status was associated with individual age. Societal position of subadults was lower, while young adults had the highest status. The main category determining status was sex and individual qualities related to it. The principal quality for males was military activity and for females fertility. Inheritance of the position also played a certain role in social organisation. Significance of all the mentioned factors was of different degree in different periods. The discussed society was divided into small communities based on nuclear and extended families. It probably consisted of social elite, freemen, and unfree (and half-free?) classes. The social organisation of East Lithuania is rated as... [to full text]

As far as we know this is the first-time extensive exploration of the peculiarities of the components influencing the psycho-social adaptation during the lessons of physical education. Theoretical and empirical methods were employed to gather facts on the details of organizing a program of physical education. The selected components of the construct of psychosocial adjustment (positive self-evaluation, domination, integrity, evaluation of others, emotional comfort, anxiety, satisfaction with one’s life, self-confidence, communication) reveal the novelty of this research as in scholarly literature no researches dealing with the impact of the lessons of physical education on the alteration of indices of the psychosocial adjustment of students of this age group had been found. The collected data of the research enables to improve the psychosocial adjustment of the students of middle schooling age during the lessons of physical education and to employ the received data of the research for further explorations. / Mūsų žiniomis, pirmą kartą buvo išnagrinėti viduriniojo mokyklinio amžiaus moksleivių (14—15 metų) psichosocialinę adaptaciją įtakojančių komponentų ypatumai kūno kultūros pamokų metu, atliktas šios amžiaus grupės moksleivių psichosocialinės adaptacijos aktyvios fizinės veiklos metu išsamus tyrimas. Teoriniais ir empiriniais metodais sukaupti mokslo faktai apie kūno kultūros programos organizavimo ypatumus. Pasirinkti psichosocialinės adaptacijos konstrukto komponentai (teigiamas savęs vertinimas, dominavimas, internalumas, kitų vertinimas, emocinis komfortas, nerimas, pasitenkinimas savo gyvenimu, pasitikėjimas savimi, bendravimas) atskleidžia šio tyrimo naujumą, t.y. kūno kultūros pamokų poveikį šios amžiaus grupės moksleivių psichosocialinės adaptacijos rodiklių kaitai. Sukaupti tyrimo duomenys įgalina tobulinti viduriniojo mokyklinio amžiaus moksleivių psichosocialinę adaptaciją kūno kultūros pamokų metu ir gautus tyrimo duomenis panaudoti tolimesniems tyrimams.