Zugl.: Diss. Univ. Saarbrücken, 2008.

Zugl.: Regensburg, Univ., Diss., 2007

Univ., Diss.--Göttingen, 2004.

Univ., Diss.--Hamburg, 2001. / Literaturverz. S. [329] - 343. Nebent.: Die US-amerikanische class action.

Univ., Diss.--Hamburg, 2003.

Zugl.: Saarbrücken, Univ., Diss., 2008

Zugl.: Freiburg (Breisgau), Univ., Diss., 2009

Universiẗat, Diss.--Heidelberg, 2005.

Rašto darbas yra skirtas grupės ieškinio instituto teisinei analizei, siekiant įvertinti grupės ieškinio reglamentavimo galimybes Lietuvos Respublikoje. Pagrindinis Rašto darbo tikslas yra suformuluoti konkrečius pasiūlymus Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui dėl grupės ieškinio reglamentavimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisėje. Rašto darbo pirmojoje dalyje išanalizuojami skirtingi grupės ieškinio modeliai, įtvirtinti įvairiose jurisdikcijose: JAV (įtvirtintas klasikinis grupės ieškinio modelis), Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje (tai Lietuvos Respublikai artimos jurisdikcijos, kuriose įtvirtinti grupės ieškinio modeliai, pasižymintys tiek Kontinentinės, tiek Bendrosios teisės sistemos bruožais). Taip pat tiriamos ir vertinamos Europos Sąjungos institucijų iniciatyvos reglamentuoti kolektyvinius teisių gynimo būdus. Šioje Rašto darbo dalyje padaroma išvada, kad, nors grupės ieškinio samprata įvairiose valstybėse yra skirtinga, ieškinio sąvoka turėtų būti formuluojama atsižvelgiant į grupės ieškinio tikslą (ginti tam tikros grupės teises ir interesus), naudos gavėjų ratą (grupės narius), individualių asmenų teisę reikšti ieškinį, teismo priimto sprendimo res judicata galią grupės nariams ir teismo proceso efektyvumą bei grupės ieškinio tikslingumą, įvertinant individualaus ieškinio pareiškimo galimybes. Antrojoje Rašto darbo dalyje išanalizuojamos ir įvertinamos grupės ieškinio reglamentavimo iniciatyvos Lietuvos Respublikoje. Šioje Rašto darbo dalyje padaroma... [toliau žr. visą tekstą] / Master‘s final paper is devoted to research an institute of class action, aiming to explore the possibilities of class action regulation in Lithuania. The main goal of this Final paper is to present the options of class action regulation in the civil procedure to a legislator of Republic of Lithuania. The author of the Final paper analyses different models of class action in the first part of Final paper. The research is based on different jurisdictions, such as the USA (traditional class action), Sweden, Finland and Norway (law systems close to the Republic of Lithuania and these systems have class action regulation). Also, the research contains initiatives of the regulation of collective actions in the institutions of the European Union. The author leads to the findings that class action regulation in different countries differs a lot. Anyway, it is possible to formulate a class action definition according to goal of class action (defend the rights of the members of a group), individual right to claim, res judicata of a judgment, and efficiency, expediency and eligibility of a group claim. The author of the Final paper analyses and qualifies the initiatives of class action regulation in the Republic of Lithuania. The authors leads to the findings that the legislator’s initiative of the year 2006 is not adaptive to Lithuanian civil procedure. That is why because The law draft of 2006 retains an overwhelming connection between group action and public interest. Also, to the... [to full text]

Group actions in Czech procedural law Summary The thesis deals with an issue of group actions, which is a legal instrument of collective protection of private rights in civil proceedings. The aim of this thesis is to analyze this procedural institute, to point out shortcomings of current legislation and to propose it's acceptable solution. The thesis is divided into three relatively independent sections. The first section focuses on theoretical basis (including a brief outline of the historical development) and defines basic terminology used in the thesis. Then it describes the most general division of the collective enforcement mechanisms into a group action and a representative action. The second section concentrates on legislative schemes of group actions in certain foreign jurisdictions. Specifically, it deals with a legal conception of class action in the legal system of the USA, where it is applied as a kind of a opt-out group proceedings (group members, who does not agree with adjudication of their claims, may opt-out), then it deals with opt-in group proceedings in Sweden (group members can be required to enter the suit individually) and finally it describes a German model proceedings in capital market disputes, which represents a compromise between individual and collective proceedings. The third...