Probleminis klausimas: Kaip studentai vertina kūrybiškumo svarbą tobulinant verslumo kompetenciją? Darbo objektas – kūrybiškumo svarba tobulinant studentų verslumo kompetenciją. Darbo tikslas – Nustatyti kūrybiškumo svarbą tobulinant studentų verslumo kompetenciją. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti kūrybiškumo ir verslumo kompetencijos sampratas teoriniu aspektu. 2. Pristatyti kūrybiškumo ugdymo poreikį ir metodus tobulinant verslumo kompetenciją. 3. Išanalizuoti studentų nuomonę apie kūrybiškumo svarbumą verslumo kompetencijos tobulinime. Darbo metodai:  mokslinės literatūros analizė;  anketinė apklausa;  aprašomoji statistinė duomenų analizė. Svarbiausi rezultatai ir išvados. Atlikus mokslinės literatūros analizę ir tyrimą paaiškėjo, jog didžioji dalis studentų mano, kad kūrybiškumas – tai iš dalies įgimtas, iš dalies išugdomas gebėjimas. Matoma tendencija, kad studentai save laiko kūrybiškais, o pagrindinės jų kūrybiškumą rodančios savybės yra vaizduotė ir pasitikėjimas savimi. Kaip svarbiausius faktorius lemiančius kūrybiškumą nurodė asmenines savybes ir vidinę motyvaciją. Ryškiausi metodai taikomi kūrybiškumo ugdymui vidurinėje mokykloje buvo kūrybinių užduočių taikymas, aukštojoje mokykloje – darbas komandoje, o neformalaus ugdymo įstaigose – žaidimai ir darbas komandoje. Studentai, kaip dažniausiai pasitaikančius barjerus kūrybiškumui švietimo įstaigose nurodė vadovėlinį mokymą ir mokytojų ar dėstytojų kritiką. Siekiant išsiaiškinti jų motyvaciją kūrybiškumui... [toliau žr. visą tekstą] / The importance of creativity developing student's entrepreneurship competence.

Tyrimo objektas – kūno kultūros pedagogų, trenerių ir sveikatos ugdytojų metodinis rengimas. Darbo tikslas – nustatyti ir palyginti skirtingų LSU studijų programų studentų rengimo ypatumus. Tiriamojo darbo uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti skirtingų LSU studijų programų studentų pedagoginio rengimo ypatumus. 2. Nustatyti ir palyginti skirtingų LSU studijų programų studentų subjektyvią nuomonę apie Univesriteto dėstytojus. 3. Nustatyti ir palyginti skirtingų LSU studijų programų studentų subjektyvią nuomonę apie taikomus mokymo metodus. Tyrimo išvados: 1. KKU ir TRS studijų programose, daugiau akcentuojamas darbas su vaikais, jų ugdymu, lavinimu. SFA studijų programa daugiau orientuota į visuomenės ugdymą. Nors studijų programos ir skirtingos, pedagoginio rengimo procentinis skaičius kiekvienoje programoje skiriasi, tačiau kūno kultūros, treniravimo sistemų ir sveikatos ugdytojų programos siejasi tarpusavyje tuo, kad ir vieni ir kiti yra mokomi ugdyti, skiriasi tik studijų programų ugdomasis subjektas (p<0,05). 2. Studentų manymu Lietuvos Sporto Universitete dar yra dėstytojų, kurie renkasi lengviausią kelią, taikant senus mokymo metodus, visgi respondentai nėra nusivylę dėstytojų kompetencijomis, kurios, pasak apklaustųjų atitinka profesionalaus dėstytojo gabumus. Studentų dauguma manė, kad dėstytojai naudoja modernią techniką (multimediją ir pan.). Studentai apie kūno kultūros programos dėstytojus yra teigiamos nuomonės, nors yra dėstytojų, vis dar besiriamenčių... [toliau žr. visą tekstą] / Subject of the study – medical preparation of sports educators, coaches, and health educators. The aim of the study - to set up differents between LSU students teaching curriculum development characteristics of and analyze students' view about university lecturers and teaching methods witch is applied. Aims of the study is: 1. To identify pedagogical training features of LSU students from different programs of study and to compare them. 2. To identify and compare opinion of LSU students, from different programs of study, about University estimates professors. 3. To Identify and compare LSU students', from different programs of study, subjective views on their teaching approaches. Data allows to conclude that: 1. Students which is studying training systems, report that according to their specialty (p <0.05) they are most prepared, the second - KKU students, and health education students from health education study program feel that they are educated in partially or slightly level. 2. Student report that there are some lecturers which gives boring lectures among university staff. The reason of this situation is lecturers relying on their methods and ignoring students' opinion. However the majority of the respondents considered that the lecturers of LSU University works perfect: they can engage students in that what they are teaching, also they understand all the theory and share it with practice, they are permanently innovating knowledge and submit it through the course and... [to full text]

Integration of children with special education requirements into comprehensive schools has raised negative teachers’ children’s and their parents’ reaction primarily. The attitude towards the disabled has been negative for decades in our society. But this attitude has changed. On the other hand- comprehensive schools weren’t fit and teachers weren’t ready enough for work with these children. So, there was a natural need to solve all problems and to reorganize all education system. Requirements to teachers in comprehensive schools have changed: they are required special knowledge, abilities and skills to work with disabled children. The purpose of research- to educe are teachers in comprehensive schools competent enough to educate children with special education requirements. Summarizing the research results we can draw a conclusion: · Competency is an ability to do the best in a working ared, to make decisions on one’s own, good knowledge, good work skills. · There are some gaps in juridical documents: the training quality of children with special education requirements isn’t guaranteed, the setting in which these children must be educated isn’t determined, sponsorship isn’t vouched. · Teacher’s, who works with children with special education requirements, is well seen in these areas: - when all problems are solved together with special education committee; - when teacher believes in childrens’ with special education requirements success; - when teacher creates... [to full text]

Darbo aktualumas. Baigiančių universitetą, vaikystės pedagogikos specialybę įgyjančių absolventų šiandienos požiūris į darbo rinką išlieka stereotipinis – susirasti valstybinę darbo vietą. Remiantis LDB paskutinių mėnesių statistiniais duomenimis, Šiaulių apskrityje buvo 219 laisvų darbo vietų, tačiau nerastas nė vienas vaikystės pedagogų darbo pasiūlymas. Tuo tarpu šiandien, ikimokyklinio ugdymo poreikis Lietuvoje yra gerokai išaugęs. Vaikų grupės valstybiniuose darželiuose perpildytos, vaikai neptenka į darželius . Dažnai tai sąlygoja būtinumą vaikų priežiūrai naudotis senelių, artimųjų ar auklių paslaugomis. Šiandieninė rinkos situacija tampa palanki vaikystės pedagogų karjeros projektavimo kompetencijų raiškai, patiems steigiant darbo vietas privačiame ikimokyklinio ugdymo sektoriuje. Tyrimo objektas: vaikystės pedagogų karjeros kompetencijos. Tyrimo tikslas: teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištirti vaikystės pedagogų karjeros kompetencijų ugdymo raišką projektuojant darbo vietas privačiame ikimokyklinio ugdymo paslaugų sektoriuje. Tyrimo hipotezė pasitvirtino iš dalies. Darželių paklausos bei šių paslaugų pasiūlos santykis ir šiandieninė ekonominė situacija darbo rinkoje yra palanki plėtoti vaikystės pedagogikos specialybės studentų karjeros kompetencijas, patiems kuriant darbo vietas. Tačiau studentų įsivertinamų karjeros kompetencijų atžvilgiu galimybių ugdyti (-is) vadybinei kompetencijai universiteto studijų programose yra nepakankamai. Literatūros... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance of the work. Graduating from university childhood pedagogy students today’s attitude towards employment market remains stereotypical – to find work place in governmental institution. Based on Lithuania’s Employment Office statistical data of last months, in Siauliai county there were 219 free work places, however there were no job offers for childhood pedagogy specialists. Children groups in governmental kinder gardens are overcrowded, children cannot get in the kinder gardens because the number of children is too big. It is a cause why parent turn to grand parents, close people or nannies. That is why today’s situation of market becomes good for development of childhood pedagogy career projecting competences, establishing preschool institutions. The object of the work. Childhood pedagogues career competences. The aim of the work. To ground theoretically and investigate empirically Siauliai university educology faculty childhood pedagogy students career competences development importance in working place projecting. The hypothesis was confirmed partially. Kinder garden enquiry and services supply relation in today’s economical situation in work market is favorable to develop childhood pedagogy students career competences, creating work places themselves. However students evaluating career competences are not sufficient for educating managing competence in university’s studies programs. The analysis of literature showed that education of entrepreneurship is one the... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojama būsimųjų specialiųjų pedagogų nuomonė apie studijose ir praktikose jų įgyjamas funkcines kompetencijas. Tyrime dalyvavo 96 Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto studijų programos Specialioji pedagogika (šaka Logopedija; šaka Kūno kultūros pedagogika, kineziterapija) 3 ir 4 kurso studentai. Anketinės apklausos metodu tirta, būsimųjų specialiųjų pedagogų nuomonė apie įgytas kompetencijas kiekvienoje praktikoje, formuojamus gebėjimus, vertybines nuostatas. Analizuojant tyrimo duomenis, ieškota ryšio tarp kompetencijų įgijimo bakalauro studijose ir jų įgyvendinimo praktikų metu. Tyrimu nustatyta kokių kompetencijų būsimieji specialieji pedagogai turi, kokie gebėjimai formuojami praktikų metu, kurie atsiskleidžia kiekvienoje veikloje. Mokytojui ir specialiajam pedagogui keliami aukšti reikalavimai ugdymo institucijoje bei paruošimui aukštojoje mokykloje. Pagrindinės kompetencijų grupės : bendrakultūrinė, profesinė, specialioji ir bendroji, kurios formuoja tam tikrus gebėjimus, kuriuos turi turėti kiekvienas specialistas, ugdantis vaikus. Analizuojant studentų atsakymus paaiškėjo, jog studijose ir pedagoginėse praktikose jie įgyja šias funkcines kompetencijas: informacinių technologijų, organizacijos tobulinimo bei pokyčių valdymo, dalyko turinio planavimo ir tobulinimo, ugdymo/si aplinkų kūrimo, mokymo/si proceso valdymo, mokinių pasiekimo ir pažangos vertinimo ir turi jų formuojamus gebėjimus. Būsimieji specialieji... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor's analysis of future special education teachers opinion about the study and practice of functional competence is acquired. The study included 96 Siauliai University of Social Welfare and Disability Studies, Faculty of Pedagogy Special education program (Speech therapy branch, a branch of Physical Education Pedagogy, physical therapy) 3 and 4 year students. Questionnaire survey method was studied, the future special education teachers opinion about the competences acquired in each practice formed in capacity values. Analysis of the data sought link between the competencies acquired in their undergraduate studies and the implementation of the practices. The study found what competencies future special educators have, what skills are formed during the practice, which is revealed in each activity. Teachers and special educators to meet high requirements of the educational institution of higher education and preparation. Key competency groups: general cultural, professional, special and general, which forms a number of skills that everyone should have a specialist who educates their children. When analyzing student's answers showed that pedagogical practices in the studio and they are acquired these functional competencies: information technology, organizational improvement and change management, subject content planning and development, teaching / learning environments, teaching / learning process management, pupil achievement and evaluate progress and to forming of... [to full text]

The purpose of this study was to identify the knowledge and skills required for competent therapeutic recreation practice in Canada. Research participants were 244 members of therapeutic recreation professional associations in Canada. Results from this study indicated that significant differences in competency areas exist between certified and non-certified therapeutic recreation practitioners, between practitioners with a degree and diploma, between practitioners in varying demographic regions in Canada and between practitioners with varying years practicing in the profession of Therapeutic Recreation. Implications for therapeutic recreation practice and future research are presented for discussion.

Mokslinėje, metodinėje dirigavimo literatūroje aprašomos dirigentui reikalingos asmens savybės, gabumai ir įgūdžiai, tačiau palyginti nedaug literatūros, kur atkreipiamas dėmesys į dirigento pedagoginę veiklą. Dėl šios priežasties ir buvo atliktas šis dirigento veiklos tyrimas. Tyrimo objektas – dirigento veikla. Tyrimo tikslas – pabrėžti dirigento pedagoginės kompetencijos svarbą. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: išryškinti ir teoriškai pagrįsti dirigento vaidmenį muzikos atlikimo procese, atskleisti dirigentų požiūrį į pedagoginę kompetenciją, lyginant su kitomis kompetencijomis, apžvelgti dirigento dirigavimo technikos ryšį su pedagogine veikla ir išsiaiškinti, kurios specifinės pedagoginės kompetencijos yra svarbiausios. Tyrimo metodai: mokslinės ir metodinės dirigavimo bei pedagoginės literatūros sisteminė analizė, anketa, pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo imtis 31 dirigentas ir 3 dirigavimo ekspertai iš įvairių šalių. Apžvelgus dirigento vaidmenį mokslinėje metodinėje muzikos literatūroje, galima teigti, kad dirigento veikla muzikos atlikimo procese su laiku darosi vis įvairiapusiškesnė. Dirigentas atsiskleidžia ne tik kaip individualus atlikėjas, bet ir muzikos kolektyvo vadovas bei pedagogas. Atliktos apklausos rezultatai leidžia iš esmės pakeisti nuomonę apie dirigavimą pedagoginės kompetencijos aspektu. Dirigavimo procesą, kuris lietuviškoje muzikinėje literatūroje dažniausia vienpusiškai apibrėžiamas kaip menas, dirigentai vertina nevienprasmiškai... [toliau žr. visą tekstą] / Scientific and methodological literature on conducting describes in great detail personal characteristics, talents and skills expected of a conductor. Yet relatively few literature sources mention the importance of conductor’s teaching competences. The peculiar scarcity of existing literature on the topic of conductor’s pedagogic competences gives rise to this research. Research subject: pedagogic competence of conductor. Research objective: to highlight the importance pedagogic competence of conductor. Goals necessary to reach the objective: highlight and theoretically prove the importance of conductor’s role in the process of music performance; reveal conductors opinions on pedagogic competence as compared to the others; review the relationship between conductor‘s technique and his pedagogic activity; determine which specific pedagogic competences are most important. Research methods: scientific and methodological literature analysis in field of pedagogy and conducting, a survey, a semi-structured interview. Research extent: 31 conductors and 3 conducting experts from various countries. Literature review shows that conductor role has grown over time. Conductor is no longer viewed as an individual performer, but also as a musical group leader and a teacher. Conducted survey results allow us to challenge the existing opinion on conducting as it relates to the aspect of pedagogic competences. In particular, the conducted research reveals that the process of conducting... [to full text]

No description available.

The following work is based on the proposition that foreign languages are primarily acquired for the purpose of communication in a multicultural context. This communicative aspect of language is my main concern. The thesis defines the theoretical and practical implications of an action-orientated language teaching environment. I base my own work on the theory of speech acts as elaborated by John L. Austin and John R. Searle, as well as Ludwig Wittgenstein's theory of language games. I corroborate the theory of speech acts as being defined and established in any act of communication, such as a conversation. This leads me to the examination whether such language games can be realized through applying action-orientated teaching methods to teach foreign languages. Within the context of this thesis, I examine whether these methods can effectively improve the student's ability to communicate. This work favors integrated methodical procedures that engage the student in playacting in the foreign tongue.

This thesis is an exploration and analysis of what audiences may be learning about medical professionalism from the fictional television (TV) medical drama House MD. Fictional TV medical dramas are an important form of medical narrative in that they are usually created by writers with no medical training. As such, they carry a higher risk of portraying the practice of medicine inaccurately. A review of the scholarly literature reveals that there is a precedent for fictional TV medical dramas to affect viewers' perception of the practice of medicine and health behaviours, and viewers' understanding of medical ethics issues. It also reveals strong empirical evidence that TV medical dramas can affect audience's perceptions of physicians' character. A thorough review of the first two seasons of House MD reveals 20 lessons on professionalism (i.e. lessons on interactions with colleagues and patients, medical ethics, and professional competence) that the title character, Gregory House, is imparting to viewers. All 20 lessons are in direct conflict with established charters on professionalism. Arguments are made for the programme's potential to negatively affect patient access to care, physician-patient relations, interactions between healthcare professionals, and applications to medical school.