The aim of this thesis was to define what strategies were applied to translate culture-specific items in the novel "Middlesex" by Jeffrey Eugenides. The notion of culture, translation and issues of the translatability of culture-specific items; translation strategies and cultural categories were defined. / Šio darbo tikslas - nustatyti kokiomis vertimo strategijomis buvo verčiamos kultūrinės realijos Jeffrey Eugenides romane "Midlseksas". Apibrėžtos kultūros, vertimo sąvokos bei problemos, su kuriomis susiduriama verčiant kultūrines realijas, taip pat vertimo strategijos bei kategorijos, į kurias yra skirstomos realijos.

Translation process of fiction is a complex activity. In order to get a translated product with the same effect and value as of the original different competences of a translator are necessary, including intercultural awareness. Different cultures have different experiences of life. Therefore, whenever a cultural gap appears a translator has to decide how to deal with it while translating. The study seeks to answer what possible ways for translating CSIs exist and which of them were applied while translating the novel “The World According to Garp” by John Irving. / Grožinės literatūros vertimas – sudėtingas procesas. Tam, kad vertimas atitiktų originalo vertę, vertėjui būtinas tarpkultūrinis sąmoningumas. Skirtingos kultūros turi skirtingą gyvenimo patirtį. Todėl vertėjas turi nuspręsti kaip elgtis esant kultūriniam atotrūkiui. Darbe aptariama kultūrinių realijų samprata bei analizuojamos vertimo strategijos, taikytos verčiant Džono Irvingo romaną „Pasaulis pagal Garpą”.

The dissertation is based on the analysis of thirty episodes of the American television series Friends with the focus on the CSIs (Culture Specific Items) and how these differences have been handled by Chinese translators who produced the subtitles for the English-Chinese translation. The analysis was based on the assumption that Mainland China’s culture is different from the US culture so people in these two countries may have problems in understanding CSIs if they are translated literally and if the subtitle translation is not adapted to the target audience. Such adaptation is normally known as localisation. The cultural differences that are ingrained in CSIs might have to be handled with caution in the production of subtitles. The main objective of the dissertation has been to analyse different translation choices which are currently used by the translators in questions, dealing with CSIs where cultural differences between mainland China and the US arise. The research discovered that repetition of CSIs is a strategy which underperformed, failing to help the Chinese audience to comprehend the cultural connotations associated with the CSIs. The paper has provided some recommendations as to how the subtitle translation of such CSIs might be handled in such a way that the audience will have a better understanding of the same.

The dissertation is based on the analysis of thirty episodes of the American television series Friends with the focus on the CSIs (Culture Specific Items) and how these differences have been handled by Chinese translators who produced the subtitles for the English-Chinese translation. The analysis was based on the assumption that Mainland China’s culture is different from the US culture so people in these two countries may have problems in understanding CSIs if they are translated literally and if the subtitle translation is not adapted to the target audience. Such adaptation is normally known as localisation. The cultural differences that are ingrained in CSIs might have to be handled with caution in the production of subtitles. The main objective of the dissertation has been to analyse different translation choices which are currently used by the translators in questions, dealing with CSIs where cultural differences between mainland China and the US arise. The research discovered that repetition of CSIs is a strategy which underperformed, failing to help the Chinese audience to comprehend the cultural connotations associated with the CSIs. The paper has provided some recommendations as to how the subtitle translation of such CSIs might be handled in such a way that the audience will have a better understanding of the same.

This thesis analyses the translation strategies for culture-specific items (CSIs) in the translations by four different Lithuanian translators of four British and Canadian novels for young people, "Alone at Ninety Foot" (2001) by Katherine Holubitsky, "Hit and Run" (2003) by Norah McClintock, "Double Act" (1996) by Jacqueline Wilson and "The Borrowers" (1952) by Mary Norton. All these novels have a great variety of culture-specific items, often reflecting the lives of children and adolescents and issues that are important to them. The analysis of translation of culture-specific items is based on the strategies suggested by Eirlys E. Davies, while the categories of culture-specific items that are chosen for deeper discussion are those of a higher importance for the characters or themes of the novel. Statistical analysis of the strategies helps to form a clearer picture of the strategic choices preferred by each of the four Lithuanian translators. The present work is divided into five sections and has two appendices. Section One introduces the purpose of the work and provides some information about the object of analysis: the translation of cultural references in four British and Canadian novels for young people. Section Two explains the terminology used for the analysis of the translation of culture-specific items. Section Three is divided into eight sub-sections: 3.1, 3.3, 3.5 and 3.7 discuss the importance of some categories of culture-specific items in each novel, while... [to full text] / Šiame magistro darbe analizuojamos keturių vertėjų strategijos perteikiant kultūrines realijas keturiuse Didžiosios Britanijos ir Kanados jaunimo romanų vertimuose į lietuvių kalbą. Tai -Katherine Holubitsky romanas „Vienatvė prie Devyniasdešimties Pėdų tvenkinio“, Nora McClintock romanas „Pabėgęs iš įvykio vietos“, Jacqueline Wilson - „Mes - dvynės!“ bei Mary Norton - „Skoliniautojai“. Šiuose romanuose rasta daug įvairių kultūrinių realijų, kurios atspindi paauglių gyvenimą ir jiems svarbius dalykus. Kultūrinių realijų vertimas analizuojamas taikant Eirlys E. Davies strategijas. Šiai analizei atrinktos tos kultūrinių realijų grupės, kurios atlieka svarbų vaidmenį atskleidžiant romanų temas bei atvaizduojant pagrindinius veikėjus. Vertimo strategijų statistinių duomenų suvestinė padeda aiškiau suvokti keturių lietuvių vertėjų naudojamas strategijas. Darbą sudaro penki skyriai ir du priedai. Pirmame skyriuje pristatomas darbo tikslas ir analizės objektas - trumpai apibūdinamas kultūrinių realijų vertimas keturiuose Didžiosios Britanijos ir Kanados romanuose jaunimui. Antrame skyriuje paaiškinamos sąvokos, naudojamos kultūrinių realijų vertimo analizei. Trečią skyrių sudaro aštuoni poskyriai. 3.1, 3.3, 3.5 ir 3.7 poskyriuose pristatomos kai kurios svarbios kiekvieno romano kultūrinių realijų grupės, o 3.2, 3.4, 3.6 ir 3.8 poskyriuose aptariamos kultūrinių realijų vertimo strategijos kiekviename romane. Pastarieji poskyriai dar suskirstyti pagal kultūrinių realijų grupes... [toliau žr. visą tekstą]

The focus of this thesis is the translation strategies used to translate culture specific items in the Lithuanian and English versions of Peter Mayle’s book A Year in Provence. Peter Mayle (b. 1939) is a famous British author, known for his educational books for children and travel writing. A Year in Provence is a book about a British couple who decides to settle in a small village of Ménerbes in France. New people and places offer many adventures while trying to know better the French culture and cuisine. The Lithuanian translation of the book was done by the translator Ina Jakaitė (2008). At first, this thesis analyses the concept of cultural adaptation and explanations of the concept of the culture itself. Translation strategies for culture specific items (CSIs) are also discussed in the present paper. Furthermore, some methods of the translation by different scholars are introduced. Translation strategies for culture specific items in the paper are proposed and discussed according to the approach discussed by the famous scholar Eirlys E. Davies. Translation strategies (preservation, addition, omission, globalization, localization, transformation and creation) are used in analyzing and discussing the translation of proper nouns and food items in the book A Year in Provence. The section of proper names is divided into two categories: proper names ( the first names and surnames) and geographical names (names of cities, names of towns, names of streets, names of cafés and... [to full text] / Šio darbo tikslas yra išanalizuoti kultūrinių realijų rūšis ir jų vertime naudojamas strategijas Piterio Meilo knygoje „Metai Provanse“ (2000). Piteris Meilas (g. 1939) yra žymus britų autorius, rašęs knygas ne tik suaugusiems, bet taip pat ir lavinamąsias knygas vaikams. „Metai Provanse“ yra knyga apie britų porą, kuri palieka savo namus Anglijoje ir apsigyvena mažame Manerbo miestelyje Prancūzijos pietryčiuose. Naujos vietovės ir naujai sutikti žmonės kelia daug iššūkių naujakuriams ir verčia ne tik geriau pažinti pačią Prancūziją, bet ir kultūrinius bei gastronominius ypatumus. Knygą į lietuvių kalbą išvertė Ina Jakaitė (2008). Darbe pristatoma kultūrinio pritaikymo svarba ir apibrėžiama pati kultūros konsepcija. Vertimo strategijos taip pat analizuojamos šiame baigiamąjame darbe. Kadangi mokslininkai skirtingai pateikia panašias vertimo strategijas, aptariama jų įvairovė, analizė grindžiama Eirlys E. Davies pateikiamais metodais. Vertimo teorijos yra naudojamos analizuojant tikrinių daiktavardžių ir maisto terminų vertimą knygoje „Metai Provanse“. Tikrinių daiktavardžių pavyzdžiai yra suskirstyti į dvi dalis: tikrinius vardus (vardus ir pavardes) ir geografinius vardus (miestų, gatvių, kavinių bei restoranų, miestelių bei kaimų ir slėnių pavadinimus). Maisto terminų pavyzdžiai taip pat suskirstyti į dvi grupes: maisto produktus (mėsos, pieno produktus, daržoves ir vaisius, prieskonius ir jūros gėrybes) ir atskirus patiekalus, patiekiamus valgio metu (užkandžius, salotas... [toliau žr. visą tekstą]

O romance gráfico Persépolis (2000), da autora e artista gráfica iraniana Marjane Satrapi, foi publicado originalmente na França e, em pouco tempo, devido ao seu sucesso, traduzido para diversas línguas. Apesar de ser uma obra que retrata uma cultura periférica (iraniana), o fato de ter sido publicada em francês e em um local onde a cultura dos quadrinhos é bastante valorizada levoua ao centro do que Even-Zohar (1990) denomina “polissistema literário”. Do mesmo modo, suas traduções também ocupam o centro do polissistema de literaturas traduzidas, visto que os quadrinhos franceses são respeitados e consideravelmente consumidos no sistema literário anglófono. No Brasil, além das razões anteriores, um romance autobiográfico em quadrinhos contribui com a representatividade desse gênero no polissistema literário local. Por se tratar de uma narrativa autobiográfica que se passa, na maior parte da obra, no Irã, retratando a cultura do país, porém, escrita originalmente em francês, o texto carrega marcas culturais dessas duas culturas de modo bastante peculiar. Dessa forma, as traduções da obra precisam adequar uma série de termos da(s) cultura(s) de partida para as culturas de chegada, sobretudo, no que diz respeito ao contexto iraniano, devido à distância cultural existente entre países orientais e ocidentais. No que tange ao fazer tradutório, o pesquisador Javier Franco Aixelá (1996) propõe denominar como culturespecific items (CSIs) as expressões linguísticas que podem causar problemas para a tradução devido a divergências na compreensão cultural, como nomes próprios, marcas e instituições, por exemplo, que têm ocorrência expressiva no texto de Satrapi. No presente trabalho, os itens culturaisespecíficos são localizados no texto de partida e as soluções empregadas nas traduções para o português brasileiro e para o inglês são categorizadas de acordo com a proposta de Aixelá e, por fim, cotejadas. O cotejo entre as soluções tradutórias para os ICEs utilizadas nas duas línguas mostrou que as traduções tiveram um número similar de ocorrências de uso das estratégias, apenas com algumas variações de manipulação. / The graphic novel Persepolis (2000), written and illustrated by the Iranian artist and writer Marjane Satrapi, was first published in France, and then, due to its success, it was soon translated to several languages. Although it portraits a peripheral culture (Iranian), the fact that is was published in French and in a country where the comics culture is quite appreciated brought the work to the center of what Even-Zohar (1990) coined “literary polysystem”. On the same direction, its translations also occupy the center of the translated literature polysystem, since French comics are respected and consumed in the anglophone literary system. In Brazil, in addition to the aforementioned reasons, an autobiographical graphic novel fills the gap of such kind of production in the local literary repertoire. Considering it is an autobiographical narrative which takes place mostly in Iran, portraying the country's culture, yet originally written in French, the text presents cultural marks from these two cultures in a very peculiar way. Therefore, the translations need to adequate a series of terms from the source culture(s) to the target cultures; mostly, with regard to the Iranian context, due to the cultural distance between Western and Eastern countries. Concerning the translation activity, the researcher Javier Franco Aixelá (1996) designates as “culture-specific items” (CSIs) the linguistic expressions that may cause problems to translators due to divergences in cultural understanding, such as proper names, brands and institutions, for instance, items which are constantly present in Satrapi’s text; he categorizes those items according to the possible manipulation they may receive. In the present work, the culture-specific items are found in the source text, and the solutions used in the translations to Brazilian Portuguese and to English are categorized according to Aixelá’s proposition and, finally, compared. Thus, it is possible to observe if the difficulties in transposing the cultural items to both target languages are similar to each other, as well as if the strategies used by the translators of the two languages are the same or differ from each other.

The aim of the present paper is to analyse how Antanina Banelytė translated pronouns of address of Carolyn Slaughter’s novel A Black Englishman into Lithuanian, mainly the proper analysis where she translated English you as polite Jūs into Lithuanian and where it is translated as familiar tu. What is more, the present paper consists of two topics, and the second topic concerns with what particular translation strategies Antanina Banelytė has applied for the translation of culture-specific items in the novel. The translation of pronouns of address and culture-specific items is presented as a difficult task, since English and Lithuanian languages have different pronoun systems and most of the culture-specific items from the novel are unfamiliar to the target text readers. Therefore, the task of the translator was to create a naturally sounding target text and still to preserve its local colour of the Indian culture. In order to analyse the translator’s decisions in her translation theoretical framework is presented for both topics separately. First, forms of address in English and Lithuanian and their translation problems are discussed; then, current theories on translation of culture-specific items are presented. The analytical part on the translation of the pronouns of address was divided into two parts. In the first part, examples presenting pronoun forms used to address to a person of socially superior status are analysed; and in the second one the examples presenting the... [to full text] / Šio darbo tikslas išanalizuoti kaip Antanina Banelytė į lietuvių kalbą išvertė įvardžius naudojamus kaip kreipinius iš Carolyn Slaughter romano „A Black Englishman“ („Juodasis anglas“). Pagrindinis tikslas buvo ištirti, kodėl angliškas kreipinys „you“ vienur buvo verčiamas kaip mandagioji forma „Jūs“, o kitur kaip familiarus kreipimasis „tu“. Šis darbas gvildena dvi temas. Antroji šio darbo tema yra ištirti, kokias vertimo strategijas Antanina Banelytė pasitelkė versdama kultūrines realijas rastas nagrinėjamame romane. Abi šios užduotys pristatytos kaip labai sudėtingos, nes, visų pirma, anglų ir lietuvių kalbos turi skirtingas kreipinių formas; antra, dauguma kultūrinių realijų yra nepažįstamos lietuviško vertimo skaitytojams. Todėl, vertime buvo siekiama pateikti natūralų lietuvišką tekstą, bet tuo pačiu metu išsaugoti Indijos kultūros ypatumą. Vertėjos sprendimams priimtiems vertimo metu pagrįsti buvo pateikta teorinė medžiaga kiekvienai šio darbo temai atskirai. Pirmiausia buvo aptarta angliškos ir lietuviškos kreipinių formos bei jų vertimo problematika. Po to buvo pristatytos plačiausiai vartojamos vertimo strategijos kultūrinėms realijoms versti. Analitinė darbo dalis, kurioje nagrinėjamos kreipinių formos vertime, susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje yra analizuojami pavyzdžiai kuriuose yra panaudoti kreipiniai kreipiantis į aukštesnės socialinės padėties asmenį. Antroje dalyje analizuojami pavyzdžiai kuriuose naudojamos kreipinių formos kreipiantis į... [toliau žr. visą tekstą]

The aim of this MA thesis is to analyze culture-specific items and their translation strategies in Vytautas Petrukaitis‘ Lithuanian translation of Mario Puzo’s famous novel The Godfather (1969) and in Lithuanian subtitles of the film The Godfather (1972) directed by Francis Ford Coppola. In 1969 Vytautas Petrukaitis translated Puzo’s novel The Godfather into the Lithuanian language; in 2009 Coppola’s film with Lithuanian subtitles appeared on Lithuanian screen and in DVD. Both the novel The Godfather and the subtitles of the film The Godfather include a large number of culture-specific items. The analysis of culture-specific items follows the categorization of culture-specific items suggested by Jurgita Mikutytė; the discussion of translation strategies applied in translation of culture-specific items from English into Lithuanian is based on the classification of translation strategies as proposed by Eirlys E. Davies. The thesis is comprised of the introduction, four sections, the conclusion, two appendices, and a list of references. Part One introduces the subject of culture-specific items and presents their classification and translation strategies. Part Two of the paper discusses the aspects of audiovisual translation and its two main forms; namely, dubbing and subtitling. Part Three is devoted to the issue of adaptation; thus, the relationship between two different mediums, literature and film, is discussed. Part Four, which is composed of two sub-sections, analyses... [to full text] / Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamos kultūrinės realijos bei jų vertimo strategijos Mario Puzo romano „Krikštatėvis“ (The Godfather, 1969) vertime iš anglų kalbos į lietuvių kalbą bei Francis Ford Coppola režisuoto filmo „Krikštatėvis“ (1972) lietuviškuose subtitruose. 1969 m. vertėjas Vytautas Petrukaitis išvertė garsų Mario Puzo romaną „Krikštatėvis“ į lietuvių kalbą; 2009 m. Lietuvos ekranuose bei DVD formate pasirodė filmas „Krikštatėvis“ su lietuviškais subtitrais. Kultūrinių realijų vertimo analizė remiasi Jurgitos Mikutytės pasiūlytomis kultūrinių realijų kategorijomis ir Eirlys E. Davies vertimo strategijomis. Darbas sudarytas iš įžangos, keturių dalių, išvadų, dviejų priedų ir literatūros sąrašo. Pirmoji dalis pristato kultūrines realijas, jų kategorijas ir vertimo strategijas. Antroji dalis aptaria audiovizualųjį vertimą ir dvi pagrindines jo formas – dubliavimą ir subtitravimą. Trečioji dalis svarsto adaptacijos problemą ir atskleidžia ryšį tarp literatūros ir filmo. Ketvirtojoje dalyje, kurią sudaro du poskyriai, yra analizuojamos kultūrinės realijos bei jų vertimo strategijos Vytauto Petrukaičio į lietuvių kalbą išverstame Mario Piuzo romane „Krikštatėvis“ ir filmo „Krikštatėvis“ lietuviškuose subtitruose (vertėjas nežinomas). Pirmasis poskyris analizuoja kultūrines realijas romane, o antrasis poskyris – filmo subtitruose. Kultūrinės realijos yra suskirstytos į Jurgitos Mikutytės pasiūlytas kategorijas: geografinės realijos, etnografinės realijos... [toliau žr. visą tekstą]

Translation of CSIs in literary texts poses many problems for the translator. Thus, the aim of this thesis is to reveal what translation strategies the translator of the novel Arvydas Sabonis uses when transferring CSIs in Orwell’s Down and Out in Paris and London (2007), which describes the life of the pour in Paris and London in the 1920s. This thesis consists of a summary in Lithuanian and English, five parts,a list of references and two appendixes. Part One is the Introduction to the study which gives a brief summary of the Orwell’s novel Down and Out in Paris and London, reveals the aim, objectives and structure of the thesis. Part Two, Culture-Specific Items, introduces the concept of culture, the definition and division of CSIs and their place in literary translation. Part Three, Translation of Culture-Specific Items, reveals the issues of translation of CSIs and names possible solutions proposed by Venuti (domestication and foreignisation) and by Davies (preservation, addition, omission, globalisation, localisation, transformation, and creation). Part Four, Translation Analysis of Culture-Specific Items in Orwell’s Down and Out in Paris and London discusses the difficulties of culture-specific items translation in the novel, introduce the method of analysis, provides examples of CSIs translations in accordance to the categories of CSIs: proper names and common expressions and their subcategories, names the used translation principles and strategies, and discusses... [to full text] / Kultūrinių realijų vertimas yra vienas iš sunkiausių uždavinių keliamų vertėjui. Šio baigiamojo magistro darbo tikslas yra atskleisti kokias vertimo strategijas pasirinko Arvydas Sabonis Orvelio romane „Dienos Paryžiuje ir Londone“, kuris buvo išverstas 2007 m. Romanas, parašytas 1933 m., gvildena skurdo problemą ir aprašo skustančiųjų gyvenimą Paryžiuje ir Londone. Šį darbą sudaro santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, penkios dalys, šaltinių sąrašas ir du priedai. Pirmojoje dalyje, įžangoje, pristatoma tema, tikslas ir siekiniai. Antrojoje dalyje aptariama kultūros sąvoka, kultūrinių realijų apibrėžimas, suskirstymas ir vieta literatūriniame vertime. Trečiojoje dalyje nurodomos problemos, su kuriomis susiduria vertėjas versdamas kultūrines realijas, ir pateikiamos vertimo strategijos, kurias siūlo Venuti ir Davies. Ketvirtojoje dalyje atskleidžiami vertimo sunkumai su kuriais susidūrė Arvydas Sabonis versdamas Orvelio romaną „Dienos Paryžiuje ir Londone“, analizuojamas kultūrinių realijų vertimas pagal jų kategorijas ir subkategorijas, aprašant naudotas vertimo strategijas ir jų galimas pasirinkimo priežastis. Paskutinėje, penktojoje, dalyje aptariamos tyrimo išvados. Atlikus kultūrinių realijų vertimo analizę G. Orvelio romano „Dienos Paryžiuje ir Londone“ išaiškėjo, kad dažniau buvo naudotas forenizacijos principas, kuris buvo pasirinktas siekiant išlaikyti prancūziškų realijų autentiškumą ir sukurti anglišką aplinką, nes lietuvių skaitytojams Paryžius ir... [toliau žr. visą tekstą]