Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo riziką turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų atmintis SANTRAUKA Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra vienas iš labiausiai tyrinėjamų ir sukėlusių labai daug diskusijų klausimas. Ankstyvas ADS požymių turinčių vaikų atpažinimas bei žinios apie jų kongnityvinių funkcijų ypatumus ikimokykliniame amžiuje gali padėti kuo anksčiau atpažinti vaikus, turinčius šių sunkumų, ir tokiu būdu užtikrinti savalaikę pagalbą vaikui. Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra palyginti vaikų, turinčių ADS riziką, ir vaikų, kurie šio sutrikimo neturi, atminties ypatumus (regimoji trumpalaikė atmintis, informacijos atgaminimas, girdimoji atmintis). Lietuvoje iki šiol nebuvo tyrinėta ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimo požymių, atmintis. Šis tyrimas gali duoti pagrindo tolesniems tyrimams, kurie geriau diferencijuotų patį ADS sutrikimą, analizuojant ikimokyklinio amžiaus vaikų atminties ypatumus. Tyrime dalyvavo 49 ikimokyklinio amžiaus (32 - 74 mėn.) vaikai. Atminčiai matuoti buvo skirtos trys užduotys. Regimosios trumpalaikės atminties matavimui buvo skirta metodika „Įsiminti piešinius“ (Немов, 1995; Luszcz, Bacharach, 1980; Brown, Scott, 1971;). Užduotis „Eilėraščio išmokimas“buvo skirta įvertinti informacijos įsiminimo ir atgaminimo ypatumus (Политика, 2006); „Nurodymų sekos atlikimas“ buvo naudojamas girdimosios atminties matavimui (Admur, Mainland, Parker, 1984)... [toliau žr. visą tekstą] / Memory in Preschool Children with Attention Deficit Hyperactivity Disorder (ADHD) SUMMARY Attention Deficit Hyperactivity Disorder has attracted a large amount of research interest in recent years. Symptoms of ADHD diagnosed in the early years of preschool and understanding of cognitive functions peculiarities can help to diagnose children with ADHD and secure children against this disorder. The purpose of the research was to compare memory peculiarities (visual short-term memory, conscious recollection and auditory memory) in children with and without ADHD. Thus far, the researches in ADHD domain have not focused on memory in preschool children with attention deficit hyperactivity disorder. There are no studies examining memory in a similar context, focusing on memory in ADHD. Suggestions are made for future research that might differentiate ADHD, analyzing peculiarities of preschoolers’ memory. The research has been conducted on 49 children. All the children were aged between 32 and 74 months. Three tasks were used to assess memory. Analyzing visual short-term memory the methodology to memorize pictures was used (Nemov, 1995; Luszcz, Bacharach, 1980; Brown, Scott, 1971). In order to assess the peculiarities of storage and recollection of information the children were asked to memorize the poem (Politika, 2006). To assess auditory memory the children were asked to follow sequence order (Admur, Mainland, Parker, 1984). The items of the CBCL for ages 1 to 5 (CBCL/1 ½ -5) and... [to full text]

Šiame tyrime yra pateikiamas darbo su padidėjusio aktyvumo vaiku modelis. Tai svarbu kiekvienam dirbančiam bendrojo lavinimo mokykloje, nes turbūt kiekvienoje klasėje esti padidėjusio aktyvumo vaikų, o žinių trūkumas trukdo tinkamai organizuoti ugdymo procesą. Tyrimo problema – kaip gerinti darbą su padidėjusio aktyvumo vaiku, kad vyktų normalus ugdymo procesas? Tyrimo tikslas – pateikti darbo su padidėjusio aktyvumo vaiku pradinėje mokykloje modelį. Tikslui pasiekti buvo įgyvendinti šie uždaviniai: apibrėžta padidėjusio aktyvumo samprata ir padidėjusio aktyvumo atsiradimo priežastys, apibūdinta socialinės aplinkos įtaka padidėjusio aktyvumo vaiko ugdymui, aprašyti padidėjusio aktyvumo vaiko ugdymo mokykloje aspektai, atskleistas mokytojų vaidmuo, siekiant palengvinti ugdymo procesą. Tyrimo objektu buvo pasirinktas padidėjusio aktyvumo vaiko ugdymas. Tyrimas atliktas pasitelkus kokybinį tyrimo metodą – standartizuotą interviu. Tyrimas buvo atliktas 2008 m., kovo mėnesį. Tyrime dalyvavo 8 mokytojos dirbančios pradinėse klasėse, Šėtos vidurinėje mokykloje. Apibendrinant, galima teigti, kad padidėjusio aktyvumo vaiko ugdymas priklauso nuo gebėjimo tinkamai organizuoti ugdymo procesą. Dirbti su padidėjusio aktyvumo vaiku trukdo nesugebėjimas susikaupti, trukdymas dirbti kitiems vaikams, netinkamas elgesys, nekantrumas, tėvų požiūris. Darbo kokybės geras vertinimas motyvuojamas papildomo laiko skyrimu padidėjusio aktyvumo vaikui, vaisingu darbu su tėvais. Darbo kokybė pagerėtų... [toliau žr. visą tekstą] / This research presents a model of the work with the children of enlarged activeness. It is important for everyone who works at school. I presume, such children we can meet in every school and the lack of knowledge bothers us to organize the process of teaching properly. The problem of researching is how to improve the work with a child of enlarged activeness that the process of teaching would be progressive. The aim of my research is to present a model of the work with the child of enlarged activeness in primary school. My goals in this aim were some researches: an explicit conception of enlarged activeness and the reasons of the origin of it, describing of the influence of social environment for teaching a child with enlarged activeness and the aspects of the work with them at school, disclosing the role of the teachers, trying to make easier the process of teaching. The object of my research is the child of enlarged activeness. I used a quality research method – a standard interview. The research was made in March, 2008. Eight teachers who work in Seta secondary school took part in this research. In summary, I have to say that teaching the child of enlarged activeness depends on our ability to organize the process of teaching properly. The quality of the work mainly depends on the child‘s ability to concentrate his attention in class. He hasn‘t to disturb other students. These children often are badly-behaved and impatient. It is very important parents attitude to them and... [to full text]

Bakalauro darbe nagrinėjamos aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčių mokinių bendravimo problemos. Bakalauro darbo tikslas - išnagrinėti aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčių mokinių bendravimo problemas patiriamas mokykloje. Anketinės apklausos metodu tirta mokinių nuomonė apie mokyklą ir savijautą joje, buvo siekiama išanalizuoti mokinių bendravimo problemas. Apklausiant pedagogus, siekta nustatyti pedagogų reakcijas į nepageidaujamą mokinių elgesį, jų tarpusavio bendravimo su aktyvumo ir dėmesio sutrikimų turinčių vaikų ypatumus, efektyviausias nepageidaujamo elgesio valdymo priemones.Tyrimo metu nustatyta, jog aktyvumo ir dėmesio sutrikimų turintys mokiniai nesijaučia turintys didelių bendravimo problemų. Bendravimą su mokytojais jie vertina teigiamai, labiausiai jie nerimauja, kai reikia pradėti pokalbį ar išsakyti savo nuomonę, nes mano, kad jų niekas nesupranta. Bendraudami su bendraklasiais, jie jaučia kitų mokinių nenorą bendrauti ir mano, jog su jais sutaria tik kai aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčių mokinių elgesys būna geras. Daţniausia mokinių nesutarimų su bendraamţiais prieţastis yra patyčios. Dauguma mokytojų neturi neigiamo poţiūrio į aktyvumo ir dėmesio sutrikimų turinčius mokinius. Bendravimo su mokiniais, turinčiais aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, nesklandumus mokytojai sprendţia pozityviomis priemonėmis, o efektyviausios, mokytojų teigimu, elgesio valdymo priemonės – pokalbiai su tokiais mokiniais ir nuolatinis mokinių uţimtumas. / In the bachelor work were analysed pupil with attention deficit hyperactivity disorder communication problems having at school. Work purpose – to find out pupils with attention deficit hyperactivity disorder communication problems at school. The biggest part of schoolteachers do not have negative view to pupils with attention deficit hyperactivity disorder. Because of pupils negative behaviour, shoolteachers solve communication problems by positive methods. Most effective methods of behaviour control – conversations and full employment.

Magistro baigiamajame darbe siekiama patyrinėti hiperaktyvumo reiškinį ikimokykliniame amžiuje ir darbo su minėtąjį sutrikimą turinčiais vaikais galimybes, remiantis aktualia teorine literatūra bei tyrimais valstybinėse Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Darbe pateikiamos įžvalgos bei rekomendacijos gali būti naudingos pedagogams praktikams, susiduriantiems su anksčiau pateiktąją problema kasdienio darbo metu. Tyrimo tikslas — sukurti ikimokyklinio amžiaus hiperaktyvių vaikų ugdymo modelį (laisvojo ugdymo paradigmos ribose) ir įvertinti jo taikymo galimybes pagal hiperaktyvių vaikų ugdymo situaciją ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Iškelta hipotezė, kad metodinėse rekomendacijose pateikiamų ir valstybės numatomų ugdymo paslaugų teikimą hiperaktyviems ikimokyklinio amžiaus vaikams riboja konkrečių ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenės narių domėjimosi darbo su hiperaktyviais vaikais būdais stoka. Naudojami metodai yra literatūros šaltinių analizė, anketinė apklausa, pedagoginis stebėjimas, aplinkos stebėjimas, pokalbis su pedagogu, empiriniu tyrimu gautų duomenų statistinė analizė ir sintezė. Tyrimas atliktas 7 skirtingo amžiaus vaikų grupėse iš 6 Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų: viso tyrime dalyvavo 25 pedagogai ir 102 vaikai, tarp kurių numanomai hiperaktyvūs — 9. Teigiama, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra visuotinai pripažįstamas kaip realiai egzistuojantis neurobiologinis sutrikimas, kuris turi būti diagnozuojamas ir gydomas įvairiomis... [toliau žr. visą tekstą] / In final master thesis a research on the phenomena of hyperactivity in an early childhood and the possibilities of educational work with children having the above-mentioned disorder is made on the basis of topical theoretical literature and scientific inquiry, made in public early education institutions in city of Vilnius. Discoveries and recommendations given can be serviceable for practicing educators confronting with the above-mentioned problem at their daily work. The aim of the work is to create a model of early education of children having ADHD (within the purview of paradigm of liberal education) and to evaluate the possibilities of its application according to the situation of education of hyperactive children in the early education institutions. Hypothesis of the work: the delivery of the education services proposed by methodical recommendations and provided in national laws for hyperactive children of early age is limited due to a low interest of members of communities of concrete early education institutions in ways of educating hyperactive children. The methods used for the investigation are: analysis of theoretical literature, questionnaire, pedagogical observation, examination of the educational environment, conversation with an educator, statistical analysis and synthesis of the data provided by the empirical investigation. The investigation was carried out in 7 groups of children of various age in 6 early education institutions in city of Vilnius, including 25... [to full text]