Darbe aptariami bendrieji sprendimų vykdymo bruožai, sprendimų, priimtų darbo bylose, vykdymo ypatumai, sprendimo įvykdymo atgręžimas, taip pat analizuojamas dviejų kodeksų – Darbo kodekso ir Civilinio proceso kodekso – normų suderinamumas, reglamentuojant sprendimų, priimtų sprendžiant individualius darbo ginčus, vykdymo tvarką. Aprašomas sprendimo pateikimas vykdymui už Lietuvos ribų. Jei darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimas neįvykdomas gera valia, pradedama priverstinio vykdymo procedūra – tai labai svarbi teisių ir interesų, kylančių iš darbo teisinių santykių, gynimo stadija. Vyrauja dvi nuomonės, kad vykdymo procesas yra sudėtinė civilinio proceso stadija, bei kad vykdymo procesas yra savarankiška stadija. Darbe nurodyti argumentai, kuriais kiekviena šalis grindžia savo nuomonę. Aptariama tiek darbo ginčų komisijos, tiek teismo sprendimo pateikimo priverstiniam vykdymui tvarka, sąlygos, terminai bei pati vykdymo tvarka. Tik darbo bylose gali būti priimami sprendimai – darbuotojo grąžinimas į pirmesnį darbą, pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę bei darbo užmokesčio priteisimas, todėl būtent šių sprendimų priverstinis vykdymas analizuojamas plačiau. Aptariami jų vykdymo ypatumai. Darbuotojo grąžinimas į pirmesnį darbą bei pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę sprendimai dar yra ypatingi tuo, kad tai nepiniginio pobūdžio sprendimai, kuriuose atsakovas įpareigojamas atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus. Nors sprendimų, primtų darbo bylose, atgręžtinis... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper are discussed general features of decision execution, which were made in cases related to labor, as well execution peculiarities, recourse of decision execution, also there is analyzed compatibility two codes’ norms (Labor Code and Civil process code) by regulating order of execution of decisions that were taken when solving individual labor disputes. It is described presenting of decision for its execution outside Lithuania. If decision of Labor disputes committee or court is not executed benevolently, there is attached procedure of forced execution – it is very important defence stage of rights and interests that rise from labor relationship, defending. There dominate two opinions that process of execution is complex stage of civil process and process of implementation is independent stage. In the paper are indicated arguments, on which every party basis its opinion. It is discussed both - Labor disputes committee’s and court’s order of for forced execution, as well as provisions, terms and order of execution itself. Only in labor cases can be made such decisions as returning of employee to its previous working place, to change formulation of dismissal from work and adjudging of salary, therefore, forced execution of such decisions is analyzed in more detail. There are discussed peculiarities of its execution. Decisions to return employee to its previous working place or to change formulation of dismissal from work are special, because theses decisions are of... [to full text]

Šio darbo objektas - moterų verslumo skatinimas Lietuvoje. Darbo tikslas: įvertinti Lietuvos moterų dalyvavimo versle galimybes, bei priemones jų verslumui reikštis. Moterų ir vyrų lygios galimybės bei lyčių lygybė nėra iki galo įgyvendintos nei Lietuvoje, nei daugelyje kitų šalių. Vis dar pastebimas labai didelis atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, iki šių dienų yra išlikęs stereotipinis požiūris į moters vaidmenį šeimoje, dėl kurio moterims sunkiau integruotis į darbo rinką. Visuomenė yra mažai informuojama lyčių lygybės ir galimybių klausimais ir kt. Pagrindinė priežastis – trūksta veiksmingų mechanizmų, kurie užtikrintų efektyvų lyčių lygybės politikos įgyvendinimą. Moterims, ypač vyresnio amžiaus, gerokai sunkiau susirasti net minimaliai apmokamą darbą, nes, anot sociologų, Lietuvoje egzistuoja amžiaus diskriminacija. Todėl vienas iš būdų, siekiant mažinti nedarbą, gali būti nuosavo verslo pradžia. Šiuo atveju moterims siekiant ekonominio savarankiškumo verslas pasireiškia kaip priemonė tam pasiekti. Dėl moterų ir vyrų nelygių galimybių darbo rinkoje ypatingą reikšmę turi moterų verslumo ugdymas. Dažniausiai verslumas suprantamas kaip sugebėjimai, kurių reikia norint pradėti ir vysti verslą. Tam reikia asmeninių ir dalykinių gebėjimų: vaizduotės, kūrybinio mąstymo, rizikos, iniciatyvos, imlumo inovacijoms, intuicijos, vadybos įgūdžių ir kitų gebėjimų. Norint paskatinti moteris ugdyti verslumą ir pasiekti pažangą šiose srityse, reikia atlikti šio reiškinio... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work - the promotion of women entrepreneurship in Lithuania. The aim of this work: to assess Lithuanian women's participation in business opportunities, to take measures for their entrepreneurship. Women and men equal opportunities and gender equality is not a fully realized in Lithuania and in many other countries. There is still a very large gap between men's and women's wages. Up to these days exist stereotypical attitude to the role of women in the family. Because of this it is more difficult to integrate women into the labor market. Society is little informed of gender equality and access issues, and others. The main reason - the lack of effective mechanisms to ensure effective implementation of gender equality policy. According to sociologists, in Lithuania there is age discrimination and because of that for women, particularly older, is much more difficult to find even a minimum-paid job. Therefore, one way to reduce unemployment, may be starting their own business. In this case, business becomes as a tool to achieve the economic independence for women. Women entrepreneurship development has a special meaning for men and women unequal opportunities in the labor market. Entrepreneurship education includes - 1) economic knowledge (concepts, economic systems, economic index, the international market, the state role in the economy), 2) financial literacy (financial services, personal financial management), 3) development of personal qualities (leadership... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti X ligoninės medicinos darbuotojų nuomonę apie savo sveikatą ir darbo aplinkos sąlygas. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti medicinos darbuotojų nuomonę apie savo sveikatą. 2. Išanalizuoti medicinos darbuotojų darbo aplinkos sąlygų subjektyvų vertinimą. 3. Įvertinti medicinos darbuotojų nuomonę, apie darbo aplinkos sąlygojamą poveikį sveikatai, priklausomai nuo socialinių ir demografinių veiksnių Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas 2012 sausio - vasario mėnesiais atsitiktinai atrinktoje vienoje Kauno ligoninėje. Tyrimo metu naudotas vienmomentis anoniminės apklausos metodas. Buvo apklausti visi Kauno miesto X ligoninėje atsitiktinai atrinktų 6 skyrių medicinos darbuotojai. Viso išdalinta 173, gražintos atgal 148, ir iš jų statistinėje analizėje buvo naudotos 140 teisingai užpildytos anketos. Atsako dažnis 80,9 proc. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 15.0 ir MS Excel programą. Rezultatai ir išvados. Tik trečdalis tyrime dalyvavusių medicinos darbuotojų savo dabartinę savo sveikatos būklę įvertino kaip gerą. Geriau savo sveikatos būklę vertino daugiau slaugytojų nei gydytojų. Savo darbo sąlygomis buvo patenkinti tik penktadalis tiriamųjų. Respondentai dažniausiai nurodė jų darbo aplinkoje esančius žalingus sveikatai veiksnius: darbas susijęs su nepatogia kūno padėtimi, darbo aplinka užteršta biologinės kilmės medžiagomis, darbas lydimas emocinės įtampos. Tik 5,7 proc. respondentų nurodė kad po darbo jaučiasi psichologiškai nepavargę... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of study: to asses the X hospital medical staff opinion about their health and working environment. Objectives: 1. To identify medical staff opinion about their health. 2. To analyze the medical staff subjective assessment about the environmental conditions. 3. To evaluate the medical staff opinion about the working environment effects on their health, depending on the socio-demographic factors. Methods: the study was performed randomly in one Kaunas hospital in January 2012 - February. The anonymous questionnaire was used in survey. All randomly selected staff were interviewed in 6 departments of Kaunas X hospital. Distributed 173, 148 returned, and for the statistical analysis were used 140 correctly completed questionnaires. The response rate was 80,9%. Statistical analysis was performed using SPSS 15.0 and Microsoft Excel. Results and conclusions. Only a third of the medical staff involved in the study their current health condition assessed as good. As better health rated more nurses than doctors. With working conditions were satisfied only one-fifth of respondents. The respondents` commonly indicated in their working environment harmful health factors: the work is associated with awkward postures, working environment is contaminated with substances of biological origin, the work is accompanied by emotional stress. Only 5,7% respondents indicated that after work do not feel psychologically tired. More than half (60.6 %) medical staff indicated that some of existing... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti bendruomenės slaugytojų darbo organizavimą slaugant visiškos negalios pacientus Kauno rajone ir Kauno mieste. Uždaviniai: 1. Įvertinti bendruomenės slaugytojų darbo krūvius slaugant visiškos negalios pacientus. 2. Įvertinti bendruomenės slaugytojų darbo sąlygas slaugant visiškos negalios pacientus. 3. Palyginti bendruomenės slaugytojų darbo krūvius, darbo sąlygas tarp atskirų sveikatos priežiūros institucijų. Tyrimo metodika. 2012 m. gruodžio – 2013 m. sausio mėn. atlikta anoniminė bendruomenės slaugytojų apklausa 4 Kauno miesto ir rajono PSPC. Atliekant tyrimą, buvo išdalintos 98 anketos, atsakymų dažnis 93 proc. Rezultatai. Kaimo apylinkėse dirbo vyresni, turintys didesnį darbo stažą ir dirbantys didesniu darbo krūviu slaugytojai lyginant su miesto apylinkių slaugytojais. Nustatytas ryšys darbo krūvio pokyčiuose paskutinių trejų metų laikotarpyje: miesto apylinkėse dirbantys slaugytojai (77,3 proc.) nuomone darbo krūvis didėjo ir galėtų būti mažesnis, o kaimo apylinkių slaugytojų (42,0 proc.) nuomone darbo krūvis nesikeitė – jie lengvai susitvarko su paskirtomis užduotimis. Didžioji dalis bendruomenės slaugytojų dirbo su šeimos gydytojais, bet trečdalis norėtų dirbti savarankiškai. Reikšmingai didesnė dalis slaugytojų miesto apylinkėse (87,0 proc.) kabinetuose dirbo daugiau nei 4 val., o kaimo apylinkėse – iki 4 val. Statistiškai reikšmingai kaimo apylinkėse dirbantys slaugytojai aptarnauja daugiau gyventojų tiek turinčių negalią, tiek vaikų ir... [toliau žr. visą tekstą] / Research aim: to assess organization of community nurses‘ work in caring of totally disabled patients in Kaunas city and area. Objectives: 1. To assess community nurses‘ work load in caring of totally disabled patients. 2. To assess community nurses‘ work conditions in caring of totally disabled patients. 3. To compare community nurses‘ work load and work conditions among different health care institutions. Research methodic. Research was performed during December 2012 – January 2013 by spreading anonymous questionnaires for community nurses in 4 outpatient clinics. 98 questionnaires were distributed, response rate 93%. Results. Community nurses in rural area were older and with bigger work load comparing to city nurses. Connection in changes of work load during last three years was set: work load for city community nurses (77.3%) have raised and could be smaller, work load in rural area didn’t change and nurses (42.0%) easily deal with given tasks. Bigger part of community nurses work with family doctors, but one third of them would like to work independently. Statistically significantly bigger part (87.0%) of city nurses worked in cabinet more than 4 hours daily, in rural area – less than 4 hours. Statistically significantly nurses in rural are maintained more patients including disabled patients, children and one visit takes more than one hour, in city – from 30 minutes till 1 hour. Bigger part (75.8%) of nurses are satisfied with work means and statistically... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymo poreikį ir galimybes „X“ įmonėje. Uždaviniai. Įvertinti darbuotojų informatyvumą apie ergonomines darbo padėtis, darbo ir poilsio režimą, specialius akių ir fizinius pratimus ir jų atlikimą per pertraukas „X“ įmonėje. Nustatyti profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymo darbuotojams poreikį ir galimybes „X“ įmonėje. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliktas 2012 m. gruodžio – 2013 m. sausio mėn. „X“ įmonėje, kurioje darbuotojai dirba kompiuteriu visą darbo dieną. Anoniminės anketos būdu buvo apklausti 123 darbuotojai. Duomenų analizei buvo apskaičiuotas Chi kvadrato kriterijus, taip pat, z kriterijus. Reikšmingumo lygmuo, kai p<0,05. Rezultatai. 12,2 proc. darbuotojų, kurie sieja savo sveikatos nusiskundimus su ergonomine darbo padėtimi, ir 38,8 proc. respondentų, kurie nesieja, sėdi tiesiai naudojantis kompiuteriu (p<0,05). Apie 5 – 10 min. pertraukas yra neinformuota 96,3 proc. nedalyvavusių panašiuose ergonomikos mokymuose, 94,6 proc. respondentų, kurie sieja sveikatos nusiskundimus su ergonomine darbo padėtimi bei 100 proc., kurių darbo stažas 10 – 20 m. Informuoti apie fizinius ir specialius akių pratimus buvo 1,9 proc. darbuotojų, kurie nedalyvavo panašiuose ergonomikos mokymuose, 5,4 proc. siejantys sveikatos nusiskundimus su ergonomine darbo padėtimi, labiausiai informuoti buvo dirbantys iki 10 m. tokio pobūdžio darbą (4,8 proc.). 73,1 proc. nedalyvavusių... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate training need and possibilities in application of the preventive ergonomic principles at the workplace of the „X” company. Objectives. To evaluate employees‘ knowledge about an ergonomic work posture, work and rest regimens, the special physical and eye exercises and their performance during breaks at the „X“ company. To determinate training need and possibilities in application of the preventive ergonomic principles at the workplace of the „X“ company. Methods. The research was carried out during December 2012 - January 2013 period in the „X“ company, where employees work with computers all working day. An anonymous questionnaire was filled out by 123 employees. The Chi-square and z criteria were calculated for data analysis, and the level of significance was when p<0.05. Results. The rate of the employees, sitting straight in front of a computer, was 12.2% of those, who relate their health complaints with the ergonomic work posture, and 38.8% of the respondents, who do not relate (p<0.05). 96.3% of the employees, who have not participated in similar ergonomic trainings before, 94.6% of the respondents, who relate their health complaints with the ergonomic work posture, and 100%, whose length of employment is from 10 to 20 years, do not know about 5 – 10 min. breaks. About the special physical and eye exercises were informed 1.9% of the employees, who have not participated in similar ergonomic trainings before, 5.4% of the respondents, who... [to full text]

Darbo užmokestis – viena populiariausių šiandieninės visuomenės temų. Rūpinimasis teisingu ir tinkamu darbo užmokesčiu tampa demokratinių valstybių vidaus politikos prioritetu. Darbo užmokestis visada buvo aktuali ekonominė ir teisinė problema. Darbuotojui darbo užmokestis – pagrindinis pragyvenimo šaltinis, pagrindinė jo pajamų dalis, individo bei jo šeimos materialinės padėties pagerinimo priemonė. Tarptautinės darbo teisės normos, reglamentuojančios darbo užmokestį yra įtvirtintos tarptautinės teisės dokumentuose (1948 m. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, 1966 m. Jungtinių tautų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos, 1996 m. pataisytoji Europos socialinė chartija ir kt.). Pagrindinius tarptautinės teisės principus parodo Jungtinių Tautų Chartija, Tarptautinės teisės principų deklaracija, Montevideo konvencija dėl valstybių teisių ir pareigų. Tarptautinės darbo teisės normos, tarptautinių sutarčių nuostatos yra mūsų šalies teisinės sistemos dalis. Darbo sąlygos, darbo užmokesčio reglamentavimas Lietuvoje kyla iš tarptautinės darbo teisės, kuri netiesiogiai įgalina Lietuvos teisinę valstybę vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tarptautinės darbo teisės aktai yra privalomi mūsų šaliai, jie turi viršenybę Lietuvos teisės atžvilgiu. Mūsų valstybėje darbo užmokestį reglamentuoja Konstitucija, Darbo kodeksas kiti įstatymai, kurie vadovaujasi tarptautiniais teisės aktais ir yra suderinti sutarčių pagrindu. Darbe bandyta... [toliau žr. visą tekstą] / The payment is one of the most popular topics in today's society. Caring for a fair and adequate wage is democratic domestic policy priority. Wages have always been relevant to the economic and legal problem. Employee wages and salaries are the main source of livelihood, his primary income, individual’s and his family material well-being. International labor laws governing wages can be noticed in international instruments, such as (Universal Declaration of Human Rights, 1948, United Nations Economic, Social and Cultural Rights, 1966, the International Labour Organization Convention, the European Social Charter (corrected), 1996, and others.). The basic principles of international law are reflected in the United Nations Charter, the Declaration of Principles of International Law, Montevideo Convention on the Rights and Obligations. International labor laws, international agreements are in our country legal system. Working conditions, wage regulation in Lithuania are part of the international labor law, which indirectly allows Lithuania to the rule of law commitments. International labor law is binding on our country, they must take precedence over Lithuanian law. The paper attempts to clarify what specific international regulations governing Lithuania, in order to determine the minimum wage, payment for work beyond a normal working conditions, labor remuneration is organized as an employer becomes insolvent, which guarantees workers can have the company bankruptcy case, and... [to full text]

Šiame magistro darbe analizuojami darbo pareigų pažeidimai, kuriais kėsinamasi į žmogaus konstitucines teises ir laisves ar nustatytą valdymą tvarką. Lietuvos Respublikos darbo kodekse darbdaviui yra suteikta pasirinkimo teisė be įspėjimo nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kuris vieną kartą šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvokos ir tokių pažeidimų sąrašo apibrėžimas – tai Lietuvos Respublikos darbo kodekso atnešta naujovė į Lietuvos Respublikos darbo teisę. Nepaisant fakto, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas galioja ir yra taikomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje jau daugiau kaip ketveri metai, šiame magistro darbe nagrinėjami šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, kuriais pažeidžiamos žmogaus konstitucinės teisės ir laisvės ar nustatyta valdymo tvarka, vis dar nėra pakankamai ištirti ir jų praktinis taikymas nėra aiškus. Reikia pastebėti, kad gilinantis į šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, analizuojami ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Europos Sąjungos bei tarptautiniai teisės aktai. Kadangi Lietuvos Respublikoje teismų praktika nagrinėjamų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų atžvilgiu nėra susiformavusi, todėl magistro darbe pateikiami Europos Teisingumo Teismo sprendimai, į kurio pateiktus teisės išaiškinimus turi atsižvelgti ir Lietuvos Respublikos teismai aiškindami ir taikydami teisę. Šiame magistro darbe detaliai analizuojami šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, kuriais pažeidžiamos žmogaus konstitucinės teisės ir... [toliau žr. visą tekstą] / In this master’s graduation paper the breach of labor duties, whereas encroaching on the constitutional human rights and freedoms or determined management order, is analyzed. The Labor Code of the Republic of Lithuania gives the employee the right of choice to terminate the employment agreement without giving any notice to the employee for gross breach of his labor duties once. The notion of gross violation of the labor duties and definition of the list of such violation is the novelty, brought by the Labor Code of the Republic of Lithuania into the Labor Law of the Republic of Lithuania. Despite of the fact that the Labor Code of the Republic of Lithuania is valid and applied all over the territory of the Republic of Lithuania for more than four years, the breach of labor duties, whereas encroaching on the constitutional human rights and freedoms or determined management order, analyzed in this master’s graduation paper, are not sufficiently explored yet and their practical application is not clear. It is noticeable, that going deep into the gross violation of the labor duties, the legal acts not only of the Republic of Lithuania, but also the international and the legal acts of European Union are analyzed. As the court practice of analysis of gross breach of labor duties in the Republic of Lithuania is not developed, in this master’s graduation paper the decisions of European Court of Justice the explanations of which should be considered by the courts of the Republic of... [to full text]

Darbe nagrinėjami apsaugos nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo klausimai. Tema nėra nauja, tačiau nepakankamai išsamiai nagrinėta. Apsaugos nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo analizei teisinėje literatūroje skiriamas nepakankamas dėmesys. Siekiant įrodyti iškeltą hipotezę, kad Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys apsaugą nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo, atitinka tarptautinius standartus, analizuojamos tarptautinės ir nacionalinės apsaugos nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo teisės normos. / There are researched questions of protection from unjustified dismissal in this work. This theme is not new, but it is not properly studied. There is given too little attention for analysis of protection from unjustified dismissal in law literature. In pursuance of hypothesis, that Lithuanian law, which regulate protection from unjustified dismissal, are parallel to international standards; there are analyzed international and national law standards for protection from unjustified dismissal. In the first part of work there is analyzed conception of unjustified dismissal, which is consolidated in International Law Organization, Europe Union as international regional organization and national law acts. After accomplishing of law analysis of standard acts it is concluded, that there is not given definition of unjustified dismissal in the researched international and national law acts. Legitimacy of dismissal is related with criteria of important reasons. In the second part of work there is discussed and by comparative aspect analyzed measures of protection from unjustified dismissal, which are consolidated in international and Europe Union member states national law acts. In the third part generalised the practice of Lithuanian Highest Court in cases of unjustified dismissal. There is given the interpretation of Labour Code of Lithuanian law standards by Lithuanian Highest Court, because judiciary practice is promoting application of fair and equal law standards. Also reviewing... [to full text]

Iki šiol teismų praktika ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo bylose tebesiformuoja, ir neretai darbo įstatymų taikymas darbo teisinių santykių nutraukimo praktikoje sąlygoja problemas, susidaro nepakankamai aiškios, kartais netgi prieštaringos ir pagal esamą reglamentavimą sudėtingai teisiškai sprendžiamos situacijos. Pirmiausia magistro darbe aptariamos ginčų dėl darbo sutarties ypatybės, jų išskirtinumas darbo ginčų sistemoje, aiškinamasi ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo, kaip individualių darbo ginčų reikšmė bei pateikiami tokių ginčų teisminio nagrinėjimo ypatumai. Magistro darbe naujai pažvelgiama į esamų darbo sutarties nutraukimo pagrindų specifiką teoriniu ir praktiniu aspektu, kompleksiškai tiriami ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo ypatumai, atkreipiant dėmesį į aktualiausius ir problematiškiausius pagal besiklostančias darbo rinkos ir socialinės politikos tendencijas darbo sutarties nutraukimo pagrindus, tokius kaip darbo sutarties nutraukimas: a) šalių susitarimu; b) kai nėra darbuotojo kaltės; c) dėl darbuotojo kaltės; d) dėl nepatenkinamų darbuotojo išbandymo rezultatų; e) dėl darbdavio likvidavimo; f) darbdavio bankroto atveju. Nagrinėjant, kaip galiojančios teisės normos, reglamentuojančios ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo minimais pagrindais ypatumus, pritaikomos praktiškai, keliamos ir aptariamos išsamiai neišnagrinėtas esamos teorinės ir praktinės darbo sutarties nutraukimo pagrindų problemos, siūlomos gairės interpretacijai, teisiškai vertinant... [toliau žr. visą tekstą] / Disputes over Termination of the Employment Contract: Theory and Practice. Summary The judicial practice of settling disputes concerning termination of the employment contract matters is developing until now, and the application of labor laws in the labour legal relations practice often determines the problems; the abstruse, sometimes even contradictory, and under current regulations fraught legal situations occur. Firstly, peculiarities of the disputes concerning the employment contract are discussed in the master’s work, then the importance of labour disputes over termination of the employment contract, as the individual labour disputes, is explained and the features of hearing of such labour disputes in courts are laid out. The new position on the particularity of the current grounds of the termination of the employment contract is defined in both theoretical, and practical aspects; features of disputes concerning termination of the employment contract are examined in comprehensive way, focusing on the grounds of termination of the employment contract, which are the most topical and problematic under the evolving labor market and social policy trends, such as the termination of an employment contract a) by agreement between the parties; b) on the initiative of an employer without any fault on the part of an employee; c) through the employee’s fault; d) if an employer recognises that the results of a trial to assess the suitability of an employee for the assigned task are... [to full text]

Tyrimo tikslai: Išnagrinėti ir palyginti bendruomenės slaugytojų, dirbančių Vš.Į Kauno Šilainių poliklinikoje ir privačiuose šeimos sveikatos priežiūros centruose, darbo apimtį apylinkėje ir darbo motyvaciją lemiančius veiksnius. Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti bendruomenės slaugytojų, dirbančių Vš.Į Kauno Šilainių poliklinikoje ir privačiuose šeimos sveikatos priežiūros centruose, darbo apimtį apylinkėje. 2. Palyginti svarbiausius veiksnius įtakojančius bendruomenės slaugytojų, dirbančių Vš.Į Kauno Šilainių poliklinikoje ir privačiuose šeimos sveikatos priežiūros centruose darbo motyvaciją: pasitenkinimą darbu, savirealizacijos vaidmenį bei karjeros planavimo galimybes. Tyrimo hipotezė: Vš.Į. Kauno Šilainių poliklinikoje ir privačiuose šeimos sveikatos priežiūros centruose dirbančių bendruomenės slaugytojų darbo apimtis apylinkėje ir darbo motyvacija yra skirtinga. Tyrimo metodai: Tyrimas buvo atliekamas anoniminės anketinės apklausos būdu, 2010m. sausio mėnesį VŠĮ Kauno Šilainių poliklinikoje ir privačiuose šeimos sveikatos priežiūros centruose: Vita Longa; Racevičiaus šeimos sveikatos priežiūros centre; Sargėnų šeimos sveikatos priežiūros centre bei Šilainių šeimos sveikatos priežiūros centre. Tyrimo objektas bendruomenės slaugytojai, dirbantys apylinkėse. Apklausta 32 bendruomenės slaugytojai dirbantys Vš.Į Kauno Šilainių poliklinikoje ir 31 bendruomenės slaugytojas dirbantis privačiuose šeimos sveikatos priežiūros centruose. Pirmoje anketos dalyje... [toliau žr. visą tekstą] / Topic aims: to analyse and compare decisive factors of community nurses‘, working at Public Institution Kauno Šilainių polyclinic and private Family Health Supervision centres, work extent and motivation. Topic objectives: 1. Compare work extent in the environment of the nurses, working at PI Kauno Šilainių polyclinic and private Family Health Supervision centres. 2. Compare main factors, that influence work motivation on community nurses, working at PI Kauno Šilainių polyclinic and private Family Health Supervision centres: job satisfaction, role of self-realization and career opportunities. Research thesis: work extent and work motivation is different between community nurses, working at Public Institution Kauno Šilainių polyclinic, and those, working at private Family Health Supervision centres. Research methods: the study was carried out using an anonymous questionnaire, January, 2010 at Public Institution Kauno Šilainių polyclinic and at private Family Health Supervision centres, such as Vita Longa, Racevičiaus Family health supervision centre, Sargėnų Family health supervision centre and Šilainių Family health supervision centre. The study object: community nurses working in the environment. 32 community nurses, working at Public Institution Kauno Šilainių polyclinic, and 31 community nurses, working at private family health supervision centres, were surveyed. First part of the questionnaire was composed of demograpgic index questions about the respondents‘ age... [to full text]