Vandens ekologinė reikšmė biosferoje yra labai didelė. Klaipėdoje, kaip ir kituose miestuose yra surenkama daug nutekamųjų vandenų. Buitinių nutekamųjų vandenų sąlygiškai pastovi teršalų sudėtis. Daugiausia tai augalinės ir gyvulinės kilmės organinės medžiagos. Nutekamųjų vandenų valymo tikslas yra išvalyti nuotekas, atitekančias į valymo įmonę taip, kad jos neužterštų priimančiųjų vandens telkinių. Į vandens telkinius patenkantis per didelis arba nesubalansuotas biogeninių medžiagų (ypač fosforo ir azoto) kiekis sukelia eutrofikaciją – vandens telkinių biologinio produktyvumo didėjimą. Didelę problemą nutekamųjų vandenų valymo įrenginiuose sudaro bendrojo azoto išvalymas, tam dažniausia naudojamas biologinis azoto šalinimo būdas. Cheminis nusodinimas ar biologinis valymas yra tarp paprasčiausių technologijų fosfatų kontrolei palaikyti nuotekose. Buvo apskaičiuota, jog Klaipėdos miesto nuotekų valymo įrenginiai išleisdami bendrąjį azotą į Kuršių marias kas metai padaro 33408 Lt. žalą Kuršių marioms, o išleisdami bendrąjį fosforą – 36435 Lt žalą. Atlikti nitrifikacinės ir denitrifikacinės zonos skaičiavimai parodė, kad nitrifikacinę zoną reikėtų padidinti nuo 7140 m3 iki 11424 m3, o denitrifikacinę – nuo 16197 m3 iki 28181 m3, o norint sumažinti bendrojo fosforo kiekį išvalytose nuotekose iki normatyvinių koncentracijų, tūrį reikėtų padidinti nuo 3152 m3 iki 3418 m3. Padidinus nitrifikacijos ir denitrifikacijos zonas santykinė žala pagal bendrą azotą sumažėtų nuo 33408 Lt... [toliau žr. visą tekstą] / The biggest problem in the municipal wastewater treatment plans is nitrogen and phosphorus removal from wastewater. These materials are very important elements that have attracted much attention because of their ability to cause eutrophication in bodies of water. For biological nitrogen removal usually are using nitrifikacion and denitrification techniques. Techniques presently employed for reducing the phosphorus levels in effluents cross the boundary between biological and chemical/physical methods. The main aim of the transaction of the University is to analyse the Klaipėda`s wastewater treatment plant’s work of removal total nitrogen and total phosphorus, and culculate parameters of equipment, to reach a normal rate of general nitrogen and phosphorus removal. In this transaction are used 2003-2006 year data of Klaipėda wastewater treatment plant. By analyzing this problem we came to decision to enlarge the size of nitrification zone from 7140 m3 to 11424 m3 and denitrifikacion zone from 16197 m3 to 28181 m3. These actions helps to reduce the discharge values and to meet requirement parameters. That way we would decrease damage to Kuršių lagoon from 33408 Lt. to 28866Lt. per year. As we analysed the Klaipėda’s wastewater cleaning equipment work, and we received, that the damage made to the Kuršių lagoon is 36435 Lt per year. Then we made the decision that we need to enlarge the size of the anaerobic zone from 3152 m3 till 4670 m3, if we want to minimize the general... [to full text]

The dissertation investigates the influence of anthropogenic activities to rivers runoff and water quality. The main object of research is international, the second largest river basins in Lithuania – Lielupė river basin district (RBD). An exclusive trait of Lielupė RBD is especially intensive agricultural activities and karst processes. The primary purpose of this dissertation is estimate the influence of anthropogenic activities to impacts of rivers runoff and water quality in Lielupė river basin district, according to European Union directives, the Republic of Lithuania laws and regulations requirements on water quality. Following tasks are solved in the work: the impact of too wet lands drainage on the river runoff changes, the impact from different pollution sources of anthropogenic activities to rivers water quality. The dissertation is composed of introduction, six chapters, general conclusions, recommendations and references. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research and describes the purpose and tasks of the paper, research methodology, scientific novelty and defended statements. The introduction ends in presenting the author’s publications on the subject of the defended dissertation and defining the structure of the dissertation. Chapter 1 revises used literature. It analysis anthropogenic impact of rivers runoff and nutrient migration in the rivers water. It performs the part of mathematical modeling of... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama antropogeninės veiklos įtaka upių nuotėkiui ir vandens kokybei. Tyrimo objektas yra tarptautinis, antrasis pagal dydį Lietuvoje Lielupės upių baseinų rajonas (UBR). Išskirtiniai Lielupės UBR bruožai – ypač intensyviai vykdoma žemės ūkio veikla ir aktyviai vykstantys karstėjimo procesai. Pagrindinis tyrimų tikslas – įvertinti antropogeninės veiklos Lielupės upių baseinų rajone kaitos tendencijas ir įtaką upių nuotėkiui bei vandens kokybei, atsižvelgiant į gamtosauginius ir Europos Sąjungos direktyvų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus vandens kokybei. Darbe sprendžiami šie uždaviniai: pernelyg drėgnų žemių sausinimo įtaką upių vandeningumo kaitai, antropogeninės veiklos sąlygotos sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikis upių vandens kokybei. Disertaciją sudaro įvadas, šeši skyriai, bendrosios išvados, rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, aktualumas, tyrimų objektas, darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos bei disertacijos struktūra. Pirmasis skyrius skirtas literatūros apžvalgai. Jame pateikta antropogeninės veiklos įtakos upių nuotėkiui ir biogeninių medžiagų migracijai analizė. Analizuojamas matematinio modeliavimo vaidmuo upių kokybės išsaugojimo procese. Apibūdinamos... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje nagrinėjama antropogeninės veiklos įtaka upių nuotėkiui ir vandens kokybei. Tyrimo objektas yra tarptautinis, antrasis pagal dydį Lietuvoje Lielupės upių baseinų rajonas (UBR). Išskirtiniai Lielupės UBR bruožai – ypač intensyviai vykdoma žemės ūkio veikla ir aktyviai vykstantys karstėjimo procesai. Pagrindinis tyrimų tikslas – įvertinti antropogeninės veiklos Lielupės upių baseinų rajone kaitos tendencijas ir įtaką upių nuotėkiui bei vandens kokybei, atsižvelgiant į gamtosauginius ir Europos Sąjungos direktyvų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus vandens kokybei. Darbe sprendžiami šie uždaviniai: pernelyg drėgnų žemių sausinimo įtaką upių vandeningumo kaitai, antropogeninės veiklos sąlygotos sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikis upių vandens kokybei. Disertaciją sudaro įvadas, šeši skyriai, bendrosios išvados, rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, aktualumas, tyrimų objektas, darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos bei disertacijos struktūra. Pirmasis skyrius skirtas literatūros apžvalgai. Jame pateikta antropogeninės veiklos įtakos upių nuotėkiui ir biogeninių medžiagų migracijai analizė. Analizuojamas matematinio modeliavimo vaidmuo upių kokybės išsaugojimo procese. Apibūdinamos... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation investigates the influence of anthropogenic activities to rivers runoff and water quality. The main object of research is international, the second largest river basins in Lithuania – Lielupė river basin district (RBD). An exclusive trait of Lielupė RBD is especially intensive agricultural activities and karst processes. The primary purpose of this dissertation is estimate the influence of anthropogenic activities to impacts of rivers runoff and water quality in Lielupė river basin district, according to European Union directives, the Republic of Lithuania laws and regulations requirements on water quality. Following tasks are solved in the work: the impact of too wet lands drainage on the river runoff changes, the impact from different pollution sources of anthropogenic activities to rivers water quality. The dissertation is composed of introduction, six chapters, general conclusions, recommendations and references. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research and describes the purpose and tasks of the paper, research methodology, scientific novelty and defended statements. The introduction ends in presenting the author’s publications on the subject of the defended dissertation and defining the structure of the dissertation. Chapter 1 revises used literature. It analysis anthropogenic impact of rivers runoff and nutrient migration in the rivers water. It performs the part of mathematical modeling of... [to full text]

Tyrimo objektas – Kėdainių ir Rokiškio miesto nuotekų valyklos. Tyrimo tikslas – nustatyti, įvertinti ir palyginti Kėdainių ir Rokiškio miestų nuotekų valyklų veikimo efektyvumą prieš ir po rekonstrukcijos. Darbo uždaviniai: 1. Surinkus esamus tyrimų duomenis nustatyti, įvertinti ir palyginti Kėdainių ir Rokiškio miestų nuotekų valyklų efektyvumą prieš ir po rekonstrukcijos; 2. Atlikti surinktų duomenų statistinę analizę; 3. Nustatyti priklausomybes tarp teršiančių medžiagų koncentracijų atitekančiose ir ištekančiose nuotekose; 4. Nustatyti teršiančių medžiagų koncentracijų po nuotekų valymo priklausomybes nuo temperatūros; 5. Nustatyti Pb ir Nb koncentracijų priklausomybes ištekančiose nuotekose nuo BDS7/Pb ir BDS7/Nb santykio atitekančiose nuotekose. Tyrimo metodai: Kėdainių ir Rokiškio miestų nuotekų valyklos efektyvumui nustatyti buvo atliekama nuotekų užterštumo analizė atsižvelgiant į biocheminio (BDS7) ir cheminio deguonies (ChDS), skendinčių medžiagų (SM), bendro azoto (Nb) ir bendro fosforo (Pb) koncentracijas prieš užterštų nuotekų valymą ir po valymo. UAB „Kėdainių vandenys“ ir UAB „Rokiškio vandenys” laboratorijose surinkti 2008–2011 metų tyrimų duomenys apdoroti naudojant Microsoft Excel 2007 ir STATISTICA programas. Tyrimo rezultatai: Pirmajame skyriuje aprašomas nuotekų tvarkymas Lietuvoje, nuotekų tvarkymo būdai ir jų efektyvumas, pagrindinės nuotekų užterštumo charakteristikos, reikalavimai išleidžiamoms nuotekoms ir nuotekų valymo metu susidariusio dumblo... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research: wastewater treatment plants in Kėdainiai and Rokiškis towns. Aim of the research work: to determine, evaluate and compare the efficiency of the wastewater treatment plants in Kėdainiai and Rokiškis towns before and after their reconstruction. Objectives: 1. Following the research data, to determine, evaluate and compare the efficiency of the wastewater treatment plants in Kėdainiai and Rokiškis towns before and after their reconstruction; (Why do you repeat the aim??) 2. To carry out the statistical analysis of the obtained research data; 3. To determine the proportion of pollutant concentrations in the incoming wastewater and in the effluent; 4. To determine how the pollutant concentrations that are found after the wastewater treatment are affected by temperature; 5. To determine how the Pt and Nt concentrations in the effluent depend on the proportion of BOD7/Pt and BOD7/Nt in the incoming wastewater. The research methods: to determine the efficiency of the wastewater treatment plants in Kėdainiai and Rokiškis towns, the analysis of the wastewater contaminants was performed considering the following data: concentrations of biochemical (BOD7) and chemical oxygen (COD), suspended solids (SS), total nitrogen (Nt) and total phosphorus (Pt) that were fixed before and after the contaminated wastewater treatment. The data of the research, which was carried out and stored in the laboratories of UAB Kėdainių vandenys and UAB Rokiškio vandenys in... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti ir įvertinti Lietuvoje ekologiškai ūkininkaujančių ir pagal rengiamą LR ŽŪM konkursą pretenduojančių tapti „Pažangiausias ekologiniais ūkiais“, dirvožemių turtingumą augalams prieinamomis maisto medžiagomis ir susiformavusių agrofitocenozių agrarinę būklę. Tyrimo objektas – Lietuvos skirtingų regionų ekologinės gamybos ūkių, pretenduojančių tapti “ Pažangiausiais ekologiniais ūkiais“ dirvožemiai ir suformuotos agrofitocenozės. Tyrimų metodika. 2007–2009 metais LR ŽŪM organizuoto konkurso metu renkant „Pažangiausius ekologinius ūkius“, iš ekologinių ūkių laukų buvo imami dirvožemio ėminiai ir atlikta agrocheminė dirvožemio analizė, taip pat nustatytas agrofitocenozių dominančių tankis ir segetinės floros kiekis. Dirvožemio pH nustatytas potenciometriniu metodu, judrieji P2O5 ir K2O – Egnerio – Rimo – Domingo (A – L) metodo ištraukoje. Agrofitocenozių įvertinimui pasirinktas ekspedicinių tyrimų analitinis metodas. Tyrimo rezultatai. Atlikus tyrimus didžiausias judriojo kalio ir judriojo fosforo kiekis rastas Vakarų Lietuvos gamtinėje dirvožeminėje zonoje. Mažiausias kiekis – Baltijos aukštumų gamtinėje dirvožeminėje zonoje. Judriuoju kaliu ir judriuoju fosforu turtingiausi Šiaulių, Telšių ir Tauragės apskričių ekologinių ūkių dirvožemiai. Humusu turtingiausi Vakarų Lietuvos gamtinės dirvožeminės zonos dirvožemiai Mažiausias ekologinių ūkių agrofitocenozių dominantėse segetinės floros kiekis buvo Kauno, Panevėžio ir Tauragės apskrityse... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of research – to identify and evaluate the richness of soil in the nutrients suitable for plants and the agrarian state of the formed agrophytocenoses of the ecological farms of Lithuania and the candidates for the status of the Leading ecological farms under the competition organized by the Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania. The aim of the research. The soils and agrophytocenoses of the ecological farms of different regions of Lithuania seeking to become the Leading ecological farms. Methods of the research. In 2007–2009, during the competition for the name of the Leading ecological farms organized by the Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania, the soils of the fields of the ecological farms were sampled and undergone the agrochemical soil analysis. There also was determined the density of the agrophytocenoses and the amount of segetal flora. The soil pH was determined using the potentiometric method, the mobile P2O5 and K2O – using the Egner-Riem-Domingo method. The field analytical method was used to evaluate the agrophytocenoses. The results of the research. The tests showed that the area of natural soil of the western Lithuania contained the maximum amount of mobile potassium and mobile phosphorus. The minimum amount was found in the area of natural soil of Baltic Heights. The soils of the ecological farms of Šiauliai, Telšiai and Tauragė regions have the maximum content of mobile potassium and mobile... [to full text]

Daugelis Lietuvos vandens telkinių patiria didesnę ar mažesnę eutrofikaciją, kuri yra labai kompleksiška problema. Vienas iš veiksnių, biogeninių medžiagų, ypač fosforo, koncentracijų padidėjimas vandenyje ir dugno nuosėdose. Biogeninių medžiagų padidėjimas dažniausiai yra susijęs su antropogeniniu poveikiu – iš žemės ūkio, iš nuotekų valyklų, fermų ir kita. Uždumblėjusių ežerų atgaivinimas yra sudėtinga kompleksinė problema: vandens gylio padidinimas, vandens kokybės pagerinimas, vandens teršimo priežasčių pašalinimas, ežero gyvybingumo atstatymas – biocenozių veisimas. Susikaupusį dumblą iškuopti galima hidrauliniu (žemsiurbėmis) ar mechaniniu (ekskavatoriais, greiferiais) būdais, taip pat mišriu būdu, kai naudojama tiek žemsiurbės, tiek ekskavatoriai. Be technologinio paties vandens telkinio išvalymo ir jo prietakos baseino žemėnaudos optimizavimo, būtina dar viena vandens telkinio restauracijos stadija – limnoekosistemos hidrocheminių ir hidrobiologinių komponentų struktūrinis – funkcinis subalansavimas. Šiame darbe tiriami Trakų rajono Lentvario ir Didžiulio ežerai, kurie praeityje buvo paveikti antropogeninio poveikio. Abu ežerai buvo valomi, šalinant iš jų susikaupusį dumblą. Ežerų vandens kokybė buvo vertinama pagal cheminių parametrų didžiausias leistinas koncentracijas bei pagal ežerų ekologinės būklės vertinimo kriterijus. Kokybės parametrai vertinami prieš valymą 2007 metais, po valymo 2009 metais, bei naujausiais 2011 metų duomenimis. Dumblo šalinimas šiems... [toliau žr. visą tekstą] / Many of the Lithuanian water bodies face with eutrophication, which is a very complex problem. One of the factors, nutrients, particularly phosphorus concentrations increase in water and bottom sediments. Biogenic material gain is usually associated with anthropogenic effects - from agriculture, from sewage treatment plant, farm, and more. Silt lakes revival is a complex problem: the water depth expansion, water quality improvement, removal of water pollution sources, the viability of the Lake Restoration - biocenoses breeding. Clean out the accumulated sludge can be hydraulically (by dredging) or mechanical (by excavators or clamshell crane) methods, as well as mixed methods, when used as dredgers and excavators. In addition to the technological clean up the water inflow and basin land-use optimization, it is necessary to further water phase of restoration - and hydrochemical limno-ecosystem hydrobiological structural components - functional balance. In this work was investigated Lentvaris and Didžiulis lakes, which are in Trakai district that have historically been affected by anthropogenic impact. Both lakes have been cleaned by removing the accumulated sludge. Lake water quality has been assessed by chemical parameters of the highest concentration levels and also by ecological status of lakes according to assessment results. Quality parameters measured before treatment in 2007, after treatment in 2009 and the latest 2011 data. Sludge removal of these lakes have been... [to full text]