Darbo tikslas ‒ ištirti drėgnio įtaką susmulkinto gluosninio žilvičio savaiminiam kaitimui ir šilumos sklaidai pjaustinio sampile. Atlikti tyrimai ir literatūros analizė leidžia teigti, kad didelis drėgmės kiekis lemia pjaustinio biologinį aktyvumą, taip pat jo tankį, poringumą ir kitas savybes. Susidaro palankios sąlygos pjaustinio savaiminio kaitimo procesui, kuris siejamas su medienos audinių kvėpavimu, grybų ir bakterijų veikla, biodegradacijos proceso intensyvumu bei medienos pjaustinio savaiminio užsiliepsnojimo rizika. Atlikus tyrimus nustatyta, jog didžiausiu biologiniu aktyvumu (800 ÷ 340 W/(t•h)) pasižymi nuo 50 % iki 33 % drėgnio gluosninio žilvičio pjaustinys. Jam džiūstant toliau, išskiriamas šilumos srautas intensyviai mažėja ir išdžiūvus iki 12 % drėgnio, tampa visiškai biologiškai neaktyvus. Nustatyta, jog medienos pjaustinio temperatūrinis laidis nevienodas įvairuojant jo drėgniui. Temperatūrinio laidžio maksimali vertė 21,6 m2/s fiksuota, kai gluosnių pjaustinio drėgnis siekė 30 %. / The aim of this paper is to explore the influence of humidity to self‒heating and thermal dissipation pile chaff to cut Salicaceae osier. Performed research and analysis of literature suggests that high moisture content determines the biological activity of carving its density, porosity and other properties. It creates favourable conditions for self‒heating process of carving, which is associated with the wood tissue of breath, fungi and bacteria activity, biodegradation process, the intensity of wood carving and the risk of spontaneous ignition. The investigation revealed that the highest biological activity (800 ÷ 340 W/(t•h)) have between 50 % and 33 % of humidity Oyster osier chops. Further drying, heat flow decreases intensively and drying up to 12 % humidity, it is completely becoming biological inactive. It was found that the conductivity of wood carving temperature difference of unequal moisture. Thermal conductivity maximum value of 21,6 m2/s fixed, the willow carving moisture content was 30 %.

Object of the work – the fermented solid waste (substrate) and liquid (filtrate) fractions and their technologies of disposal. The key aim of this work is to analyse and evaluate the possibilities of using fermented wastes (sewage sludge, swine and poultry manure, fruit and vegetable waste, and grain) for fertilisation, composting and incineration taking into account their elementary composition and a level of pollution with heavy metals. Carry out an evaluation of gaseous pollutant (NOx) emissions from the process of incineration through the employment of a digital model. / Tyrimų objektas – fermentuotų atliekų kietoji (substratas) ir skystoji (filtratas) frakcijos bei jų panaudojimo technologijos. Darbo tikslas – išnagrinėti bei įvertinti fermentuotų atliekų (nuotekų dumblo, kiaulių ir vištų mėšlo, vaisių su daržovėmis bei žliaugto) panaudojimo tręšimui, kompostavimui bei deginimui galimybes atsižvelgiant į jų elementinę sudėtį ir užtaršos lygį sunkiaisiais metalais. Atlikti šių atliekų deginimo proceso metu išsiskiriančių dujinių teršalų (NOx) įvertinimą naudojant skaitinį modelį.