Darbe atlikta teorinė pedagogo kompetencijos sampratos; pedagogo kompetencijos analizė jos rengimo kontekste; bendrojo lavinimo mokyklų SUP turinčių mokinių ugdymosi poreikių tenkinimo analizė. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti pedagogų kompetencijų struktūrą ir plėtojimo galimybes, ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Atlikta statistinė duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 203 Marijampolės apskrities pedagogai, dirbantys su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Empirinėje dalyje nagrinėjama pedagogo kompetencijos ypatumai, dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais; pedagogų nuostatos į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymą ir profesinį tobulėjimą šioje srityje. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Pastarųjų metų pasikeitimai visos Lietuvos gyvenime diktuoja ir naujus reikalavimus pedagogo kompetencijai. Pedagogų nuomone, nepakanka, kad tobulėtų žinios, mokėjimai ir įgūdžiai, reikia, kad jis pats gebėtų keistis: nuo orientacijos į teorines žinias į vyksmą ir veikimą darant poveikį, kartu mokantis ir kuriant. 2. Apibendrinant tyrimo duomenis galima teigti, kad apklaustųjų pedagogų nuomone, mokyklose kol kas nepakankama ugdymo kokybė, švietimo įstaigų aplinka nėra palanki mokymuisi nei fizine nei psichologine prasme. Švietimo finansavimo modeliai kol kas negarantuoja visiško specialiojo ugdymo paslaugų suteikimo kokybės, ypač bendrojo lavinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Thesis includes theoretical analysis of educator‘s competence definition; analysis of educator‘s competence in the context of its training; analysis of meeting the requirements of educational needs of pupils with special needs at secondary school. Questionnaire survey method was used in the research with the aim to reveal the structure and development potential of teacher’s competencies in teaching children with special educational needs. There was done the statistical analysis of the data. The study involved 203 teachers in Marijampole County who work with children with special educational needs. Empirical chapter includes the discussions about characteristics of teacher competence; teachers‘ attitudes towards education of children with special educational needs and teachers‘ professional developement in this area. The main conclusions of the research: 1. Summary of the problems of teacher training highlights the fact that current changes in the life of the whole Lithuania bring new requirements for teacher competence. In their opinion, there is not enough to gain knowledge and to develope abilities and skills; teacher must be able to change from the orientation to theoretical knowledge into practical aktivities that affect the child and develope the ability to learn and to create. 2. Summary of the data of the research, according to the opinion of teachers who participated in the survey, shows the lack of education quality; the educational... [to full text]

Darbe atliktas agresyvaus vaikų globos namų (VGN) auklėtinių, turinčių specialiųjų poreikių, elgesio kaitos tyrimas. Iškelta hipotezė - tikėtina, kad agresyvaus VGN auklėtinių, turinčių specialiųjų poreikių, elgesio intensyvumas BGM neagresijos programoje numatytų edukacinių veiklų poveikyje mažės. Vykdytas linijinis eksperimentas, siekiant ištirti 8-17 metų specialiųjų poreikių turinčių VGN „Šaltinis“ auklėtinių, agresyvaus elgesio pokyčius. Atlikta statistinė (aprašomoji dažnių, vidurkių, koreliacijos) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo trisdešimt devyni (iš penkiasdešimt vieno) 8-17 metų turintys specialiųjų poreikių VGN „Šaltinis“ auklėtiniai bei keturiolika šeimynų socialinių darbuotojų (8 pirminiame ir 6 pakartotiniame tyrime), įvardintų ekspertais, nes, praleisdami nemažai laiko su tyrimo dalyviais, gerai juos pažįsta ir gali pakankamai objektyviai atlikti jų elgesio įvertinimą. Empirinėje dalyje nagrinėjama tyrimo dalyvių charakteristika elgesio problematiškumo aspektu, jų agresyvumo raiška ir sąsajos su įvairiais parametrais, pasitikėjimas savimi bei jo sąsajos su agresyvumu ir agresyvaus tyrimo dalyvių elgesio pokyčiai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: Tyrimo pradžioje kelta hipotezė, kad agresyvaus VGN auklėtinių, turinčių specialiųjų poreikių, elgesio intensyvumas BGM neagresijos programoje numatytų edukacinių veiklų poveikyje mažės, pasitvirtino. Tyrimo dalyvių, tiek berniukų, tiek mergaičių, daugumos agresijos formų raiškos intensyvumas nežymiai sumažėjo... [toliau žr. visą tekstą] / The present thesis deals with a study into aggressive behavioural alterations in children with special needs from foster homes. The hypothesis has been brought forward that aggressive behavioural intensity in children with special needs from foster homes is likely to decrease under the influence of educational activities under BGM Non Aggression Programme. A linear experiment was conducted to investigate the aggressive behavioural alterations in 8-17 year olds with special needs from “Šaltinis” Foster Home. A statistical (descriptive) analysis (of frequencies, averages, correlation) was carried out. The study included thirty-nine (out of fifty-one) 8-17 year olds with special needs from “Šaltinis” Foster Home and fourteen household social workers (8 in the primary study and 6 in the second study) identified as experts since they spend quite a lot of time with the study participants accordingly the latter are well-known to them and they are able to make a fairly objective assessment of their behaviour. The empirical part examines the study participants’ characteristics in terms of behavioural problems, the expression of their aggression and links to a variety of settings, self-confidence and its interface with the aggressiveness, and aggressive behavioural alterations in the study participants. The main empirical findings are as follows: The hypothesis that has been brought forward at the outset, i.e. aggressive behavioural intensity in children with special needs from foster... [to full text]