Magistro darbe analizuojama pačios sunkiausios ir pavojingiausios Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse aprašytos nusikalstamų veikų žmogui grupės – nusikaltimų žmogaus gyvybei – priežastingumo problema. Autorė daugiausia remiasi vienos iš šiuolaikinių kriminologijos teorijų – raidos ir gyvenimo eigos kriminologijos teorinėmis nuostatomis, todėl nusikaltimų žmogaus gyvybei reiškinį nagrinėja ne kaip statišką ir nekintamą faktą, bet kaip dinamišką polideterminuotą procesą. Tyrime išskiriamos kelios nusikaltimų žmogaus genezėje dalyvaujančių veiksnių grupės: 1. apibūdinančios kaltininką, jo asmenybę; 2. apibūdinančios nusikaltimo situaciją. Atsižvelgiant į kriminologijos mokslo tarpdisciplininį pobūdį, pirmajai veiksnių grupei priskiriami nusikaltimų žmogaus gyvybei kaltininką apibūdinantys biologiniai, socialiniai bei psichologiniai požymiai. O nusikaltimai žmogaus gyvybei aiškinami kaip visų šių savybių bei situacinių veiksnių tarpusavio sąveikos rezultatas. Remiantis Lietuvoje bei užsienio šalyse atliktų tyrimų rezultatais, išskiriami dažniausiai su nusikaltimais žmogaus gyvybei koreliuojantys faktoriai ir siūlomos nuoseklios dviejų lygių (bendrosios bei specialiosios) prevencinės priemonės. / Master's work examines the causation problem of the most dangerous offenses described in the Criminal Code – crimes against human life. This work is mainly based on theoretical provisions of one of the most modern criminological theories – Development and life course criminology. While the most typical criminology theories give the static explanation of crime, we explain it as to be the result of dynamic process in which many different factors take place: 1. Those describing the offender and his personality; 2. Those describing the crime situation. Due to the interdisciplinary of criminology, we define first group of factors as to include all biological, social, psychological features of the offender. According to the results of empirical studies made in Lithuania and foreign countries, we find some strong associations between some of those factors and the development of crimes against human life. So we suggest some of consistent three-level (primary, secondary and tertiary) preventive measures.

Magistro baigiamajame darbe analizuojama ir vertinama kaltininko asmenybės įtaka baudžiamajai atsakomybei Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamojoje teisėje. Darbo tikslas - remiantis sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis nustatyti esamus kaltininko asmenybės vertinimo trūkumus ir privalumus nacionalinėje teisėje bei įvertinus užsienio šalių patirtį nagrinėjamu klausimu, padaryti išvadas, pateikti pasiūlymus. Pirmiausia, darbe nagrinėtas atskirų užsienio valstybių (Prancūzijos, Olandijos, Vokietijos, Anglijos ir Velso, JAV, Rusijos, Kanados) kaltininko asmenybės baudžiamasis teisinis vertinimas. Toliau darbe kritiniu požiūriu pažvelgta į kaltininko asmenybės baudžiamąjį teisinį vertinimą nacionalinėje teismų praktikoje. Darbe analizuojamos įvairių instancijų atskirų Lietuvos teismų baudžiamosios bylos, teismų nuosprendžiai ir nutartys. Siekiama nustatyti, kokių pasitaiko teismų praktikos nevienodumų bei trūkumų vertinant kaltininko asmenybę baudžiamosios atsakomybės ir bausmės individualizavimo procese, kodėl pasitaiko, kad baudžiamojo įstatymo nuostatos traktuojamos nevienodai. Nagrinėjant Lietuvos teismų praktiką bausmių praktinio pritaikymo aspektu pastebėta, kad bausmių taikymui būdingas nedarnumas, nenuoseklumas ir subjektyvumas vertinant kaltininko asmenybę. Darbe pateikiami teoriniai siūlymai įstatymų leidėjui ir teismų praktikai sprendžiant kaltininko asmenybės baudžiamojo teisinio vertinimo problemas. Darbo pabaigoje siūloma detaliau reglamentuoti bendruosius... [toliau žr. visą tekstą] / The author of this scientific work analyses personality of an offender and its influence on criminal liability in Lithuanian and foreign countries criminal law. The aim of the study is by sustaining the accumulative theoretical and practical information to identify the merits and demerits of the offenders estimation in the national criminal law and while evaluating foreign countries experience to make the conclusions and suggestions for the national doctrine. First of all, the author analyses foreign countries (such as France, Netherlands, Germany, England and Wales, USA, Russia, Canada) experience in valuing personality of an offender and its influence on criminal liability. Then, there is given a critical look at the personality of an offender and its criminal evaluation in the national criminal law further in this scientific work. The study concentrates on the analysis of judicial practise of the decisions and sentences of various courts. The investigation of Lithuanian case law in practical aspects showed us that the application of sanctions considering the personality of an offender is not consistent and represents value judgement. The author attempts to make theoretical suggestions for the lawmaker and the courts how to solve the problem. At the end of the study the author suggests to regulate general principles of determining sentence in more detail way and to determine the influence of personality of an offender on criminal liability.