2004 – 2005 m. Alytaus AB „Vilda“ gamybinėse gluosnių ir karklų plantacijose įrengtose lauko kolekcijose buvo atlikta gluosnio žilvičio (S. viminalis L.) ir kai kurių jo kultivarų bei hibridų klonų (S. viminalis kl. 04116, S. viminalis `Americana` žaliažievė forma kl. 9972, S. viminalis `Americana` kl. 9976, S. viminalis `Tordis`, S. purpurea x S. viminalis kl. 9714 ir kl. 04141) morfobiologiniai ir produktyvumo tyrimai. Nustatyta, kad I – II auginimo metais tirtųjų taksonų krūmai skiriasi pagal jų aukštį, atžalinių ūglių ir stiebų skaičių krūme, atžalinių ūglių vidutinį ilgį bei jų skersmenį ir nulaibėjimo pobūdį, lapų formą ir dydį, medienos ir šerdies plotį ūglio skerspjūvyje. Daugiausiai atžalinių ūglių (vytelių) antraisiais auginimo metais išaugino S. viminalis `Americana` žaliažievė forma kl. 9972 (649,8 tūkst.vnt./ha) ir S. purpurea x S. viminalis kl. 9714 (609,9 tūkst.vnt./ha). Intensyviausiu atžalinių ūglių krūmų augimu I-II-aisiais auginimo metais išsiskyrė S. viminalis `Tordis`, S. viminalis `Americana` kl. 9976 ir S. viminalis `Americana` žaliažievė forma kl. 9972. Didžiausią krūmo atžalinių ūglių masę I-II-aisiais auginimo metais išaugino S. viminalis `Americana` žaliažievė forma kl. 9972 (2004 m. – 17,1 t/ha,2005 m. – 44,4 t/ha), S. viminalis `Americana` kl. 9976 (2004 m. – 14,6 t/ha, 2005 m. – 48,9 t/ha), S. viminalis `Tordis` (2004 m. – 13,5 t/ha, 2005 m. – 34,8 t/ha). Didžiausią vieno krūmo vidutinė dvimečių... [toliau žr. visą tekstą] / In 2004 – 2006, in plantation of Alytus join stock company “Vilda”, there were researched and valued morphological characteristics and productivity of basket willow (Salix viminalis L.), some of its cultivares and clones of hybrids (S. viminalis cl. 04116, S. viminalis `Americana` green bark form cl. 9972, S. viminalis `Americana` cl. 9976, S. viminalis `Tordis`, S. purpurea x S. viminalis cl. 9714 and cl. 04141). It has been proved some differences between S. viminalis L., its cultivares and clones of hybrids in number and mass of sprouts and stems on a bush, the height of bushes, their diametre lenght and yield of twigs. The most valuable taxa of clones regarding productivity are S. viminalis `Americana` cl. 9972 (649,8 thou.unit/ha) and S. purpurea x S. viminalis cl. 9714 (609,9 thou.unit/ha). S. viminalis `Tordis`, S. viminalis `Americana` cl. 9972, S. viminalis `Americana` cl.9976 are the most intensively growing bushes and have the longest sprouts. In the field collections the highest mass of regrowth sprouts and stems are found by the clone 9976 of S. viminalis `Americana`(1828,9 gram) and S. viminalis `Tordis` (1774,9 gram). It has been discovered that within the period of 3 years taxa of S. viminalis L. reach the stated mass of dry stems per one ha: S. viminalis cl. 04116 – 35,5 t/ha, S. viminalis `Americana` žaliažievė forma cl. 9972 – 44,2 t/ha, S. viminalis `Americana` cl. 9976 – 50,1 t/ha, S. viminalis `Tordis` – 49,6 t/ha.

Darbo tikslas Nustatyti paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) klonų išsilaikymą ir fenologijos ypatumus lokalios amoniako taršos sąlygomis. Darbo objektas Tyrimai 2011 m. vykdyti Jonavos miškų urėdijos, Pagelažių girininkijos teritorijoje, esančiose sėklinėje plantacijoje, kuri nuo AB „Achemos yra nutolusi 6 km. Sėklinė plantacija buvo įveista 1966-1971 m. Pasodinta 30 vietinės kilmės pliusinių medžių klonų, naudota kvadratinė schema. Metodika Buvo išmatuoti visų medžių skersmenys Šiaurės-Pietų ir Vakarų-Rytų kryptimis bei įvertinta defoliacija. Apskaičiuoti visų medžių klonų vidurkiai, F kriterijus, bei paveldėjimo koeficientas. Duomenų analizei panaudota programa STATISTICA. Darbo rezultatai Tarp nagrinėjamų parametrų tarp atskirų klonų buvo esminiai genetiniai skirtumai. Paveldėjimo koeficientas − nuo 0.13 iki 0.18. Defoliacijos paveldėjimo koeficientas buvo didesnis negu skersmens. Išskirti atskiri klonai, kurių parametrai turi esminį skirtumą. Mažesnės defoliacijos klonai buvo didesnio skersmens. Darytina prielaida, kad šie klonai gerai toleruoja aplinkos taršą. Šiai hipotezei patvirtinti reikalinga klonų metinio radialinio prieaugio genetinio salygotumo tyrimas, skirtingose oro amoniako taršos koncentracijose. / Purpose The aim of the study was to determine retenton and phenology of Scots pine (Pinus sylvestris L.) clones under local ammonia pollution condition. Object Investigation was accomplised in seed plantation of Pageleziai forestry of Jonava forestry district distance 6 km from nitrogen fertilizer factory. Seed plantation was created in 1966-1971 m. There was planted 30 local genesis plus trees of Scots pine clones and exposition of field with quadratic scheme. Methods During investigation was measured all trees diametrical values of the North-South and West-East direction and the same valued defoliation. All trees were calculated means, F-test, and heritage coefficient. Describing data analysis used STATISTICA. Results Investigation between all parameters and individual clones assessed significant genetics differences. Heritage coefficient range between 0.13 and 0.18. Heritage coefficient of the defoliation were larger than diametrical values. Seperation of the individual clones parameters showed significant diferences. Clones with less defoliation were larger diameters. Assumption of this study is that these clones can tolerate environmental pollution. The hypothesis confirmed are needed annual radial increment of the clones study of the genetic conventionality under different concentration of air ammonia pollution.