Gaunant tūkstančius reklaminių žinučių per dieną, šiuolaikinį vartotoją darosi vis sunkiau sudominti. Todėl įmonėms vis svarbesniu uždaviniu tampa sugalvoti kažką nepaprasto, įsimintino, išskirtinio. Patyriminis marketingas suteikia galimybę paliesti, užuosti, pajusti produktą. Produktas, aprūpindamas patirtimi vartotojus, pasiekia jų širdis ir protą, o tai padeda įgyti didesnį konkurencinį pranašumą. Marketologams tampa vis didesniu galvosūkiu – kaip visus tuos pojūčius perteikti į reklamą? Kad patirtis pasiektų vartotojus, reklamose vaizduojami įvairūs asmenys, visuomenei žinomi žmonės, pasakojantys savo gyvenimo istorijas, išgyvenimus, rekomenduojantys tam tikrą produktą. Reklamose akcentuojama prekės ženklo nauda, kaip produktas pakeitė žmonių gyvenimą. Stengiamasi paveikti ne tik vartotojų mintis, bet ir emocijas. Tyrimo tikslas: ištirti vartotojų pažiūrį į patyriminio marketingo raišką reklamose. Tyrimo objektas – patyriminis marketingas reklamose. Tyrimo uždaviniai: • išnagrinėti patyriminės reklamos turinio analizę; • ištirti, kaip vartotojai reaguoja į patyriminio marketingo reklamas; • pateikti išvadas bei rekomendacijas. Tyrimui atlikti buvo naudojami kokybiniai tyrimo metodai: • patyriminio marketingo vizualinės reklamos ir reklamos spaudoje turinio analizė; • fokusuotos grupės; • anketinė marketingo studentų apklausa. Tyrimas buvo atliekamas du mėnesius. Gauti tyrimų duomenys buvo aprašomi, analizuojami, teikiamos išvados bei pasiūlymai. Darbą sudaro trys dalys -... [toliau žr. visą tekstą] / It is getting harder and harder to get modern consumer interested because of thousands advertisement messages he gets per day. Though the more and more important task for companies becomes to find something extraordinary, memorable, and exclusive. Experiential marketing enables to touch, to smell or to feel the product. A product, providing consumers with an experience, reaches their hearts and mind and this helps to gain higher competitive advantage. It becomes the bigger and bigger puzzle for marketologists to find a way to transfer all those senses into an advertisement. For the experience to reach consumers advertisement shows various persons, well-known people telling stories and experiences from their lives or recommending certain product. The objective of the research: to analyze the attitude of consumers towards expression of experiential marketing in advertisement. The object of the research – experiential marketing in advertisement. Tasks of the research: • to explore the analysis of content of experiential advertisement; • to explore consumer reaction to experiential marketing advertisement; • to introduce conclusions and recommendations. To accomplish the research there were methods of qualitative analysis used. • analysis of content of visual advertisement of experiential marketing and advertisement in press; • focus groups; • survey of marketing students using questionnaires. The research was continued for two months. The research data received was described and... [to full text]

Pastarąjį dešimtmetį pagausėję informacijos srautai bei verslo globalizacija tapo veiksniais, lemiančiais verslo organizacijų sėkmę. Ne tik materialinės vertybės, bet ir intelektiniai veiksniai pradėjo daryti įtaką įmonių sėkmei. Atsiradęs įmonių poreikis būti atviromis įtakojo verslo komunikacijos svarbą kasdieninėje įmonės veikloje. Verslo komunikacijos procesams įmonėse tapus ypatingai svarbiems, daugiau dėmesio pradėta skirti jos formų tobulinimui. Efektyvinant verslo komunikaciją, svarbu pakankamai dėmesio skirti ne tik verslo komunikacijos formų tobulinimui, bei ir darbuotojų motyvacijai. Būtent ši verslo komunikacijos rūšis – komunikacija su darbuotojais yra ypatingai svarbi kuriant, palaikant bei stiprinant santykius su darbuotojais. Šio darbo objektas – verslo komunikacijos įtaka darbuotojų motyvacijai. Darbo uždaviniai: išanalizavus literatūros šaltinius, pateikti verslo komunikacijos sampratą bei procesus, trumpai aptarti verslo komunikacijos rūšis; išanalizuoti vidinės komunikacijos organizavimo būdų kaitą, identifikuoti pagrindines tendencijas; identifikuoti esmines darbuotojų, dalyvaujančių verslo komunikacijoje, motyvavimo priemones; pateikti verslo komunikacijos įtakos darbuotojų motyvacijai empirinį ištyrimo lygį; atlikus teorinę bei analitinę medžiagos analizę, suformuoti verslo komunikacijos įtakos darbuotojų motyvacijai modelį; atlikus tyrimą, įvertinti verslo komunikacijos įtaką darbuotojų motyvacijai. / Intensive information flows and business globalization in recent decades have become the key factors that determine the success of business organization. Not only tangible assets, but also intellectual property helps modern companies to succeed in fast changing business environments. The organization’s necessity to become an open system has incremented the importance of business communication. Since business communication processes became especially important for every organization, there was an increasing interest in its forms development. It was understood that the development of business communication requires not only improved communication forms, but also employee motivation. This aspect is particularly important in building, sustaining and enhancing organization’s relationships with its employees. The object of master thesis is business communication influence on employee motivation. Tasks are raised as follows: 1) to present the conception of business communication and its processes, briefly discuss the types of business communication; 2) to analyze the evolution of methods and techniques used in organizing internal business communication, to identify its main trends; 3) to identify the main employee involved in business communication motivation means; 4) to present the notch of empirical investigations in business communication influence on employee motivation field; 5) after a thorough literature analysis to shape the business communication influence on employee... [to full text]

Magistro darbo objektas – organizacijos išorės komunikacijos pranešimai, skirti išorės aplinkai ir ten egzistuojančioms auditorijoms. Darbo tikslas – įvertinti asmenybės suteikiamą vertę organizacijos išorės komunikacijai dalyvaujant jos komunikacijos procesuose. Pagrindiniai darbo uždaviniai: Išsiaiškinti išorės auditorijas, su kuriomis organizacija komunikuoja; Atskleisti kokios reikalingos organizacijos išorės komunikacijos savybės galinčios išspręsti egzistuojančias problemas; Išanalizuoti asmenybę ir jos santykį su aplinka remiantis skirtingais požiūriais; Suformuluoti ir argumentuoti asmenybės panaudojimo galimybės organizacijos išorės komunikacijos procese; Išsiaiškinti galinčias iškilti problemas, taikomus suvaržymus ir reglamentavimus asmenybės panaudojime organizacijos išorės komunikacijoje. Remiantis teorine medžiaga ir atliktu atvejų analizės tyrimu prieita išvadą, jog organizacija išorės komunikacijos pranešimuose naudodama asmenybę ir jos įvaizdžius gali suteikti komunikacijai papildomos vertės. Išanalizuoti kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo duomenys parodė, jog asmenybės panaudojimas organizacijos komunikacijoje yra konstruojama pagal atitinkamą modelį, kuriuo remiantis galima pasiekti norimų tikslų. Magistro darbas gali būti naudingas rinkodaros, komunikacijos srityse dirbantiems asmenims, su šiomis sritimis susijusių disciplinų dėstytojams ir studentams. / The communication for organization is more and more essential process nowadays. But during this process they come across different obstacles, which may occur. In this master degree final work the author gives a new look to the communication which uses the person as organization’s endorser. The role of endorser is discussed in different situations and finally the basic model for person evolvement into communication model is given. The main feature which is used in this work is that any person expresses himself through various roles. Moreover organization is also using different roles in everyday life to represent itself. So according to this work person and his image could be successfully used in communication process. As organizations have two ways of selecting person – a regular one or a celebrity – it is suggested to use the latter. In the process of selection of suitable celebrity seven factors should take a main place, they are: Expertise; Trustworthiness; Physical attraction; Respect; The audience match-up; Costs; Saturation; Possible incidents. The evaluation of all these factor helps to select the celebrity which would be the most effective for using in communication process. Furthermore according to the model which was constructed the organization and celebrity together act as a team in construction of performance – the communication performance. During this process each party should avoid the object from outside and consider their environment as strategic place which... [to full text]

Socialinė reklama, apimdama platų spektrą aktualių šiandieninės visuomenės problemų tiek moksliniame lygmenyje, tiek norminiuose dokumentuose, tikslingai įvardijama kaip kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija. Tokia informacija, pateikta per viešosios komunikacijos priemones miesto erdvėse, turi aiškų ir konkretų tikslą – kurti naujas socialines vertybes ir taip paveikti žmogaus jausmus, priversti susimąstyti dėl egzistuojančių problemų ir ilgalaikėje perspektyvoje jas spręsti. Tokiam tikslui pasiekti socialinė reklama visuomenei atlieka svarbias, besiintegruojančias, persipynusias funkcijas: informuoja, įtikinėja, skatina bei primena. Vadinasi, socialinė reklama, turėdama tikslą provokuoti, šokiruoti, emociškai sukrėsti, yra skirta šviesti, mokyti, auklėti ar motyvuoti auditoriją, į kurią reklama yra nukreipiama, imtis socialiai tinkamų poelgių ar veiksmų. Tokia reklama neskatina pirkti prekių ar paslaugų, nes jos tikslas yra paveikti žmogaus moralę, suvokimą, įtakoti jausmus, keisti netinkamą elgesį ar požiūrį. Pasitaiko socialinių reklamų, kuriose naudojama paslėpta reklama – kuomet siuntėjas sąmoningai siunčia dviprasmiškos reikšmės informaciją gavėjui, padeda kalbėtojui siekti komercinių tikslų. Šiame darbe į socialinę reklamą žvelgiama kaip į viešąją komunikaciją. Jame stengiamasi patvirtinti arba paneigti išsikeltas dvi hipotezes. Pirmoji, išorinė socialinė reklama apima didelį spektrą socialinių problemų, o daugiausia dėmesio skiria tokiems neigiamiems... [toliau žr. visą tekstą] / Social advertising, encompassing a wide range of topical problems of the modern society is both at scientific level and in regulatory documents purposefully described as cultural, social and educational information. Such information, presented in urban spaces via the public communication tools, has a clear and specific purpose – to create new social values and thus affect human feelings, to make a person think about the existing problems and to solve them in the long-term perspective. In order to accomplish this purpose, social advertising in the society performs the following important integrating and intertwining functions: it informs, persuades, encourages and reminds. Consequently, social advertising, possessing the aim to provoke, to shock, to inflict emotional distress is intended to educate, teach, foster and motivate the audience, which is the advertising’s target group, to behave in a proper way and to take socially appropriate actions. Such advertising does not promote purchasing goods or services, since its aim is to affect a person’s morality, perception, to influence feelings, to change undue behaviour or opinion. Sometimes one can come across social advertisements which employ hidden advertising – when an addresser is deliberately sending ambiguous information to the addressee, helps the speaker in seeking commercial aims. In this work social advertising is treated as public communication. The author is trying to prove or to reject the two hypotheses which... [to full text]

Magistro darbo objektas – pastarųjų trejų metų Lietuvos periodinė spauda. Darbo tikslas - išnagrinėti grįžtamojo ryšio Lietuvos žiniasklaidoje sklaidos ypatumus 2004-2006 metais. Siekiant šio tikslo keliami pagrindiniai uždaviniai: aptarti tiesioginį ir netiesioginį grįžtamąjį ryšį; išanalizuoti grįžtamojo ryšio priemonių teigiamą ir neigiamą įtaką VIP turiniui; išsiaiškinti per grįžtamąjį ryšį matomos viešosios darbotvarkės įtaką žiniasklaidai; išnagrinėti dvikryptės komunikacijos modelio žiniasklaidoje formavimosi paskatas ir kliūtis; apibūdinti grįžtamojo ryšio, kaip VIP konkurencinio pranašumo, ypatumus; atlikti dviejų Lietuvos dienraščių turinio analizę, siekiant įvertinti grįžtamojo ryšio efektyvumą Lietuvos periodinėje spaudoje. Plintant internetui, vystantis internetinei žiniasklaidai, ėmė kristi laikraščių tiražai, televizijos ir radijo stočių reitingai. Ėmę diskutuoti, kaip įprastinei žiniasklaidai išlaikyti savo auditoriją, žurnalistai bei žiniasklaidos tyrinėtojai priėjo išvados – būtina įtraukti visuomenę į žiniasklaidos priemonės turinio formavimo procesą. Šį tikslą įmanoma pasiekti tik skiriant daugiau dėmesio viešąją darbotvarkę atspindinčiam grįžtamajam ryšiui. Naudojant kiekybinę ir turinio analizę atliktas dviejų Lietuvos dienraščių tyrimas, parodęs, kad Lietuvos dienraščiai taiko po kelias grįžtamojo ryšio priemones, tačiau jas spausdina ne kiekviename numeryje. Tyrimas taip pat atskleidė, kad grįžtamąjį ryšį dienraščiai naudoja ne tik visuomenės... [toliau žr. visą tekstą] / The spread of Internet and the development of electronic mass media have made a significant impact on traditional mass media means. The circulation of newspapers and broadcast media ratings have been falling down. As a result, mass media journalists and researchers have started searching for ways for traditional mass media to retain its audience. They all have come to conclusion that readers, viewers and listeners should be involved into the formation of the mass media content. However, this is possible to happen only if journalists and editors devote more attention to the audience’s feedback – the reflection of the public agenda. The object of this work is an overview of Lithuanian newspapers of the last three years. The goal of this work is to investigate the reflection of the audience’s feedback in the Lithuanian mass media. The tasks of this work are: to distinguish direct and indirect feedback, to analyze positive and negative feedback’s impact to mass media content; to explain the impact of public agenda; to analyze the conditions for a two-way communication model in the mass media; to expose the feedback as a competitive advantage; to research the content of two Lithuanian newspapers to estimate the effectiveness of feedback in Lithuanian mass media. The research findings have revealed that Lithuanian newspapers use several means of feedback. However, the latter is not published on the daily basis. Furthermore, different sources of feedback were discovered in the... [to full text]

Šios dienos darbo rinkoje vis aktualesnis klausimas: Koks būdas pats patikimiausias ieškant darbuotojo ir kaip ieškantysis darbo lengviausiai gali jį rasti? Koks personalo paieškos komunikacijos modelis sėkmingai padėtų išspręsti šį klausima? Darbo tikslas – nustatyti naudojamą personalo paieškai komunikacijos modelį (-us): dalyvių (darbdavio ir darbuotojo) tikslus bei apsikeitimą informacija. Siekiant darbo tikslo nustatomas personalo (darbdavio bei darbuotojo požiūris) kompetencijos modelis - „sėkmingo darbuotojo“ modelis, susietas su esminėmis kompetencijos sritimis bei personalo paieškos komunikacijos modelio dalyvių pageidavimais bei lūkesčiais. Pagrindiniai darbo uždaviniai: nustatyti reikalavimus personalo kompetencijai Lietuvos darbo rinkoje iš darbdavių bei iš darbuotojų pusių, atlikti šių reikalavimų palyginamąją analizę, nustatyti personalo poreikius LR bei ES šalyse bei nustatyti ir išanalizuoti Lietuvos darbuotojų bei studentų išvykimo iš Lietuvos į ES šalis priežastis. Sprendžiant darbo uždavinius, darbe nustatomi bei analizuojami darbuotojo ir darbdavio kompetencijos modeliai. Analizuojant gautus darbuotojo ir darbdavio kompetencijos modelius, nustatoma kaip sutampa darbuotojų ir darbdavių komunikacija, nagrinėjamos komunikacijos nesutapimo priežastys bei siūlomos darbuotojo ir darbdavio kompetencijos modelių suderinimo būdai. Darbe analizuojama žmogiškųjų išteklių Lietuvoje problema, analizuojami esami ir būsimi žmogiškųjų išteklių poreikiai Lietuvoje bei ES... [toliau žr. visą tekstą] / Today, many organizations meet the problems of shortage of suitable employees and employees’ migration. There is a large amount of job offers in the press, there are plenty of them in the internet, and staff recruitment companies are also submerged with orders. In today labour market, the questions of what staff searching method is the most reliable and of how the job seeker could find a place are becoming more vital. What communication model of staff searching would help to successfully resolve this problem? The object of this master thesis work is requirements for staff competences indicated in the recruitment advertisements. The requirements for staff competences are analyzed on the basis of information of search and selection companies (recruitment advertisements, research, publications on employment, recommendations about estimation of staff competencies, and other information). The purpose of the work is to find out a communication model being used for staff searching: communication members (employer and employees) intentions and information exchange. While achieving the purpose of the work, a „successful employee“ model, related to the essential spheres of competence and desires and expectations, is found. The main tasks of the work are the following: to establish staff competence requirements in Lithuanian labour market on the part of employer and employee; to implement comparative analysis of the said requirements; to establish staff demand in the Lithuanian Republic... [to full text]

Darbo objektas – korporatyvinės komunikacijos programos. Darbo tikslas - išnagrinėti korporatyvinės komunikacijos programų specifiką bei jų įgyvendinimą Lietuvoje. Darbo uždaviniai: išanalizuoti korporatyvinės komunikacijos sąvoką, atsiradimo priežastis ir svarbą, modelius, strategiją, planą bei veiklos sritis; išnagrinėti korporatyvinės komunikacijos programų specifiką; ištirti korporatyvinės komunikacijos programų realizavimą Lietuvoje (atliekant kompanijų svetainių tyrimą). Naudojantis publikacijų analizės, dokumentų analizės ir kiekybinės turinio metodais, prieita prie išvados, jog korporatyvinė komunikacija yra strateginė organizacijos vadyba, apimanti ryšių su įvairiomis publikomis disciplinas, bei padedanti įgyti konkurencinį pranašumą. Pagrindinis jos uždavinys yra palankių santykių su organizacijos auditorijomis užmezgimas, taip užtikrinant pastarųjų polinkį pirkti organizacijos produktus, dirbti joje ar į ją investuoti. Korporatyvinės komunikacijos strategija suteikia organizacijos korporatyvinei komunikacijai kryptį, nustato sistemą, kurios pagrindu turi būti įgyvendinami komunikaciniai organizacijos planai, bei susieja organizacijos misiją su organizacijos tikslais. Taip užtikrinant korporatyvinės komunikacijos bei strateginio vadovavimo relevantumą. Strategijos pagrindu kuriamas ir vystomas korporatyvinės komunikacijos planas, esantis tarsi rėmas, kurio ribose kuriamos tęstinės komunikacijos su publikomis korporatyvinės komunikacijos programos. Dažniausiai... [toliau žr. visą tekstą] / Sophistication of communication process, society’s attitude towards corporations (as exploiters of people), complexity and massiveness of organizations in the end of 20th century caused the rise of one of organizations functions, i.e. corporate communication. It is a strategic management which involves the disciplines of relations with different publics and helps gaining competitive advantage. The main goal of this work is to analyze the specifics of corporate communication programmes and their implementation in Lithuania. The tasks are to analyze the theory aspects and principles of corporate communication, its models, strategy, plan and activities; to discuss the specifics of implementation of corporate communication programmes; to research the realization of corporate communication programmes in Lithuania (corporate websites research). Corporate communication strategy provides a direction to organization’s corporate communication activities. It sets a system based on which organization’s communication plans may be implemented. Corporate communication programme is a method which shows how to reach the goals of corporate communication in the best way; it involves specific guidelines for each corporate communication activity and works in the frames and context of corporate communication strategy and corporate communication plan. Corporate image, identity and reputation are considered to be strategically the most important activities of corporate communication. Good image and... [to full text]