Thesis (Ph. D.)--Catholic University, 1924. / Vita. Bibliography: p. 83-85.

Inaug.-diss.--Dorpat.

Inaug.-diss.--Dorpat.

Brazilijos lietuvių bendruomenė aptariamuoju laikotarpiu buvo antra pagal dydį po JAV lietuviška bendruomenė už lietuvos teritorijos ribų. Apie JAV, Didžiosios Britanijos ar Argentinos lietuvius informacijos pakankamai dažnai galima gauti net iš tradicinių visuomenės informacijos priemonių. Tuo tarpu Brazilijos lietuviai, nepelnytai, yra visiškai pamiršti. Keliant klausimą, kodėl apie vieną iš didžiausių užsienio lietuvių bendruomenių viešojoje erdvėje nėra pateikiama jokios informacijos, yra vienintelis atsakymas. Apie Brazilijos lietuvius Lietuvoje nėra surinktos ir apdorotos informacijos, kuri būtų prieinama plačiajai visuomenei. Niekas rimtai nėra tyrinėjęs Brazilijos lietuvių bendruomenės. Mums lietuviams, turi būti privaloma tyrinėti ir pažinti vieną iš didžiausių tautiečių bendruomenių, kuri nepelnytai užmiršta. Tikslas. Šiame darbe siekiama ištirti Brazilijos lietuvių ekonominę padėtį XX a. paradžios – XX a. ketvirtojo dešimtmečio laikotarpiu, imant San Paulo lietuvių bendruomenę pavyzdžiu, atspindinčiu visos Brazilijos lietuvių padėtį. Šio tikslo siekiant keliami uždaviniai: 1. Aptarti to laikotarpio bendrą lietuvių imigrantų ir jų imigracijos padėtį Brazilijoje; 2. Išsiaiškinti kokias ekonomines sąlygas turėjo lietuviai dirbantys žemės ūkyje; 3. Aptarti lietuvių darbininkų padėtį San Paulo mieste; 4. Išsiaiškinti smulkiojo ir stambiojo lietuvių verslo padėtį; Ištyrinėjus asamą literatūra, vietos lietuvių periodiką, tų laikų liudininkų atsiminimus bei archyvinius... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanians in Brazil in concerned period of time was the second biggest community after JAV outside Lithuania. Abaut Lithuanians in JAV, Great Britain or Argentina Lithuanians information can be often collected from traditional public media. Meanwhile Brazilian Lithuanians, wantonly, forgotten. We can ask our selves, why there isin’t almost anything abaut the second biggest Lithuanian community outside Lithuania nothing on public space, there just one answer. About Brazilian Lithuanians there isin’t infrotmation that is collected ant treated to the public masses. There isin’t any person who really started analyzing Brazilian Lithuanians community. We, Lithuanians must start knowing and analyzing one of the biggest countrymen community which is forgotten. Objective: In this work to analyze Brazilian Lithuanians economic situation in XXa. Start – XXa. during the fourth decade, taking San Paulo Lithuanian community as a example, who reflects Brazilian lithuanians situation. Knowing this objective there is tasks: 1. Discuss that period Lithuanian immigrants and their immigration situation in Brazil. 2. Find out what economic terms Lithuanians had when working soil. 3. Discuss Lithuanian workers who worked in San Paulo. 4. Find out minor and big business situation for Lithuanians. When explored exsisting literature, Lithuanians local periodic, that times witnesses who remembers that times, archived documents, it was first time analyzed San Paulo state Lithuanian economic... [to full text]

Problem: Even though many types of research were conducted on generic brands, literature about Swedish and Lithuanian students on this perspective is almost nonexistent. Research questions: Which essential factors that shape the intention to purchase or not to purchase generic store brands differ between Lithuanian and Swedish students? What are the differences in the shopping behavior and perceptions of Swedish and Lithuanian students as consumers of generic brands? Does the packaging design highlight any differences between Lithuanian and Swedish students as consumers of generic brands? Methodology: We conducted an anonymous quantitative study. Lithuanian and Swedish students were the only respondents who were applicable for this research. All other respondents were filtered out. Conclusions: Lithuanians and Swedish students are somewhat similar in their intention to purchase generics. We noticed minor differences in their preferences for packaging. Furthermore, students differ in some aspects of shopping behavior and generic products preferences.

Šiame darbe keltas tikslas remiantis Urugvajaus lietuvių spauda, kitais šaltiniais bei moksline literatūra atskleisti kairiųjų judėjimų Urugvajaus lietuvių bendruomenėje veiklą XX amžiaus 4 – ajame dešimtmetyje. Darbe išnagrinėtos socialistinio, komunistinio ir anarchistinio judėjimų Urugvajaus lietuvių bendruomenėje susiformavimas, įkurtos organizacijos, jų veikla, skleistos idėjos bei santykis su kitomis bendruomenės organizacijomis. Lietuvių socialistiniam judėjimui pradžią davė nedidelė aktyvistų grupelė, užmezgusi glaudžius ryšius su Urugvajaus socialistų partija, bei įkūrusi jos padalinį - Lietuvių skyrių. Socialistų veiklos centru buvo „Naujoji banga“, kur glaudžiai dirbta kartu su Urugvajaus lietuvių kultūros klubu. Socialistų organizacijas lydėję skylimai lėmė jų įtakos lietuvių bendruomenei silpnėjimą ir „Naujosios bangos“ žlugimą. Galiausiai socialistai susivienija su tautinių bei katalikiškų pažiūrų organizacijomis. Urugvajaus komunistinis judėjimas įsisteigė kaip Argentinoje veikusio judėjimo atšaka. Nuo 1935 metų komunistų aktyvistai telkėsi apie „Darbo“ laikraštį ir Urugvajaus lietuvių darbininkų sąjungą. Jie aktyviai agitavo už darbininkų teises, taip pat propagavo jungimąsi į profesines sąjungas, kooperatyvus, savišalpos draugijas. Komunistams pavyko išplėtoti plačią kultūrinę bei meninę veiklą. Skirtingai nei socialistai, jie ketvirtajame dešimtmetyje išvengė skilimų savo gretose, bei nuosekliai plėtė savo veiklą. Augant komunistų įtakai, šie bandė suvienyti... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of this research was to analyze Leftist movements among Lithuanian Diaspora in Uruguay in the 30‘s of XX century. Research was based mainly on Lithuanian newspapers in Uruguay, as well as on scientific literature and other sources. After investigation on socialist, communist and anarchist movements, their ideas, their relations to other ideological groups was completed the following conclusions were made. Small group of Lithuanian exiles established the Lithuanian section within Socialist Party of Uruguay. Lithuanian section together with Culture Club of Lithuanians in Uruguay published a newspaper “Naujoji banga” which became the center of socialist thought among local Lithuanian Diaspora. But because of divisions among socialist movements they lost their influence on Lithuanian community and in 1940 “Naujoji banga” was closed. In late 30’s socialist movement started to decline, lost its significance and merged with national and catholic movements. Lithuanian communist movement in Uruguay started as a branch of Argentine communist movement. Since 1935 communists gathered around newspaper “Darbas” and Workers Union of Lithuanians in Uruguay. Communists actively campaigned for workers rights, advocated labor unions and cooperatives. Communists succeeded in establishing wide cultural and artistic activity. Unlike the socialists, they avoided division among their ranks and consistently expanded their movement. As their influence on Lithuanian community reached highest... [to full text]

Darbe atlikta teorinė mokslinės ir teisinės literatūros, susijusios su romų tautinės mažumos situacija pasaulyje ir Lietuvoje bei paauglystės amžiaus tarpsnio ypatumais, studija. Tyrimo problema ir jos aktualumas leido suformuluoti tokius probleminius klausimus: Kokie yra romų ir lietuvių tautybės paauglių profesiniai ir gyvenimiškieji lūkesčiai? Ar romų tautybės jaunuolių profesiniai ir gyvenimiškieji lūkesčiai skiriasi nuo lietuvių tautybės jaunuolių? Ar romų tautybės jaunuoliai jaučiasi diskriminuojami šiandieninėje visuomenėje? Interviu metodu buvo atliktas kokybinis tyrimas, kurio tikslas - ištirti bei palyginti lietuvių ir romų tautybės paauglių profesinius ir gyvenimiškuosius lūkesčius ir parengti edukacinę programą, skirtą socialiniams pedagogams, dirbantiems su lietuvių ir romų tautybės paaugliais X miesto dienos centre. Atlikta turinio (content) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo devyni romų tautybės paaugliai ir devyni lietuvių tautybės paaugliai. Empirinėje dalyje buvo nagrinėjami lietuvių ir romų tautybės paauglių profesiniai ir gyvenimiškieji lūkesčiai, susiję su mokymusi, šeima, kitais žmonėmis, supančia visuomene, būsima šeima, santuoka, darbu, ateitimi ir atlikta lyginamoji šių lūkesčių analizė. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Romų tautybės paaugliai didelę reikšmę teikia geriems tarpusavio santykiams bendruomenėje ir akcentuoja jų tautybės asmenų, artimųjų palaikymo svarbą. Tradicijos ir papročiai jų bendruomenėje yra išlaikyti ir perduodami iš... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical studies of scientific and juridical literature concerning the situation of the Romany minority in Lithuania and all over the world, as well as the features of the adolescence stage were revealed in this paper. The problem and relevance of the research allowed to formulate the following problematic questions: What are the expectations of Lithuanian and Romany teenagers? Do the professional and true-to-life expectations of Romany teenagers differ from those of Lithuanians? Do Romany teenagers feel discriminated in today’s society? The qualitative research was carried out with the help of interviews and its aim was to examine and compare the professional and true-to-life expectations of Lithuanian and Romany teenagers and prepare an educational program for social educators who work with Lithuanian and Romany teenagers in the day centre of X city. The content data analysis was conducted in the research. 9 Lithuanian and Romany teenagers participated in the research. The professional and true-to-life expectations of Lithuanian and Romany teenagers, related to learning, their families, other people, surrounding society, their future family, marriage, work and future perspectives were examined and the comparative analysis of these expectations was done in the empirical part of this research. The most important empirical conclusions that were drawn are:  Romany teenagers attach great importance to good community relations and emphasize the importance of the... [to full text]

Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykiai tarpukariu, kaip ir daugelio to meto kaimyninių Europos valstybių santykiai, buvo įtempti ir sudėtingi. Tiesa, jie buvo savaip ypatingi bei unikalūs. Unikalumas pasireiškė jau vien tuo, kad konstitucinė Lietuvos sostinė faktiškai beveik visą nepriklausomybės laikotarpį priklausė Lenkijai. Trumpam nesutarimus dėl Vilniaus krašto buvo išsprendusi 1920 m. spalio 7 d. pasirašyta Suvalkų sutartis. Tačiau, jai nespėjus įsigalioti, konfliktą atnaujino neteisėti Liucijano Želigovskio vadovaujamų dalinių karo veiksmai. Valstybių diplomatinius santykius jų pablogėjimą ar gerėjimą geriausiai atspindi valdžios institucijų dokumentai. Oficialių Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių nutraukimą žymi minėtos Suvalkų sutarties sulaužymas o atnaujinimą 1938 m. Lenkijos ultimatumas Lietuvai. Tačiau net nevykstant tiesioginiam oficialiam šalių diplomatų bendradarbiavimui, Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio santykiai nebuvo visiškai nutrūkę. Jie tesėsi slaptos diplomatijos ir tarptautinių organizacijų (Tautų Sąjungos) veikloje. Beveik visą Pirmosios Lietuvos Respublikos gyvavimo laikotarpį vyko diplomatinė kova dėl Vilniaus krašto teritorinės priklausomybės, o į šią kovą (vienaip ar kitaip) buvo įtrauktos ir didžiosios Europos valstybės. Šiame geopolitiame valstybių interesų žaidime reikėtų išskirti Sovietų Rusijos (vėliau Sovietų Sąjungos) įtaką Lietuvos – Lenkijos santykiams. Dvi Lietuvos ir Sovietų pasirašytos (1920 m. Taikos ir 1926 m. Nepuolimo)... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian and Polish relations were strained and difficult in the interwar period, as well as by many of the neighboring European countries. Of course, they were special in their own way and unique. The uniqueness of these relations was seen from the fact, that the constitutional capital of Lithuania de facto belonged to Poland during almost the whole period of independence of Lithuania. Suvalkai treaty, which was signed in 1920-10-07, solved the disagreements of Vilnius region only for a short period of time. However, illegal actions of the units led by Liucijano Zeligowzki renewed the conflict even before Suvalkai treaty came into effect. Diplomatic relations of these states and their worsening and improvement are best reflected by the authorities documents. The break of above-mentioned Suvalkai treaty shows the suspention of official relations of Lithuania and Poland and the renewal of these relations may be illustrated by the Polish ultimatum to Lithuania in 1938. However, even without direct official diplomats cooperation, relations between Polish and Lithuanian were not completely broken . They continued in secret diplomacy and international organizations activities (United Nations). The diplomatic struggle for the Vilnius region territorial affiliation took almost all period of First Lithuania Republic of Lithuania and the major European countries had been included in this fight (in one way or another). Influence of Soviet Russia (later Soviet Union) to... [to full text]

Magistriniame darbe keliama hipotezė: Lietuvos komunikacijos politika (strategija) yra sudaryta ir veikia tikslingai, atsižvelgiant į nagrinėjamos temos teorines prielaidas, tačiau ji veikia ne efektyviai, kas galėjo būti nulemta to, jog kuriant ir vykdant ilgalaikę strategiją neatsižvelgta į užsienio lietuvių pastabas ir pasiūlymus, kas galėtų padaryti šį bendradariavimą efektyvesniu. Atsižvelgiant į iškeltą hipotezę nustatomas šio darbo objektas – Lietuvos valstybės komunikacijos politikos su užsienio lietuviais problematika. Darbo tikslas yra atskleisti kokios problemos kuria barjerus siekiant efektyvių rezultatų. Ir kaip tas problemas siūlo spręsti užsienio lietuvių oficialieji atstovai – pasaulio lietuvių bendruomenių atstovai. Siekiant šių tikslų šiame darbe keliami tokie uždaviniai: * išsiaiškinti pagrindines Lietuvos migracijos priežastis, kurias paaiškina tarptautinės migracijos teorijos; * išnagrinėti Lietuvos komunikacijos politiką, kaip tarptautinės komunikacijos politikos pagrindu paremtą veiksmų koordinavimą; * apklausus pasaulio lietuvių bendruomenių narius, kaip užsienio lietuvių oficialiuosius atstovus, išsiaiškinti kokios jų nuomone problemos kuria barjerus siekiant efektyvesnės Lietuvos komunikacijos politikos su užsienio lietuviais ir kokius problemų sprendimo būdus jie siūlo. Darbo teorinėse dalyse nagrinėjama ir vertinama teorinė medžiaga susijusi su Lietuvos migracija ir tarptautinio bendradarbiavimo sritimis. Tai yra išanalizuotas migracijos reiškinys... [toliau žr. visą tekstą] / At the beginning of the research work the hypothesize was: the communication policy (strategy) of Lithuania is made and running targeted according to all the theoretical assumptions of this topic, but it is not enough effective what could be determined by the fact that foreign Lithuanian’s comments and opinions were not listened on the development and execution of long-term strategy, which could make this communication more effective. According to the hypothesis the object of the work was set as – the problems of Lithuanian communication policy with foreign Lithuanians. The aim is to reveal the problems which are the barriers for effective results. And to see how official representatives of foreign Lithuanians are suggesting to solve the problems. To achieve the goals in this work the following tasks were made: * to clarify the Lithuanian main causes of migration, which explains the theory of international migration; * to examine Lithuanian communication policy set as international communications policy-based coordination; * to find out what kind of problems make the effectiveness of the policy lower, while asking the opinion of Lithuanian community members, as the foreign Lithuanians official representatives, and also to ask them what kind of solutions they offer to make the communication more effective. This work is dealing with theoretical material related to migration and Lithuanian international communication with foreign Lithuanians. The migration phenomenon is analyzed... [to full text]

Since the opening of European borders to new EU member states, a large number of immigrants continue to arrive in the UK and specifically to the East Midlands and East Anglia. To date, little or no research has been conducted to understand their experience and adjustment in this part of the country. With my research I aimed to find out how Lithuanian emigration affected family relationships and to identify issues that families face when a member emigrates on his/her own. I conducted qualitative research using different methods of data collection: online (skype) and face-to-face interviews, focus group and remote discussion techniques. Data has been coded using NVivo8 and NVivo10 and analysed using grounded theory. Findings show that the transition stage, while a family lives apart, puts an enormous strain on relationships within a family. However, it does not lead to nor causes break ups provided the family was a close unit prior to migration. The final results support the emerging theory that if the family had good relationships back in Lithuania, then all challenges of migration would not break that bond. On the contrary, they would strengthen relationships. My findings answer the initial research question as to whether migration to the UK affects Lithuanian family relationships by suggesting that it does not any more than any other stressful life events, e.g. death, childbirth, job loss, illness, house move, etc. Findings suggest that, if families discuss matters and look for the solutions together, the negative impact of migration might be avoided or lessened. My research contributes to the knowledge by applying novelty frameworks such as grounded theory and Layder’s theory of social domains in order to analyse and understand the Lithuanian migration phenomenon in the UK, particularly in East Anglia and the East Midlands.