Tyrimo tikslas: atskleisti vėžiu sergančių ir sveikų suaugusių žmonių nerimo, depresijos, sveikatos kontrolės lokuso ir gyvenimo prasmės ryšius. Tyrimo uždaviniai: palyginti vėžiu sergančių pacientų nerimo, depresijos, sveikatos kontrolės lokuso ir gyvenimo prasmės rodiklių įverčius pagal: 1) lytį, 2) amžių, 3) depresijos išreikštumą (8 balai HAD skalėje) ir 4) gydymo pobūdį. 5) Palyginti vėžiu sergančių ir sveikų (kontrolinės grupės) tiriamųjų nerimo, depresijos, sveikatos kontrolės lokuso ir gyvenimo prasmės rodiklius. 6) Nustatyti vėžiu sergančių tiriamųjų nerimo, depresijos, sveikatos kontrolės lokuso ir gyvenimo prasmės tarpusavio ryšį. Tyrimo metodai: Ligoninės nerimo ir depresijos skalė (Hospital Anxiety and Depression - HAD) (Zigmond, Snaith, 1983); Daugiadimensinė sveikatos kontrolės lokuso skalė (Multidimensional Health Locus of Control Scale – MHLOC) (Wallston et al., 1978); Gyvenimo prasmės skalė (Meaning in Life Scale - MiLS) (Jim et al., 2006). MHLC skalę sudaro trys subskalės: vidinė kontrolė, atsitiktinumas ir kitų poveikis. HAD skalę sudaro dvi subskalės: nerimas ir depresija. MiLS skalę sudaro keturios subskalės: harmonija, gyvenimo tikslai, dvasingumas ir sumažėjusi gyvenimo prasmė. Tiriamieji: n = 63 vėžiu sergtantys pacientai, kurių amžiaus vidurkis 64.87 (SD = 9.03) ir n = 63 kontrolinės grupės tiriamieji, kurių amžiaus vidurkis 63.73 (SD=9.321). Tyrimo rezultatai: moterys daugiau negu vyrai įžvelgia gyvenimo prasmės (t (61) = 1.992, p =0.052) ir... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose: The purpose of the presented study was to examine links between anxiety, depression, health locus of control and meaning in life in cancer patients and healthy adults. Objectives: to compare the rates of cancer patients’ anxiety, depression, health locus of control and meaning in life according to: 1) gender; 2) age, 3) significance of depression (8 points in HAD scale) and 4) treatment methods. 5) to compare the rates of cancer and healthy controls anxiety, depression, health locus of control and meaning in life. 6) to find links between anxiety, depression, health locus of control and meaning in life in cancer patients’ population. Methods: Multidimensional Health Locus of Control (MHLC) scale (Wallston et al., 1978); Hospital Anxiety and Depression (HAD) scale (Zigmond, Snaith, 1983) and Meaning in Life (MiLS) scale (Jim et al., 2006). MHLC scale provides three-dimension measures of health locus of control: Internality; Chance; Powerful Others. HAD scale has two subscales: anxiety and depression. MiLS scale consists of 4 dimensions: Harmony; Life purposes; Spirituality and Lessened meaning. Participants: The sample consisted of n = 63 cancer patients mean age 64.87 (SD = 9.03) and healthy controls n = 63 mean age 63.73 (SD=9.321). The results of research are: Women more than men experience meaning in life (t (61) = 1.992, p =0.052) and spirituality (t (61) = 2.167, p =0.034). Cancer patients after operation believe in powerful others more than patients before... [to full text]

Inflectional verbal morphology, the system of correspondences between grammatical meanings and their means of expression, is an area of language which is difficult for adult L2 learners. The purpose of this thesis is to develop a pedagogical tool for Anglophone adult learners presenting French verbal morphology with a focus on semantics. This thesis adopts the view that explicit teaching of grammar is the most effective with these learners. Using theoretical insights from the Meaning-Text Theory, Le Morpheur, an Internet-based conjugator, has been developed. In order to see a fully-conjugated form using Le Morpheur, the user selects from a table of inflectional meanings those he wishes to express. In this way, the user becomes aware of all the meanings which must be combined to produce a verbal form. This resource was tested with a group of first-year French students at Dalhousie University. The participants were enthusiastic about Le Morpheur and the manner in which it presents French verb conjugation. These encouraging results indicate that continuing development and evaluation of this semantic-based pedagogical approach is desirable.

This thesis proposes a fine-grained semantic classification of what is traditionally named agent nouns in French; it is thus a study of semantic derivation. Our classification was elaborated starting from 1573 agent nouns extracted from the dictionary Le Nouveau Petit Robert. The definitions of several agent nouns in Le Nouveau Petit Robert represent paraphrastic reformulations that are sufficiently close, which allows us to distribute these nouns into semantically more specific subclasses. We have identified 22 subclasses of agent nouns; these subclasses, along with the corresponding lexical units, were described by means of the formalism of lexical functions proposed by Meaning Text theory. We also elaborated definition templates for lexical units of each subclass as well as generalized government patterns (? subcategorization frames) for them. The interest of our work lies in the fact that the suggested classification allows for a more uniform and a more coherent global description of agent nouns. / Le présent travail porte sur une classification sémantique détaillée de ce qu’on appelle traditionnellement les noms d’agent [= S1] en français. Notre classification a été élaborée à partir de 1573 noms d’agent extraits du Nouveau Petit Robert. Les définitions de plusieurs noms d’agent dans le Nouveau Petit Robert représentent des reformulations paraphrastiques suffisamment proches, ce qui permet de repartir ces noms en sous-ensembles sémantiquement plus spécifiques. Nous avons identifié 22 sous-classes de noms d’agent ; ces classes et les lexies correspondantes ont été décrites au moyen du formalisme des fonctions lexicales proposé par la théorie linguistique Sens Texte. Nous avons également élaboré des définitions lexicographiques généralisées pour les lexies de chaque sous-classe, ainsi que leurs schémas de régime (? cadres de sous-catégorisations) généralisés. L’intérêt de notre travail réside dans le fait que la classification proposée mène vers une description globale plus uniforme et plus cohérente des noms d’agent.

This qualitative study used interpretative phenomenological analysis to explore the question, How do women cigarette smokers experience and perceive their occupational transition from smoker to non-smoker? The sample consisted of seven women, aged 35-55, living in New Brunswick, Canada, who quit smoking for at least twelve months, but no longer than 24 months. Data were collected through in-depth, face-to-face interviews. The occupation of smoking was shown to be a valued and meaningful occupation with both positive and negative aspects that influenced the occupational transition process. The occupational transition of smoking cessation was described as a cyclical journey that required building skills and occupational competence, not only to support occupational adaptation and engagement in meaningful occupations, but also to overcome barriers and occupational losses throughout the transition process. This also fostered the occupational identity of non-smoker, by allowing the women to become and express the self they wanted to be.

This thesis investigates being in the world of technologies on the basis of M. Heidegger's philosophy. My investigation relies mainly on Heidegger's magnum opus Being and Time in the first part of the work, and Question Concerning Technologies, in the second. As follows, first part of the paper is theoretical. It deals with the concepts of being and being-in-the-world. Heidegger says that we exist as Dasein (being-there) and Dasein relates to itself in its own being. Heidegger, nevertheless adds, that we are always thrown into the world. World itself makes up the worldhood – the relational whole or the network of worlds. Thus, the first part is an introduction to the second part which accordingly deals with the idea of being in the world of technologies. Heidegger claims that the essence of technologies is nothing technological. Rather, the essence of technology is Enframing (Gestell). Finally, I ask what does it mean to be human in a technological world? Can we gain a free relation to technologies? / Šiame magistro darbe nagrinėjama buvimo technologijų pasaulyje tema, remiantis M. Heideggerio filosofija. Pirmoji darbo dalis yra teorinė. Joje aptariamos būties, būties pasaulyje ir pasaulio pasauliškumo koncepcijos Heideggerio filosofijoje. „Būtyje ir laike“ Heideggeris būtį supranta kaip faktišką štai-būties (Dasein) ir būtybių (esybių) buvimą pasaulyje, t. y. mes visuomet esame pasaulyje dar prieš tai suprasdami (kitaip sakant, mes esame įmesti į pasaulį). Be to, mes patys keliame klausimą apie savo pačių būtį, egzistenciją (kodėl yra kažkas, o ne niekas arba kodėl aš egzistuoju?) Anot Heideggerio, mes egzistuojame pasaulyje, kuriame dar yra begalė pasaulių (pasaulis pasauliškas). Vienas iš tų pasaulių – technologinis. Taigi, antroji darbo dalis pirmosios tąsa, tačiau iš praktinės pusės. Antroje dalyje aptariama būties technologijų pasaulyje tema, remiantis Heideggerio „Technologijų klausimu“. Heideggeris nurodo, kad technologijų esmė nėra technologiška. Jis įvardina, kad technologijų esmė veikiau yra Gestell. Galiausiai, darbo pabaigoje keliamas klausimas, ką reiškia būti žmogumi technologijų pasaulyje? Ar galimas laisvas santykis su technologijomis?

Šiame moksliniame darbe dėmesys yra kreipiamas į socialinių darbuotojų, dirbančių su proto negalią turinčiais asmenimis, darbo prasmės suvokimą per jų profesines patirtis. Profesinėje srityje socialinis darbuotojas yra sąveikos, kuriančios tam tikras prasmes su klientu, įrankis ir dalyvis. Savo veikla ir mąstymu jis nuolat vykdo tam tikrą prasmę. Savo veiklos prasmingumo suvokimas bei dvasingumas leidžia socialiniam darbuotojui jautriai įvertinti sudėtingus žmogaus gyvenimo reiškinius, ieškoti idėjų, analizuoti padarytas klaidas ir vengti jų ateityje. (Kavaliauskienė, 2008). Šiame moksliniame darbe per socialinių darbuotojų profesines patirtis siekiama atskleisti kokie vidiniai veiksniai lėmė darbo su proto negalią turinčiais asmenimis pasirinkimą, kokie veiksniai skatina/palaiko, suteikia prasmę likti darbe bei kokie veiksniai yra keliantys abejones išlikti darbe. Tyrimo objektas - socialinių darbuotojų, dirbančių su proto negalią turinčiais asmenimis, darbinės patirtys. Tyrimo tikslas - atskleisti socialinių darbuotojų dirbančių su proto negalią turinčiais asmenimis darbo patirtis. Tyrimo uždaviniai: 1) Atskleisti socialinių darbuotojų pasirinkimą dirbti su proto negalią turinčiais asmenimis lemiančius veiksnius. 2) Atskleisti su proto negalią turinčiais asmenimis dirbančių socialinių darbuotojų norą likti darbe palaikančius veiksnius. 3) Atskleisti socialinių darbuotojų, dirbančių su proto negalią turinčiais asmenimis, abejones išlikti darbe lemiančius veiksnius. Siekiant... [toliau žr. visą tekstą] / This study is oriented to understand the meaning of work of social workers who work with mentally disabled persons by their professional experiences. A social worker is a like a tool and participant in the interaction with a client. The same interaction generates certain meaning with clients. Through his activities and a way of thinking the social worker constantly carries a certain meaning. The perception of meaning of their activities and spirituality allows a social worker to evaluate a complexity of human life, to generate ideas, to analyze mistakes and to avoid them in future. This study reveals some internal factors which led to choose to work with mentally disabled people, factors, which encourage/support and gives the sense to remain at work and which things can cause doubts about remaining at that particular work. The object of study is a variety of experiences of social workers who work with mentally disabled people. The purpose of this research is to reveal the experiences of social workers. The objectives of the research: 1) To reveal the factors which determine a choice of social workers to work with mentally disabled persons. 2) To reveal the supporting factors which allow a social worker to have a desire to remain at work with mentally disabled clients. 3) To reveal the factors which cause doubts about staying at current job position. In order to reveal work experiences of social workers who work with mentally disabled people has been selected a... [to full text]

This dissertation offers an analysis of the notion and meaning of the body and different kind of aspects of corporeality in French structuralist theories, more specifically, in the later works (dating from the ‘70s) by two immensely influential authors of the second half of the twentieth century, Roland Barthes (1915–1980) and Algirdas Julius Greimas (1917–1992), whose legacy had an profound impact on literary studies. Despite differences in the approach applied by Barthes and Greimas in their research of the body within the systems of, respectively, semiology and postsemiology and semiotics, the focus of their intellectual endeavours remained the same – the problem of meaning. By analyzing the reading theory and the notion of the text developed by Barthes as well as the modalization of being and esthesis presented by Greimas the thesis made an attempt to reveal phenomenological foundations of Greimas and Barthes in the description of meaning which expands the structural description of meaning. The body and various aspects of corporeality as the object of investigation presuppose a phenomenological perspective of analysis while the theoretical apparatus of the authors under discussion, a semiotic one. The thesis combines both approaches; thus the concept of the body is analysed on the basis of the positions of body-enunciation and body-enunciator. / Disertacijoje analizuojama kūno ir kūniškumo aspektų samprata bei reikšmė prancūziškosios struktūralistinės pakraipos teorijose, konkrečiai – dviejų XX amžiaus antrojoje pusėje didžiulę įtaką literatūros mokslui padariusių autorių Rolandʼo Barthesʼo (1915–1980) ir Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992), vėlyvojo laikotarpio darbuose. Barthesʼo semiologijos ir posemiologijos ir Greimo semiotikos tyrinėjimas kūniškumo aspektu grindžiamas abiem autoriams svarbia prasmės problematika. Analizuojant Barthesʼo plėtotą skaitymo teoriją, teksto sampratą, ir Greimo buvimo modalizavimą bei estezės aprašymą, siekiama atskleisti fenomenologinį prasmės aprašymo pamatą, kuris papildo struktūrinį prasmės aprašymą. Analizės objektu pasirinktas kūnas ir įvairios kūniškumo plotmės suponuoja fenomenologinę, o pasirinktų autorių teorinis aparatas – semiotinę tyrimų perspektyvą, todėl disertacijoje derinami abu požiūriai, o kūnas analizuojamas remiantis kūno-pasakymo ir kūno-sakytojo (suvokėjo) pozicijomis.

Disertacijoje analizuojama kūno ir kūniškumo aspektų samprata bei reikšmė prancūziškosios struktūralistinės pakraipos teorijose, konkrečiai – dviejų XX amžiaus antrojoje pusėje didžiulę įtaką literatūros mokslui padariusių autorių Rolandʼo Barthesʼo (1915–1980) ir Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992), vėlyvojo laikotarpio darbuose. Barthesʼo semiologijos ir posemiologijos ir Greimo semiotikos tyrinėjimas kūniškumo aspektu grindžiamas abiem autoriams svarbia prasmės problematika. Analizuojant Barthesʼo plėtotą skaitymo teoriją, teksto sampratą, ir Greimo buvimo modalizavimą bei estezės aprašymą, siekiama atskleisti fenomenologinį prasmės aprašymo pamatą, kuris papildo struktūrinį prasmės aprašymą. Analizės objektu pasirinktas kūnas ir įvairios kūniškumo plotmės suponuoja fenomenologinę, o pasirinktų autorių teorinis aparatas – semiotinę tyrimų perspektyvą, todėl disertacijoje derinami abu požiūriai, o kūnas analizuojamas remiantis kūno-pasakymo ir kūno-sakytojo (suvokėjo) pozicijomis. / This dissertation offers an analysis of the notion and meaning of the body and different kind of aspects of corporeality in French structuralist theories, more specifically, in the later works (dating from the ‘70s) by two immensely influential authors of the second half of the twentieth century, Roland Barthes (1915–1980) and Algirdas Julius Greimas (1917–1992), whose legacy had an profound impact on literary studies. Despite differences in the approach applied by Barthes and Greimas in their research of the body within the systems of, respectively, semiology and postsemiology and semiotics, the focus of their intellectual endeavours remained the same – the problem of meaning. By analyzing the reading theory and the notion of the text developed by Barthes as well as the modalization of being and esthesis presented by Greimas the thesis made an attempt to reveal phenomenological foundations of Greimas and Barthes in the description of meaning which expands the structural description of meaning. The body and various aspects of corporeality as the object of investigation presuppose a phenomenological perspective of analysis while the theoretical apparatus of the authors under discussion, a semiotic one. The thesis combines both approaches; thus the concept of the body is analysed on the basis of the positions of body-enunciation and body-enunciator.

No description available.

<p>The primary objective of this study was to gain an understanding of the impact of psychological empowerment and job satisfaction on organizational commitment amongst employees in a multi-national organization. For the purpose of this study a quantitative, non-probability convenience sampling design was used to assess the three variables. The sample consisted of (N = 120) permanent employees were employed in the following departments namely: Administration, Engineering, Production, Quality and Commercial.</p>