Software for mobile devices is becoming increasingly popular. The limited resources and limited user interface brings new issues in software development process for mobile devices. These limitations should be considered especially in design and testing phases of software development process. The software for mobile devices can not be thoroughly tested, because unit tests can not be stored in mobile device due to the lack of storage on it. Testing results can not be easily observed on small screens of mobile devices. This work depictures the influence of mobile technologies to software development process. The influence is exemplified with a project “Mobile Professor”. This work concentrates on problems encountered in software testing process for mobile devices especially in unit testing. The work presents other authors suggested solutions for earlier mentioned problems, and also suggest the new approach for performing unit testing for mobile devices, which does not suffer for these limitations of mobile devices. Existing and suggested methods are compared and evaluated experimentally.

Šiuolaikinės technologis tobulėja labai sparčiai – itin greiti dedikuoti serveriai, didelio pralaidumo interneto kanalai, leidžia vis daugiau taikomųjų programų perkelti į virtualią erdvę, vadinamą „Debesų kompiuterija“. Šioje erdvėje vykstantys procesai užtikrina, kad visi viešinami kompiuteriniai resursai, pvz., programinė ir techninė įranga bei interneto srautas būtų optimaliai paskirstytas. Tai suteikia palankias sąlygas atsirasti naujoms paslaugoms: daugialypės informacijos transliavimas, dokumentų redagavimas internete ir pan. Tokio tipo paslaugos yra paremtos „plono kliento“ architektūra, kuri ypač svarbi mobiliesiems įrenginiams. Pagrindinis šios architektūros privalumas – taikomosios programos, kurioms reikia daug skaičiavimo išteklių, gali būti vykdomos serveriuose, o rezultatai pateikiami mobiliųjų įrenginių ekranuose. Faktas, jog programos nėra vykdomos mobiliajame įrenginyje, sumažina tikimybę, jog svarbi informacija bus užkrėsta virusų, kirmėlių. Tarp daugelio egzistuojančių mobiliųjų įrenginių problemų, noriu išskirti dvi: energijos sąnaudos ir informacijos apsauga. Pirmoji problema egzistuoja dėl neadekvataus progreso tarp kompiuterinių resursų ir baterijos energijos talpos (pvz., procesoriaus sparta per kelis metus padidėja keletą kartų, tačiau baterijos energijos talpa padvigubinama tik kartą į dekadą). Antroji problema yra artymai susijusi su pirmąją. Šiandien žmonės nori dirbti įvairiose vietose, tad atsiranda grėsmė, jog mobilus įrenginys, įskaitant... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays technologies are being improved rapidly – extremely fast dedicated servers, high internet and network throughput, enables more and more applications to be moved to a virtual space, which is called ‘Cloud computing’. Cloud computing is responsible that all shared computer resources, like Software, Hardware and Network would be allocated for services in optimal way. This feature enables to appear new services, like media streaming, documents editing online etc. This kind of services are based on ‘Thin client’ architecture, which is especially important for mobile devices. Main feature of this architecture is that applications which require many computations, now can be executed in dedicated servers and results can be displayed in mobile device screen. Fact, that aplication is not executed in mobile device environment decreases probability that important information will be infected by viruses, worms etc. However, between many existing problems with mobile devices there are two major which should be stated in the first place: energy consumption and information security. The first issue is due to inadequate progress of computational resources and battery energy power (e.g., CPU speed, memory capacity is being increased several times within a few years, while battery power doubles only in a decade). The second issue is closely related with the first one. Today people want to work anywhere, so there is abillity that mobile devices including important information could... [to full text]

Duomenų sinchronizacija yra neatsiejama šiomis dienomis, kuomet eina kalba apie paskirstytas aplikacijas, kurios veikia mobiliuose įrenginiuose. Kuomet duomenys yra sinchronizuojami mobiliajame įrenginyje, jų vartotojai yra nepriklausomi nuo duomenų serverio ir gali laisvai naudotis lokaliais duomenis atsijungę nuo tinklo. [14] Šiame darbe išnagrinėjome galimas duomenų prieigos architektūras: 1. Visuomet atsijungęs 2. Visuomet prisijungęs 3. Mišrus Taip pat aptarėme techninės realizacijos ypatumus, problemas su kuriomis susiduriama, kuriant sinchronizacijos algoritmus bei būtiną informaciją reikalingą šių algoritmų funkcionavimui (ID valdymas, pakeitimų sekimas, greita/lėta sinchronizacija ir kt.). Projektinėje dalyje buvo išnagrinėtos jau egzistuojančios sistemos architektūra, bei aprašyti reikalingi pakeitimai, tam kad būtų galima įtraukti sinchronizacijos procesą į sistemos funkcionalumą. Galiausiai detaliai išanalizavome mišrios duomenų prieigos architektūrą, jos paskirtį, privalumus ir trūkumus. Taip pat sudarėme imitacinį modelį pagal šios architektūros principus panaudodami sudėtingų sistemų formalizavimo agregatinį metodą bei atlikome jo parametrų analizę. / Distributed applications are modeled around replicating copies of the same data on many hosts in a network for a variety of reasons. For one, system designers can alleviate the single-server implosion problem and instead distribute client requests for data across many hosting servers. Second, making data locally available on a host speeds up applications because the applications do not block for network input/output as data is transmitted. In this work we have analyzed several data access architectures: 1. Always offline 2. Always online 3. Mixed architecture Also we have described technical implementation details, problems which occur developing synchronization algorithms and mandatory information which is needed for these algorithms to work correctly (ID handling, change detection, fast/slow synchronization etc.). Furthermore, we investigated existing system architecture and defined mandatory changes needed for incorporating synchronization process into system functionality. Finally, we did detail analysis of mixed data access architecture, which included real world appliance, pros and cons. After that we created a model using complex systems formalization aggregation method which was based on these architecture principles. Also we did models parameter analysis in experimental part.

Mobilieji įrenginiai tobulėja ir pateikia vis daugiau galimybių jų vartotojams. Tokie įrenginiai naudojami tiek asmeniniais, tiek darbo tikslais, kas sukelia papildomų saugos grėsmių įmonėms. Esant tokiai situacijai, reikalingos papildomos valdymo priemonės, kurios užtikrintų asmeninių įrenginių saugos konfigūravimą, atitinkantį organizacijos saugos politiką. Organizacijos saugos politika privalo atsižvelgti į dvi pagrindines sritis: organizacijos sistemų saugumą ir mobiliojo įrenginio saugumą. Magistrinio darbo tikslas – išnagrinėti mobiliesiems įrenginiams keliamas grėsmes bei sudaryti mobiliųjų įrenginių saugios konfigūracijos paramos sistemos prototipą. / The mobile industry is evolving rapidly and new mobile devices with sophisticated capabilities are released almost every day. The technical advancements in mobile industry have resulted in increase of security threats and attacks. To provide strong security mechanism a combination of solutions need to be implemented at different levels based on enterprise mobile application security requirements. Enterprise mobile security should ensure two key components: enterprise system security and device security. The aim of this paper is to create secure configuration decision support system prototype for personal devices.

Darbe yra apžvelgiamos NURBS paviršių atvaizdavimo realizavimo problemos mobiliesiems įrenginiams. Pagrindinis darbo tikslas yra įsitikinti tokios realizacijos galimumu, bei surasti kiek įmanoma efektyvesnį būdą, išsprendžiantį mobiliųjų platformų realizacijų problemas. Dar vienas tikslas, sukurti prototipinį sprendimą, padengiantį NURBS standartą. Analizei pasirinkta M3G mobiliosios grafikos standartas, kuris šiuo metu yra labiausiai paplitęs. Realizacijų palyginimui buvo pasirinkti du algoritmai: Oslo ir tiesioginis. Atlikus veikimo analizę nustatyta, jog tiesioginis algoritmas yra efektyvesnis, kurio pagrindu buvo išbaigtas NURBS standartas, realizuojant Trimmed NURBS modelius. / In the thesis it is analyzed the problems related with NURBS rendering implementation for mobile devices. The main goal of the thesis is to make find out if such implementation is possible at all and to find most effective way to implement it. One more goal is to create a prototype implementation for NURBS standard including Trimmed NURBS. M3G mobile graphics platform was chosen for analysis, which is mostly adopted across the vendors nowadays. There was chosen two rendering algorithms for analysis purposes: Oslo and directional. During analysis it was discovered, that Directional algorithm is more effective than Oslo, and it was adapted to prototype solution – Trimmed NURBS.

Šiame darbe sprendžiama mobiliųjų įrenginių internetinės vartotojo sąsajos vartojamumo problema, kuri kuo toliau, tuo labiau tampa aktualesnė, kadangi vis daugiau paslaugų bei veiklos procesų yra perkeliama į mobiliąją erdvę. Vartojamumas tampa vienas iš svarbesnių veiksnių, lemiančių internetinės sistemos išlikimo bei naudojimo perspektyvas. Tačiau išlieka atviras klausimas – ar kuriant internetinę sistemą tikslinga investuoti laiką bei resursus ir greta įprastinės vartotojo sąsajos vystyti dar ir mobiliesiems įrenginiams pritaikytą sąsają. Nagrinėjama sritis yra pakankamai nauja todėl tokio pobūdžio tyrimai arba bent jau jų rezultatai dar nėra plačiai paplitę bei skelbiami. Analizės metu buvo išnagrinėti vartojamumo tyrimo metodai bei mobiliųjų įrenginių internetinės vartojo sąsajos rekomendacijos. Pasitelkus dalį išanalizuotų metodų vartojamumo požiūriu buvo ištirtos dvi eksperimentinės tos pačios sistemos vartotojo sąsajos – mobilioji bei įprastinė, naudojamos mobiliajame įrenginyje. Eksperimentui reikalingos vartotojo sąsajos buvo realizuotos sukūrus bei įdiegus „naujienų tinklaraščio“ informacinę sistemą, turinčią tiek įprastinę tiek mobiliesiems įrenginiams pritaikytas vartotojo sąsajas. Vartojamumo tyrime buvo panaudoti trys vartojamumo tyrimo metodai, kurių pagalba sistemos vartojamumas tiriamas keliais aspektais: rekomendacijų laikymasis, sistemos techninės savybės, vartotojo sąveika su sistema. Gauti rezultatai leidžia daryti išvadą, jog kuriant internetinę... [toliau žr. visą tekstą] / Mobile technologies are evolving very fast and according to specialists they will become the main tool used to access the internet in the 10 next years. So it is natural that more and mode services are served through mobile internet. As all regular applications, mobile web applications should be usable and user friendly. These aspects make a quite big influence on success of software. The main goal of this work is to make a usability research on web user interface for mobile devices. This research will show if there is a sense to make separate user interface for mobile devices when you are going to develop web system which will be also used by mobile devices users. The field of this work is web user interface for mobile devices and its usability. The object of this work is user interface usability research methodology.

Naujuose programiniuose produktuose plačiai taikoma mobilioji įranga (mobilieji telefonai, delniniai kompiuteriai). Programinės įrangos kūrimo procese svarbią vietą užima testavimas. Dabartinių mobiliųjų įranginių apribojimai (darbo sparta, atminties kiekis, energija, ekrano dydis, platformų įvairumas) kelia naujas problemas programinės įrangos kūrimo procesui, tame tarpe ir testavimui. Testavimo proceso automatizavimas leidžia sumažinti bandymų trukmę, padidinti testavimo darbų apimtį. Programinės įrangos testavime mobiliems įrenginiams svarbu išskirti grafinės vartotojo sąsajos testavimą. Svarbi testavimo dalis – testavimas pagal specifikaciją. Šiame darbe nagrinėjamas grafinės vartotojo sąsajos automatizuotas testavimas mobiliai įrangai, nustatomi tikslai, galimi keliai jiems pasiekti bei galimas testavimo aplinkos praplėtimas testų generavimui pagal specifikaciją. / Mobile devices such as cell phones and personal digital assistance are widely used in new software products. Testing takes important place in software development process. Constraints of mobile devices (speed, amount of memory, energy, small screen, wide range of platforms) raise new problems for software development process including testing phase. Automated approach of software testing reduces testing time and increases testing range. It is important to distinguish graphic user interface as a special part of testing. The important part of testing is specification based testing. The aim of these master theses is to analyze automated testing of GUI for mobile devices, define testing tasks and enhance mobile device testing framework by providing means for test case generation from specification.