Vadovaujantis prof. B. Bitino (2004) mintimis, galima labai aiškiai atskirti moksleivių destruktyvaus elgesio vadybinį (valdymo) lygmenį ir jo praktinio realizavimo (pedagoginį) lygmenį. Visgi vadybinis - administracinis lygmuo negali būti atskirtas nuo tiesioginio pedagoginio proceso jau vien todėl, kad vadybinės priemonės turi remtis konkrečiais auklėjimo uždaviniais, įvertinant tiek teorines šio proceso prielaidas, tiek ir konkrečių taikytinų priemonių efektyvumą. Kitaip tariant, mokinių destruktyvaus elgesio vadyba turi remtis konkrečiais edukologijos, psichologijos ir kitų mokslo sričių, tiriančių asmenybę ir jos raidą, pasiekimais. Tik tuomet ji bus rezultatyvi ir efektyvi. Kita vertus, labai svarbu, kad taikomi vadybiniai modeliai būtų tinkami keliamiems pedagoginiams uždaviniams. Atliktas tyrimas parodė, kad ir mokiniai, ir mokytojai mato nemažai galimybių gerinti auklėjamąjį darbą.. Tačiau mokytojai įvairias vadybines priemones dažniausiai vertina kaip daug efektyvesnes nei mano mokiniai. Ir mokiniai, ir mokytojai vieningai akcentuoja didesnio dėmesio svarbą mokinių tarpusavio santykiams. Tyrimas parodė, kad 6-8 klasių mokiniai nėra pakankamai įsisąmoninę netinkamo (destruktyvaus) elgesio žalą pačiam mokiniui, mokymosi rezultatams ir tarpusavio santykiams su bendraamžiais ir mokytojais. Destruktyvi mokinio elgsena neretai priklauso nuo jo nesugebėjimo realizuoti savąjį „Aš“ pozityviais būdais. Tam turi įtakos ir mokytojo bei kitų specialistų dalykinė kompetencija... [toliau žr. visą tekstą] / According to the prof. B. Bitinas it is possible clearly distinguish between the managerial level of schoolchildren destructive behaviour and it’s practical realization (pedagogical) level. However managerial–administrative level can not be separated from direct pedagogical process because the managerial instruments shall go entirely with the concrete educational tasks, assessing the theoretical preconditions for this process and effectiveness of possible to apply concrete tools. In other words, the management of schoolchildren destructive behaviour has appeal to the concrete achievements of science analysing personality and it’s evolution as educology, psychology and etc. Only then it could be effective and useful. But also it is very important that applied managerial models would be appropriate for raised pedagogical tasks. The accomplished research showed that schoolchildren of 6-8 class do not realize clearly the harm of bad (destructive) behaviour for themselves, learning results and relations between contemporaries and teachers. The appearance of schoolchild destructive behaviour usually depends on incapacity to realize his ego in positive ways. The teacher’s and other specialist’s competence, communication with schoolchildren skills also have influence. Both teachers and schoolchildren often assess similarly the appearance of schoolchildren destructive behaviour, it reasons and effective education methods. But also there are some essential differences. Knowing of... [to full text]

Įvadas. Per pastaruosius metus tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje išplito mobiliojo ryšio technologijos. Lietuvoje mobiliojo ryšio skvarba siekia 148,4%, o tai reiškia, kad lyginant su 2005 metų duomenis (60%), ji ženkliai padidėjo. Reaguojant į spartų mobiliojo ryšio technologijų plitimą, įvairiose pasaulio šalyse atliekami tyrimai, siekiant išaiškinti mobiliųjų telefonų įtaką vartotojų sveikatai. Tyrimų rezultatai labai prieštaringi. Vienų mokslininkų atliktų tyrimų rezultai rodo, kad mobilieji telefonai daro neigiamą poveikį vartotojų sveikatai, tačiau kiti autoriai tokį poveikį paneigia. Taigi, mobiliųjų telefonų naudojimo sukeliami sveikatos sutrikimai nėra pakankamai ištyrinėti, kad būtų galima pateikti galutinį atsakymą dėl jų poveikio kenksmingumo. Todėl daugelis autorių sutinka, kad tai yra perspektyvi ir naudinga vieta tyrinėjimui. Tyrimo tikslas – nustatyti mokinių naudojimosi mobiliaisiais telefonais mastą ir sąsąjas su sveikata Uždaviniai: 1) Nustatyti mobiliųjų telefonų naudojimo dažnį ir trukmę. 2) Nustatyti moksleivių naudojimosi mobiliaisiais telefonais ypatybes: 1.1. Laisvų rankų įrangos naudojimo paplitimą. 1.2. Mobiliojo telefono laikymo vietą. 1.3. Mobiliojo telefono naudojimo paskirtį. 3) Nustatyti mobiliųjų telefonų naudojimo sąsajas su subjektyviais mokinių sveikatos nusiskundimais. Tyrimo medžiaga ir metodika. Tyrimui taikytas anoniminės anketinės apklausos metodas. Apklausti Vilniaus sveikatą stiprinančių mokyklų 11–12 klasių mokiniai. Anketą... [toliau žr. visą tekstą] / Introduction. The mobile phone connection technology spreads both in Lithuania and worldwide in recent years. Penetration of mobile phone connection rate is 148.4% in Lithuania, which means that compared with the year 2005 data (60%) it significantly increased. There is done research to clarify the impact of mobile phones to consumers’ health in response to the rapid spread of mobile connection technology in different countries around the world. Research results are very contradictory. Some results of scientific studies show that mobile phones have a negative impact on the health of consumers. However, other authors deny such impact. Thus, health problems caused by the use of mobile phones are not sufficiently explored in order to provide a definitive answer on their harmful effects. Therefore, many authors agree that this is a viable and useful space for exploration. The goal of study - measure the extent of schoolchildren use of mobile phones and linkages with their health. Objectives: 1) Measure the frequency and duration of mobile phone use. 2) Identify the features of students' use of mobile phones: 1.1. Spread of hands-free equipment use. 1.2. Mobile phone storage place. 1.3. Purpose of mobile phone use. 3) Measure the mobile phone use links with pupils' subjective health complaints. Research materials and methods. There was used an anonymous questionnaire survey method in the study. There were interviewed pupils from 11 to 12 classes of Vilnius schools who are... [to full text]

Tyrimo tikslas. Nustatyti Vilniaus miesto 9-12 klasių mokinių nuomonę apie lytinį švietimą mokyklose. Metodai. Vilniaus mieste 2010-2011 mokslo metais sistemingos atrankos būdu buvo atrinktos 10 mokyklų. Kiekvienoje mokykloje po vieną devintą, dešimtą, vienuoliktą, dvyliktą klases. Imties skaičiavimui naudota EpiInfo programa. Apklausti 983 mokiniai pagal specialiai šiam tyrimui parengtą anketą. Duomenų analizei naudota SPSS 17.0 versija bei WinPepi kompiuterinės programos. Ranginių kintamųjų sąsajoms nustatyti naudota Sperman‘o, dviejų kiekybinių kintamųjų ryšio nustatymui – Pearson‘o koreliacijos. Ranginių kintamųjų analizei taikytas Mann-Whitney metodas. Ankstyvus lytinius santykius sąlygojančių veiksnių įtakos tikimybei įvertinti naudota binarinė logistinė regresija. Lytinių santykių paplitimas vertintas procentais. Rezultatai. Tyrimo rezultatai rodo, jog trečdalis (30,1 proc.) paauglių turėjo lytinio gyvenimo patirties. Pirmųjų lytinių santykių amžiaus mediana – 15 metų. Merginos lytinių partnerių turi mažiau nei vaikinai. Tyrimo duomenimis, pagrindinis veiksnys, sąlygojantis ansktyvus lytinius santykius – alkoholio/narkotikų vartojimas. Daugiau nei pusė (56,1 proc.) apklaustųjų nurodė, jog lytinis švietimas jų mokyklose vyksta ir jį mokiniai vertina 4,77± 2,26 balais. Didžioji dauguma norėtų, kad lytinio švietimo pamokėlės būtų atskira disciplina ir būtų integruotos į privalomojo mokymo programą. 51,6 proc. paauglių mano, jog efektyviausias lytinio auklėjimo metodas yra... [toliau žr. visą tekstą] / Key words: student‘s opinion, sexual education Objective. To evaluate opinion on sexual education of the students of the 9th-12th grades in the schools of Vilnius City. Methods. By the means of systemic sampling 10 schools were selected in Vilnius city in 2010-2011 year of the study. One of the 9th, the 10th, the 11th and the 12th grades were selected in every school. The EpiInfo program was used for the calculation of the set. 983 students were interviewed under the questionnaire formed especially for this study. Data analysis was processed by SPSS version 17.0 and WinPepi software. Sperman’s correlations were to evaluate links of range variables and Pearson’s correlations were used to evaluate connection of two quality variables. A method of Mann-Whitney was applied for analysis of range variables. To evaluate the probability of influence of factors conditioning early sexual intercourses the binary logistic regression was used. The prevalence of sexual intercourse was estimated by percent. Results. The results of the study show that one third (30.1 per cent) of teenagers had experience of sexual life. The median of first sexual intercourses is 15 years. The girls had less sexual partners than boys. The main factors influencing early intecourse are alkohol and drugs. More than a half (56.1 per cent) of questioned pointed out that the sexual education in their school was present and the students evaluated it by 4.77±2.26 points. The greater part wanted the lessons of sexual... [to full text]

Author of the work: Gintaras Rugienius Topic of the work: Influence of the social environment on pupils learning motivation. Preparation place of the work: Lithuania’s University of Agriculture. Departament of professional pedagogics and psychology Kaunas, 2006. Span of the work: 75 pages Work consists: 12 tables, 21 pictures, 3 annexes. Sources of the literature: 30 Object of the research: Pupils learning motivation Methods of the research: 1. Analysis of the literature; 2. Analysis of the documents; 3. Questionnaire made of literature analysis Questionairre made of V. Mikoliūnienė’s (1996), L. Rupšienė’s (2000) and B. Bitinas’ (2002) questionnaires; 4. Statistics analysis of data-basis using “PAULA“ software. Results of the reseach: It was stated that teenagers motivation is influenced by a group of social factors lieing in the family, school and relations among the friends. it was found that teenagers having different rates of attendance and progressive are influenced of different groups of factors. It was also stated that motivation of teenagers learning at different schools is influenced by different group of social factors.

Darbe yra analizuojami kitakalbių mokinių, turinčių mokymosi sunkumų, psichosocialinės adaptacijos veiksniai. Pagrindiniam darbo tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: 1. Ištirti mokinių elgesio ir emocinius sunkumus. 2. Įvertinti vaikų socialinę aplinką. 3. Įvertinti mokinių pažangumą, lankomumą ir drausmę. Apie vaikų psichikos sveikatą, socialinę aplinką informacija buvo renkama iš mokytojų ir tėvų. Iš viso gauta informacija apie 65 mokymosi sunkumus turinčius kitakalbius pradinio mokyklinio amžiaus vaikus. Vaikų psichikos sveikata tirta R. Goodmano Galių ir sunkumų klausimynu tėvų ir mokytojų versija. Vertinant mokinių pažangumą, lankomumą ir drausmę buvo analizuojami klasės dienyno duomenys. Informacija apie vaiko socialinę aplinką buvo surinkta pateikiant uždarų klausimų anketas mokytojams ir tėvams. Mokymosi sunkumų turintys kitakalbiai mokiniai pasižymi hiperaktyvumu, turi elgesio, emocijų ir bendravimo su bendraamžiais problemų. Berniukams labiau būdingas hiperaktyvumas, elgesio ir emocijų sunkumai, jie turi žymiai daugiau drausmės problemų. Mergaičių emocijos, elgesys bei santykiai su bendraamžiai labiau atitinka normas. Mokiniai pamokas lanko, tačiau kiekvienas vaikas vidutiniškai praleidžia 2 dienų pamokas be pateisinamos priežasties. Dauguma mokymosi sunkumų turinčių kitakalbių mokinių turi draugų, tačiau tarp jų yra tokių, kurie yra atstumiami bendraklasių arba patys skriaudžia savo klasės draugus. Daugiau nei pusė kitakalbių mokinių, turinčių mokymosi... [toliau žr. visą tekstą] / The paper analyzes the psychosocial adjustment factors of lingual minorities’ children with learning difficulties. The following objectives have been raised for attaining the main goal of the thesis: 1. To examine behavioral and emotional difficulties of pupils. 2. To assess social environment of children. 3. To assess academic performance of pupils, their attendance and discipline. Information about children’s mental health, social environment was collected from teachers and parents. In total, information about learning difficulties of 65 pre-school age children of lingual minorities has been received. The children’s mental health was surveyed on the basis of R. Goodman’s questionnaire of strengths and difficulties, and the teachers’ version. When assessing academic performance, attendance and discipline of pupils, information from the daybook was analyzed. Information about the child’s environment was collected by submitting questionnaires with closed questions for teachers and parents. Lingual minorities’ pupils with learning difficulties were distinguished for hyper-activeness, had behavioral, emotional and communication problems with peers. Hyper-activeness, as well as behavioral and emotional difficulties was more characteristic for boys; they had a lot more disciplinary problems. Emotions, behavior and relationships with peers of girls were more compliant with the norms. Pupils attend lessons, yet every child misses 2 days’ lessons without a valid reason on average... [to full text]

Disertacijoje aprašomas gretinamasis leksinių samplaikų tyrimas lietuvių gimtosios kalbos vartotojų ir gimtakalbių anglų kalbos vartotojų rašytinėje anglų kalboje. Tyrime naudoti trys skirtingų kalbos mokėjimo lygių vartotojų anglų kalbos tekstynai: pirmakursių studentų ir vyresniųjų kursų studentų, kurių gimtoji kalba – lietuvių, rašiniai, bei anglų gimtosios kalbos vartotojų, t. y. įvairių Didžiosios Britanijos ir JAV universitetų studentų rašiniai. Leksinių samplaikų struktūrinė analizė parodė, jog žemesnio mokėjimo lygio mokinių kalboje dažniau pasitaiko veiksmažodinių samplaikų, o aukštesnio lygio mokinių kalboje – vardažodinių. Tai rodo, jog žemesnio mokėjimo lygio mokinių kalba artimesnė sakytinei anglų kalbai, kuriai būdingos veiksmažodinės leksinės samplaikos. Kylant kalbos mokėjimo lygiui, mokinių rašytinėje kalboje randasi daugiau vardažodinių leksinių samplaikų, kurios dažnesnės rašytiniame diskurse. Funkcinė leksinių samplaikų analizė atskleidė, jog kylant mokinių kalbos mokėjimo lygiui nuosekliai kinta ir tam tikrų kalbos funkcijų raiška: žemesnio lygio mokiniai daugiau dėmesio skiria diskurso organizavimo ir autoriaus pozicijos raiškai, o aukštesnio lygio mokinių kalboje dažnesni referentiniai pasakymai, perteikiantys teksto propozicinį turinį. Leksinių samplaikų analizė pagal jose realizuojamus frazinius junginius atskleidė lietuvių gimtosios kalbos vartotojams būdingų frazinių junginių vartojimo ypatumų. Tyrimo išvados ir taikomoji vertė siejamos su anglų... [toliau žr. visą tekstą] / The study presents a contrastive analysis of learner language which is represented by written English of the Lithuanian EFL learners and native speakers of English. The material for the study comes from three corpora of learner language: two Lithuanian corpora consist of student essays written by first-year students and third-/fourth-year students of English Philology while the native speaker corpus is a selection of argumentative essays from the LOCNESS corpus. The study involves structural and functional analyses of lexical bundles retrieved from the three corpora. The findings of the study show that written English produced by the learners of the lower proficiency levels bears more features typical of spoken English. As the level of proficiency increases, the number of verbal bundles gives way to bundles incorporating noun and prepositional phrases which are more characteristic of the written variety of the language. As regards the distribution of lexical bundles across the functional types, the study proves that the Lithuanian learners pay more attention to discourse organization and expression of stance while in the native speaker material the proportion of referential lexical bundles, used to express propositions, is much more prominent. The study also involves an analysis of phrasal expressions recurring in the lexical bundles. The conclusions and implications of the research may be particularly useful to the practice of ELT/EFL in Lithuania while certain insights of... [to full text]

The study presents a contrastive analysis of learner language which is represented by written English of the Lithuanian EFL learners and native speakers of English. The material for the study comes from three corpora of learner language: two Lithuanian corpora consist of student essays written by first-year students and third-/fourth-year students of English Philology while the native speaker corpus is a selection of argumentative essays from the LOCNESS corpus. The study involves structural and functional analyses of lexical bundles retrieved from the three corpora. The findings of the study show that written English produced by the learners of the lower proficiency levels bears more features typical of spoken English. As the level of proficiency increases, the number of verbal bundles gives way to bundles incorporating noun and prepositional phrases which are more characteristic of the written variety of the language. As regards the distribution of lexical bundles across the functional types, the study proves that the Lithuanian learners pay more attention to discourse organization and expression of stance while in the native speaker material the proportion of referential lexical bundles, used to express propositions, is much more prominent. The study also involves an analysis of phrasal expressions recurring in the lexical bundles. The conclusions and implications of the research may be particularly useful to the practice of ELT/EFL in Lithuania while certain insights of... [to full text] / Disertacijoje aprašomas gretinamasis leksinių samplaikų tyrimas lietuvių gimtosios kalbos vartotojų ir gimtakalbių anglų kalbos vartotojų rašytinėje anglų kalboje. Tyrime naudoti trys skirtingų kalbos mokėjimo lygių vartotojų anglų kalbos tekstynai: pirmakursių studentų ir vyresniųjų kursų studentų, kurių gimtoji kalba – lietuvių, rašiniai, bei anglų gimtosios kalbos vartotojų, t. y. įvairių Didžiosios Britanijos ir JAV universitetų studentų rašiniai. Leksinių samplaikų struktūrinė analizė parodė, jog žemesnio mokėjimo lygio mokinių kalboje dažniau pasitaiko veiksmažodinių samplaikų, o aukštesnio lygio mokinių kalboje – vardažodinių. Tai rodo, jog žemesnio mokėjimo lygio mokinių kalba artimesnė sakytinei anglų kalbai, kuriai būdingos veiksmažodinės leksinės samplaikos. Kylant kalbos mokėjimo lygiui, mokinių rašytinėje kalboje randasi daugiau vardažodinių leksinių samplaikų, kurios dažnesnės rašytiniame diskurse. Funkcinė leksinių samplaikų analizė atskleidė, jog kylant mokinių kalbos mokėjimo lygiui nuosekliai kinta ir tam tikrų kalbos funkcijų raiška: žemesnio lygio mokiniai daugiau dėmesio skiria diskurso organizavimo ir autoriaus pozicijos raiškai, o aukštesnio lygio mokinių kalboje dažnesni referentiniai pasakymai, perteikiantys teksto propozicinį turinį. Leksinių samplaikų analizė pagal jose realizuojamus frazinius junginius atskleidė lietuvių gimtosios kalbos vartotojams būdingų frazinių junginių vartojimo ypatumų. Tyrimo išvados ir taikomoji vertė siejamos su anglų... [toliau žr. visą tekstą]

Fizinis aktyvumas vienas iš sveikos gyvensenos ir geros savijautos komponentų, todėl fizinio aktyvumo skatinimas bei tinkama motyvacija turėtų būti neatsiejama moksleivių ugdymo dalimi ne tik mokykloje, tačiau ir namuose. Fizinis aktyvumas ypač naudingas moksleiviško amžiaus vaikams, kuomet dar vystosi organizmas, bei turi teigiamos įtakos vaikų mokymosi efektyvumui. Susiformavę fizinio akyvumo įgūdžiai jauname amžiuje, dažnai išlieka ir vyresniame amžiuje, todėl svarbu fizinio aktyvumo įgūdžius pradėti formuoti kuo anksčiau. Mokinių fiziniam aktyvumui turi įtakos įvairios priežastys – asmenys bendraujantys su vaikais, asmenininiai veiksniai, aplinkos sąlygos. Tyrimo objektas – mokinių fizinis aktyvumas ir jį motyvuojantys veiksniai Baigiamojo darbo tikslas – nustatyti mokinių fizinį aktyvumą motyvuojančius veiksnius. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti 9-10 klasių mokinių fizinį aktyvumą bei jį motyvuojančius veiksnius. 2. Nustatyti 11-12 klasių mokinių fizinį aktyvumą bei jį motyvuojančius veiksnius. 3. Palyginti mokinių fizinį aktyvumą motyvuojančius veiksnius skirtingose amžiaus grupėse. Tyrimo išvados: 1. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad 9-10 klasių moksleiviai yra fiziškai aktyvūs, 70% mokinių sportuoja nuo 2-3 iki 7 ir daugiau valandų per savaitę ir 80% 9-10 klasių mokinių ne pamokų metu sportuoja, mankštinasi 2-3 ir daugiau kartų per savaitę. 72% laisvalaikį renkasi praleisti užsiimdami fiziškai aktyvia veikla. 60% 9-10 klasių mokinių labiausiai skatina... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the research is students’ physical activity and its motivating factors. The aim of the paper is to determine the factors that motivate students’ physical activity. The tasks of the paper are the following: 1. To determine the level of the physical activity of 9-10 graders and to find out what the motivating factors for their physical activity are. 2. To determine the level of the physical activity of 11-12 graders and to find out what the motivating factors for their physical activity are. 3. To compare the factors motivating students’ physical activity in different age groups. Conclusions: 1. According to the results of the analysis, it is possible to assert that the students in 9-10th grade are physically active. 70 per cent of the students participate in sports two to three hours a day and up to seven hours a week. 80 per cent of 9-10th grade students pursue sports as an extra curriculum activity for two to three times a week. 72 per cent choose to take part in physical activity during their free time. 60 per cent of 9-10th grade students are motivated to participate in sports by their parents, friends, classmates, that is to say, people who interact with the students the most. An important variable in terms of 9-10th grader physical activity levels is to do with access to sport facilities, equipment and so on. 48 per cent of 9-10th graders are not motivated by the equipment provided in their schools, nonetheless, the physical activity level of 70 per cent... [to full text]

The educational process in the pedagogy is very important. The teacher planning the process of education has to consider the needs of every child and help every pupil to teach how to learn and to reach the optimal results. The schoolchildren of different needs attend the school, some are good at one subject, some - at other, some are quick, some – slow, some have one or other disability, some are left-handed, etc. Besides the children growing up in the different environment, besides these with one of the parents in pedagogically neglected families, who have the problems of behavior, appeared the immigrants and children, whose parents are moved abroad. The different models of planning that individualize the process of education, the surroundings of the development, the methods and means can be helpful for it. There were no the surveys of planning for primary class teachers until now. In this work referring to the pedagogical and psychological literature, the results of questioning primary class teachers, schoolchildren and their parents, my long time experience of pedagogical work in summary the singularities of planning primary education process for schoolchildren of different needs paying attention to the development of schoolchildren with special needs larger to apply the active methods of (self) development especially using the method of game and organizing the education of parents.

Summary THE PECULIARITIES OF THE PUPILS’ (VI-VIII FORMS) AUTONOMY IN A BASIC SCHOOL Janeta Vidraitė School’s community makes an important stream in the making community. All its members’ activity, self-expression freedom, communication and collaboration, unconditional respect of the living rules of the community. So, there is a very important role falls on the pupils autonomy at schools, where has been laying the bases of an active citizen, culture and other. Pupils’ autonomy work can be the first aid organizing educating and training procedures. The point of this work is not only the procedure reaching results in one of another ground but also doing the functions of the organizers pupils gain social proceeding skills, try practically difficult social matters managing workmanship. There could be predicated that the developing of the pupils’ autonomy is a necessary condition, which enable to reach democratic school, active, creative and pushing generation’s training aims. I raised a problematic question if there is run successfully pupils’ autonomy in schools in the Republic of Lithuania, what the main functions and influence it makes to pupils’ life and work variety. The exploring subject – the peculiarities of pupils’ autonomy. The tasks of the research: to explore pedagogical, psychological, methodical literature about pupils’ autonomy; to set what pupils’ institutions and run in the school and what kind of autonomy work the pupils are involved; to discuss pupils... [to full text]