The author of this thesis raised question if the insolvency of a State is the legitimate basis for suspension or repudiation on international financial obligations. Since there is no uniform way to deal with the issue, the attention is given to different practices and guidelines of court’s reasoning. In order to answer the legal question, prove or neglect the hypothesis and fulfill goals descriptive, analytical and comparative methods are used. The paper consists of four major parts and proceeds in the following order. Part one provides general understanding of State as subject of international law, gives basic legal characteristics of Sovereign debt, introduces the legal definition of insolvent State and explores responsibility of the State in case of unilateral suspension or repudiation on external public debt. The second part explores the existing judicial regulation, defines the absence of international law containing a uniform or a codified insolvency law of states and outlines the main principles applicable to the dispute resolution between insolvent Sovereign State and its creditors. This section also analyzes the frequent practice of solvency crises resolutions and sifts through main judicial problems. It is concluded that current Sovereign crisis resolution violates the main fundamental principle of the rule of law: that one must not be judge in one's own cause. Author emphasizes that diversity among creditors creates uncertainty among all participants as to how... [to full text] / Darbo tikslas yra atsakyti į klausimą, ar valstybės nemokumas yra teisėtas pagrindas sustabdyti arba panaikinti tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Jam pasiekti naudojami aprašomasis, analitinis bei palyginamasis metodai. Magistro baigiamasis darbas yra sudarytas iš keturių pagrindinių dalių. Pirmiausia yra pristatoma valstybės kaip tarptautinės teisės subjekto samprata, bendra valstybės skolos charakteristika, pateikiamas nemokios valstybės apibrėžimas bei analizuojama valstybės atsakomybė vienašališkai sustabdant tarptautinių įsipareigojimų vykdymą arbą jų atsisakant. Antrojoje dalyje atskleidžiama nemokios valstybės is jos kreditorių santykių reglamentacija, aptariami bendrieji teisės principai taikytini valstybės nemokumui. Analizuojama dabartinė nemokių valstybių problemų sprendimo praktika bei atskleidžiamos pagrindinės teisinės problemos. Trečioji dalys yra skirta sąlygų, kurioms esant nemoki valstybė gali teisėtai atsisakyti vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, analizei. Prieinama prie išvados, kad valstybės nemokumas gali būti teisėtas pagrindas sustabdyti arba panaikinti tarptautinių įsipareigojimų vykdymą , tačiau tik esant tam tikroms aplinkybėms – kuomet tarptautinių finansinių įsipareigojimų vykdymas pažeidžia pagrindinius nemokios valstybės piliečių poreikius bei teises. Paskutinėje dalyje pristatomi siūlymai kaip galima būtų teisiškai reguliuoti nemokios valstybės ir jos kretitorių santykius. Pateikti projektai palyginami, aptariamos jų trūkumai ir... [toliau žr. visą tekstą]