Šiame darbe analizuojamas neformalusis tęstinis kaimo gyventojų mokymasis Lietuvoje. Ekonominės situacijos analizė rodo, kad daugumai kaimiškųjų vietovių gyventojų stinga profesinio pasirengimo, būtino darbo rinkoje, o ypač pradedant ir plėtojant nuosavą verslą. Neaiškios ES struktūrinių fondų pasinaudojimo galimybės. Tyrimas parodė, kad nors mūsų valstybėje yra parengta nemažai įstatymų, reglamentuojančių neformalųjį suaugusiųjų mokymą, tačiau jo plėtra, lyginant su ES išsivysčiusiomis valstybėmis, yra nepakankama. Tik nedaugelis kaimo gyventojų dalyvauja įvairiose mokymosi programose. Ypač nenoriai mokosi vyresnio amžiaus asmenys, silpna besimokančiųjų motyvacija. Daugumai gyventojų trūksta informacijos apie mokymą organizuojančias institucijas ir jų teikiamą naudą. Valstybėje būtina keisti požiūrį į kaimo funkcijas, suvokti kaimo vietovių daugiafunkcinės plėtros būtinybę. / The paper deals with the problems of non-formal permanent education of rural population in Lithuania. The analysis of the economic situation shows about the lack of professional qualification, which is necessary in the labor market, especially for the beginning and developing of the own private business. The possibilities of EU structural funds using are unclear for the majority of rural inhabitants. Our research shows, the development of the adults’ education system isn’t insufficient, although the government of Lithuania has created a lot of law acts, which are regulating the non-formal training of rural adults. Only insignificant number of the current rural residents is participating in the various training programs. Particularly elders are reluctantly participating in training. Their motivation is fairly low. The majority of countryside people are having incomplete information about the non-formal vocational training institutions and the favor of such training. It is necessary to change the official attitude of the rural functions and to realize the necessity of multifunctional development in the countryside.