Magistrinį darbą sąlygiškai galima suskirstyti į dvi dalis. Pirma dalį sudaro išsami nusikaltimų žmogaus gyvybei sudėčių analizė. Antroje dalyje analizuojama kaltininko asmenybė bei nagrinėjami statistiniai duomenys. Darbe atskleidžiama nusikaltimų žmogaus gyvybei samprata, aptariama jų raida, pateikiama pagrindinės nusikaltimų žmogaus gyvybei sudėties elementų (objekto ir nukentėjusiojo, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės) analizė, lyginamuoju aspektu pateikiami Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos bei Estijos baudžiamųjų įstatymų skirtumai. Pateikiama išsami kiekvieno Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XVII skyriaus numatyto nusikaltimo analizė. Darbe analizuojami nužudymą kvalifikuojantys bei privilegijuojantys požymiai kartu atkreipiant dėmesį į minėtų valstybių reglamentavimo skirtumus. Darbas yra įdomus tuo, kad be kvalifikuotų ir privilegijuotų nužudymo sudėčių, yra nagrinėjami ir kiti nusikaltimai žmogaus gyvybei. Analizuojama neatsargaus gyvybės atėmimo, sukurstymo nusižudyti ar privedimo prie savižudybės ir padėjimo nusižudyti sudėtys. Be to aptariami tokie klausimai kaip juridinių asmenų atsakomybės klausimas pagal BK 132 straipsnio 4 dalį, aktyvios eutanazijos ir padėjimo nusižudyti atskyrimas. Darbe taip pat atskleidžiama kaltininko samprata, jos struktūriniai elementai. Analizuojamų duomenų pagrindų atskleidžiami demografiniai –socialiniai požymiai, o taip pat nurodoma psichologinių požymių įtaka kaltininkų elgesiui. / The master paper consists of two parts. The first part covers a detailed analysis of the compositions of crimes against human life. The second part features a culprit’s personality and investigates statistical data. The work reveals the conception of crimes against human life, discusses their development, provides the analysis of the elements of the main composition of crimes against human life (object and victim, the objective side, subject, the subjective side). The differences between the criminal laws of Russia, Poland, Germany, Latvia and Estonia are presented at comparative level. The paper includes a detailed analysis of each crime indicated in Chapter XVII of the Penal Code of the Republic of Lithuania. The work analyses the evidence classifying and privileging a murder both paying attention to the differences of the regulation of the countries abovementioned. The interesting aspect of the paper lies in the investigation of other crimes against human life, apart from qualified and privileged compositions of a crime. The compositions of reckless killing, instigating to commit a suicide or reducing to a suicide or help to commit a suicide are analysed. Furthermore, such issues as the issue of legal persons’ liability according to Part 4 Article 132 of the Penal Code, the separation between active euthanasia and help to commit a suicide. The conception of the culprit, its structural elements are revealed in the paper. On the basis of the data analysed, demographical –... [to full text]