Disertacijos tyrimo objektas yra teisinis paprotys kaip socialinės ir teisinės realybės reiškinys. Darbo tikslas – įvairiapusis bendrų teorinių teisinio papročio problemų ištyrimas ir permąstymas. Įveikdama teisės moksle nusistovėjusią teisinio papročio kaip mažareikšmio teisinio fenomeno viziją, autorė siekė pasiūlyti naują teisinio papročio problemos sprendimo kelią, pavyzdžiui, jo santykio su įstatymu kontekste, parodyti jo neišsenkamą gyvybingumą. Atliekant tyrimą vadovautasi pliuralistiniu požiūriu, kuris remiasi metodologinių taisyklių, taikomų kartu, įvairove. Išskirtinis šioje eilėje yra dialektinis teisinio papročio kaip reiškinio tyrimo metodas pagal mokslinę G. V. F. Hėgelio interpretaciją. Tyrimo metodai ir noras išeiti už griežto dogmatizmo ribų sąlygojo ne tik teisės mokslo šaltinių, bet ir kitų mokslų (antropologijos, etnologijos, etnografijos, sociologijos) literatūros panaudojimą. Disertacijoje padarytos išvados dėl teisinio papročio dialektinio prieštaringumo, įdedančio į jį potencinę galimybę rastis įstatymui; dėl neigiamos teisinio papročio ir įstatymo vienybės. Tyrimo mokslinis naujumas yra šis: teisinis paprotys nagrinėjamas per esmės, turinio ir sąvokos kategorijų prizmę; teisinio papročio esmė dialektiškai interpretuojama kaip neigiama veiksmų ir įtikinimo jų būtinumu vienybė; teisinio papročio veikimo mechanizmas nagrinėjamas kaip autonominė sistema, sudaryta iš daugybės susijusių elementų; nustatoma, kad valstybėje teisinio papročio ir įstatymo esmė... [полный текст, см. далее] / Disertacijos tyrimo objektas yra teisinis paprotys kaip socialinės ir teisinės realybės reiškinys. Darbo tikslas – įvairiapusis bendrų teorinių teisinio papročio problemų ištyrimas ir permąstymas. Įveikdama teisės moksle nusistovėjusią teisinio papročio kaip mažareikšmio teisinio fenomeno viziją, autorė siekė pasiūlyti naują teisinio papročio problemos sprendimo kelią, pavyzdžiui, jo santykio su įstatymu kontekste, parodyti jo neišsenkamą gyvybingumą. Atliekant tyrimą vadovautasi pliuralistiniu požiūriu, kuris remiasi metodologinių taisyklių, taikomų kartu, įvairove. Išskirtinis šioje eilėje yra dialektinis teisinio papročio kaip reiškinio tyrimo metodas pagal mokslinę G. V. F. Hėgelio interpretaciją. Tyrimo metodai ir noras išeiti už griežto dogmatizmo ribų sąlygojo ne tik teisės mokslo šaltinių, bet ir kitų mokslų (antropologijos, etnologijos, etnografijos, sociologijos) literatūros panaudojimą. Disertacijoje padarytos išvados dėl teisinio papročio dialektinio prieštaringumo, įdedančio į jį potencinę galimybę rastis įstatymui; dėl neigiamos teisinio papročio ir įstatymo vienybės. Tyrimo mokslinis naujumas yra šis: teisinis paprotys nagrinėjamas per esmės, turinio ir sąvokos kategorijų prizmę; teisinio papročio esmė dialektiškai interpretuojama kaip neigiama veiksmų ir įtikinimo jų būtinumu vienybė; teisinio papročio veikimo mechanizmas nagrinėjamas kaip autonominė sistema, sudaryta iš daugybės susijusių elementų; nustatoma, kad valstybėje teisinio papročio ir įstatymo esmė... [toliau žr. visą tekstą] / Disertacijos tyrimo objektas yra teisinis paprotys kaip socialinės ir teisinės realybės reiškinys. Darbo tikslas – įvairiapusis bendrų teorinių teisinio papročio problemų ištyrimas ir permąstymas. Įveikdama teisės moksle nusistovėjusią teisinio papročio kaip mažareikšmio teisinio fenomeno viziją, autorė siekė pasiūlyti naują teisinio papročio problemos sprendimo kelią, pavyzdžiui, jo santykio su įstatymu kontekste, parodyti jo neišsenkamą gyvybingumą. Atliekant tyrimą vadovautasi pliuralistiniu požiūriu, kuris remiasi metodologinių taisyklių, taikomų kartu, įvairove. Išskirtinis šioje eilėje yra dialektinis teisinio papročio kaip reiškinio tyrimo metodas pagal mokslinę G. V. F. Hėgelio interpretaciją. Tyrimo metodai ir noras išeiti už griežto dogmatizmo ribų sąlygojo ne tik teisės mokslo šaltinių, bet ir kitų mokslų (antropologijos, etnologijos, etnografijos, sociologijos) literatūros panaudojimą. Disertacijoje padarytos išvados dėl teisinio papročio dialektinio prieštaringumo, įdedančio į jį potencinę galimybę rastis įstatymui; dėl neigiamos teisinio papročio ir įstatymo vienybės. Tyrimo mokslinis naujumas yra šis: teisinis paprotys nagrinėjamas per esmės, turinio ir sąvokos kategorijų prizmę; teisinio papročio esmė dialektiškai interpretuojama kaip neigiama veiksmų ir įtikinimo jų būtinumu vienybė; teisinio papročio veikimo mechanizmas nagrinėjamas kaip autonominė sistema, sudaryta iš daugybės susijusių elementų; nustatoma, kad valstybėje teisinio papročio ir įstatymo esmė... [to full text]

Paprotys - vienas reikšmingiausių ir seniausių teisės šaltinių. Kartu, nepaisant egzistuojančių priešingų nuomonių, tai vienas reikšmingiausių tarptautinės teisės šaltinių. Tarptautinį paprotį sudaro du elementai: 1. objektyvus - valstybių praktika, kuri turi atitikti bendrumo, vieningumo, nuoseklumo, trukmės reikalavimus; 2. subjektyvus - atitinkamos praktikos pripažinimas teisiškai privaloma. Abu minėti elementai yra reikšmingi ir būtini paprotinės normos susiformavimui. Kartu tarptautinis paprotys yra glaudžiai susijęs su "pastovaus prieštarautojo", "greito" papročio bei jus cogens normų doktrinomis. Pažymėtina, jog, nepaisant egzistuojančių kodifikavimo tendencijų, tarptautinis paprotys išlieka reikšmingu tarptautinės teisės šaltiniu. / Custom is one of the oldest and widely recognized legal sources. In addition, despite existing different approaches, custom is considered to be one of the most significant legal sources of international law. International custom consists of two elements: 1. objective - state practice, which must also fulfill the requirements of consistency, repetition, duration and generality; 2. subjective - the recognition of certain practice as legally binding. Both above mentioned elements are of significant importance in the formation of customary rule. International custom is also closely related to the doctrines of "persistent objector", "instant" custom and jus cogens norms. Finally, it must be noticed that, despite the existing codification tendencies, international custom still remains a very important source of international law.