The research investigates English proverbs, i.e. how human experience is reflected in them, study of literal and figurative meanings of proverbs and stylistic devices. / Darbe tyrinėjamos angliškos patarlės, t.y. kokia gyvenimo patirtis jose atsiskleidžia, tyrinėjamos jų tiesioginės ir perkeltinės reikšmės bei analizuojamos stilistinės priemonės.

Przysłowia podobnie jak i frazeologizmy, są skarbnicą mądrości ludowej. Stanowią one obiekt badań zarówno literaturoznawców, jak i językoznawców, można je badać uwzględniając różne aspekty. Należy zaznaczyć, że archaizmy we współczesnejpolszczyźnie występują na wszystkich płaszczyznach. Zetknięcie się z tak zdumiewająco ciekawym, nasyconym artystycznością i zarazem potocznością, tworem językowo-literackim, jakim jest przysłowie, zachęca do głębszego zainteresowania się tego typu konstrukcjami nie tylko z punktu widzenia językowego, literackiego, ale również historycznego. Celem niniejszej pracy jest próba zanalizowania archaizmów, które zachowały się w przysłowiach polskich do dziś. Materiał badawczy stanowi ponad dwieście przysłów polskich, jednakże nie wszystkie zostały wykorzystane w niniejszej pracy. Słownik frazeologiczny języka polskiego pod redakcją St. Skorupki jest podstawowym źródłem materiałowym. Praca magisterska składa się z 3 rozdziałów. Rozdział I przybliża pojęcie gatunku literacko-językowego, jakim jest przysłowie, a także zawiera krótki zarys poświęcony dziejom przysłów polskich. Rozdział II składa się z sześciu podrozdziałów. Zostaną tu omówione takie pojęcia, jak archaizm, archaizacja oraz opisane następujące grupy archaizmów: archaizmy rzeczowe i leksykalne, archaizmy fleksyjne, słowotwórcze, semantyczne, fonetyczne, frazeologiczne i składniowe. W Rozdziale III na podstawie zebranego materiału badawczego zostaną poddane analizie różne typy archaizmów... [toliau žr. visą tekstą] / Justina Lenkevič. Archaizmai lenkų kalbos patarlėse: lenkų filologijos magistro studijų baigiamasis darbas / mokslinis vadovas doc. dr. B. Dvilevič, Vilniaus Pedagoginis Universitetas, Filologijos fakultetas, Lenkų filologijos ir didaktikos katedra. – Vilnius, 2009 – p. 54. Patarlėse atsispindi visos tautos praeitis, glūdi visos tautos išmintis, kuri per amžių amžius buvo perteikiama iš lūpų į lūpas. Šio darbo tikslas, tai bandymas išanalizuoti archaizmus, kurie išliko lenkiškuose patarlėse iki šių dienų. Darbe neanalizuojama visų patarlių, kuriuose išliko archaizmai. Tai yra atranka, kuri turėjo parodyti archaizmų funkcionavimą ir išlikimą patarlėse. Pagrindinis šaltinis iš kurio buvo atrinkta medžiaga tyrimo, tai Lenkų kalbos frazeologinis žodynas (Słownik frazeologiczny języka polskiego, pod red. S. Skorupki). Prie to prisidėjo taip pat ir kiti šaltiniai. Magistro darbas susideda iš trijų dalių. Pirmoje dalyje pateikiama trumpa patarlių istorijos apžvalga. Antroje dalyje pateikiama archaizmų tipų klasifikacija. Lenkų kalbos tyrinėtojai išskiria leksinius archaizmus, istorizmus, fleksinius archaizmus, žodžių darybos archaizmus, semantinius archaizmus, frazeologinius bei sintaksės archaizmus. Trečioje, dalyje pateikiama išrinktų archaizmų analizė, kurie išliko lenkų kalbos patarlėse iki mūsų dienų. Tyrimai parodė, kad iš atrinktos medžiagos daugiau išliko istorinių, leksinių, fleksinių bei semantinių archaizmų. Mažai atrinkta žodžių darybos. Atrinktuose patarlėse nerasta... [toliau žr. visą tekstą] / Justina Lenkevich. Archaisms in Polish proverbs: Master Research project of Polish philology – supervisor docent doctor B. Dvilevich, Vilnius Pedagogical University. Polish Philology Faculty, Department of Polish Philology and Didactics, Vilnius, 2009. p. 54. The past of all nation reflects in proverbs. Wisdom of all nation, which was spread from one to another for centuries lies in proverbs. The goal of this research project is a try to analyse archaisms, which persisted in Polish proverbs till nowadays. All the proverbs with archaisms are not analysed in this research project. There is a selection, which had to show archaisms’ functions and survival in proverbs. The main sourse of research material is Polish Dictionary of Idioms. The other sourses were also used. Master research project consists of three parts. A short historical review of proverbs is given in the first part. The researchers of Polish language distinguish lexical, historical, inflectional, semantic, syntactic, phraseological and word-formational archaisms. The analysis of the chosen archaisms, which persisted in Polish proverbs till nowadays are given in the third part. Historical, lexical, inflectional and semantic archaisms were endured from the selected material. It was shown by the explorations. A few word-formational archaisms were found. Phonetic, phraseological and syntactic archaisms were not found in chosen proverbs.

Magistro darbe atlikta teorinė specialiųjų poreikių vaikų ugdymo proceso bendrojo lavinimo mokykloje ir metaforinio mąstymo patarlėmis ypatumų analizė. Tyrimo hipotezė: tikėtina, kad specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių metaforinio mąstymo lygmuo yra žemesnis nei bendraamžių ir tai siejasi su didaktinio proceso ypatumais, todėl sistemingas ir kryptingas mokymas suprasti patarlių perkeltinę prasmę lavins ir spartins metaforinio mąstymo vystymąsi. Tyrimo metodai: mokytojų ir mokinių anketinė apklausa; ugdomasis eksperimentas; duomenų apdorojimas. Tyrime dalyvavo 52 pradinių klasių mokytojai ir 644 mokiniai iš Marijampolės ir Vilkaviškio bendrojo lavinimo mokyklų. Eksperimentiniame tyrime dalyvavo 10 trečios ir 12 ketvirtos klasės specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių iš Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos. Empirinėje dalyje nagrinėjama: mokinių perkeltinės patarlių prasmės supratimas; mokymo metodų taikymas metaforinio mąstymo lavinimui; metaforinio mąstymo ugdymo rezultatai. Empirinio tyrimo išvados: 1. Inkliuzinio ugdymo idėjos ir heterogeninis mokinių grupavimas lemia ne tik poreikių įvairovę klasėje, bet ir reikalauja individualizuoto požiūrio parenkant ir taikant mokymo metodus, būdus, kurie užtikrintų, kad kiekvienas mokinys įgytų tvirtas žinias, būtų formuojama jo pasaulėžiūra, savarankiškumo įgūdžiai bei lavinami intelektinai gebėjimai. Vienu iš intelektinių gebėjimų galime laikyti metaforinių tekstų – patarlių, supratimą. Heterogeninės klasės... [toliau žr. visą tekstą] / In work of the master was leading the theoretical analysis of features of properties of thinking with metamorphoses of proverbs for process of education of children with special needs. Hypothesis of research: there is an opinion, that for education of pupils with special needs of metamorphosis of thinking the level is below rather than at their schoolfellows and it is connected with didactic of process features, therefore the purposeful and regular doctrine of understanding of proverbs in a portable kind been educate and will accelerate development of metamorphosis a level of thinking. Methods of research: questionnaire of teachers and pupils; educational experiment; data processing. 52 teachers of initial classes participated in research and 644 pupils from comprehensive schools from Marijampoles and Vilkaviskis. In experiment research was participated the ten of third class and twelve pupils from fourth class having special need of education from Vilkaviskio Salomejos Neries high school. In empirical part it has been investigated: portable concept of sense of a proverb pupils; use of methods of training for development of metamorphosis thinking; results of research of metamorphosis thinking. The conclusions of research of metamorphosis thinking: 1. Ideas of inclusive education and the heterogeneous pupils of grouping defines not only a version in a class but also demands an individual sight choosing and using methods of training, kinds which would provide that each pupil... [to full text]

Disertacijos tyrimo objektas – okazionalieji, t.y. individualios vartosenos, frazeologiniai junginiai, patarlės ir priežodžiai. Disertacijos tikslas – išnagrinėti frazeologinį vaizdą ir jo kūrimo būdus, okazionaliųjų frazeologizmų, patarlių ir priežodžių stilistinius atspalvius remiantis pasirinktais šaltiniais. Bendrosioms frazeologizmų funkcijoms, semantikai, struktūrai kalbininkai skiria daug dėmesio, o stilistinėms jų ypatybėms – gerokai mažiau. Iki šiol lietuvių kalbotyroje nebuvo nė vienos disertacijos, skirtos okazionaliajai frazeologijai. Iš tikrųjų šių frazeologinių junginių stilistinių ypatumų aptarimas yra ne ką mažiau svarbus negu frazeologizmų kilmės, semantikos ar struktūros tyrinėjimai: kalba nuolat kinta, o okazionalieji frazeologizmai, patarlės ir priežodžiai kaip tik ir atspindi šį procesą, tai rodo komponentų keitimas, sudėties plėtimas, reikšmės kitimas, frazeologinių junginių plėtojimas į platesnį kontekstą ir pan. Modifikacijos būdai parodo junginių pritaikymo šiandieninio gyvenimo situacijoms, reiškiniams galimybes, aktualumą komunikacijos procese. Kalbos ir stiliaus kitimas aiškiai matomas publicistikoje, kurioje fiksuojami svarbiausi žmonių gyvenimo, valstybės, kultūros pokyčiai. Taigi okazionaliai vartojamų frazeologizmų tyrinėjimas publicistikoje yra naujas ir aktualus. Šia disertacija norima atkreipti dėmesį į okazionaliųjų frazeologinių junginių, taip pat patarlių, priežodžių vartosenos ypatumus dabartinės lietuvių kalbos publicistiniame stiliuje... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research this Dissertation – occasional phraseological units, common proverbs and sayings, i.e., units of individual usage. The latter are discussed not only when they are used in Lithuanian but also when found in texts in their original language. Purpose of the Dissertation – based on the selected references, to examine the phraseological image and image formation methods as well as stylistic shades of occasional phraseological units, common proverbs and sayings. General functions of phraseological units, semantics and structure are given vast attention by linguists whereas their stylistic characteristics receive rather less consideration. Dissertations regarding occasional phraseology are absent from Lithuanian linguistics thus far. In fact, consideration of stylistic patterns of these phraseological word combinations is none the less important than research of their origin, semantics and structure: language is continuously changing, and occasional phraseological units, common proverbs and sayings are the ones that reflect this process; it is evidenced by the change and replacement of components, expansion of composition, change of meaning, development of phraseological units into the broader context, etc. Types of modification show adaptability potential of word combinations and their communicative flexibility. Process of speech and style changing is obvious in the publicistic writings where fundamental changes in human life, state and culture are captured.

Disertacijos tyrimo objektas – okazionalieji, t.y. individualios vartosenos, frazeologiniai junginiai, patarlės ir priežodžiai. Disertacijos tikslas – išnagrinėti frazeologinį vaizdą ir jo kūrimo būdus, okazionaliųjų frazeologizmų, patarlių ir priežodžių stilistinius atspalvius remiantis pasirinktais šaltiniais. Bendrosioms frazeologizmų funkcijoms, semantikai, struktūrai kalbininkai skiria daug dėmesio, o stilistinėms jų ypatybėms – gerokai mažiau. Iki šiol lietuvių kalbotyroje nebuvo nė vienos disertacijos, skirtos okazionaliajai frazeologijai. Iš tikrųjų šių frazeologinių junginių stilistinių ypatumų aptarimas yra ne ką mažiau svarbus negu frazeologizmų kilmės, semantikos ar struktūros tyrinėjimai: kalba nuolat kinta, o okazionalieji frazeologizmai, patarlės ir priežodžiai kaip tik ir atspindi šį procesą, tai rodo komponentų keitimas, sudėties plėtimas, reikšmės kitimas, frazeologinių junginių plėtojimas į platesnį kontekstą ir pan. Modifikacijos būdai parodo junginių pritaikymo šiandieninio gyvenimo situacijoms, reiškiniams galimybes, aktualumą komunikacijos procese. Kalbos ir stiliaus kitimas aiškiai matomas publicistikoje, kurioje fiksuojami svarbiausi žmonių gyvenimo, valstybės, kultūros pokyčiai. Taigi okazionaliai vartojamų frazeologizmų tyrinėjimas publicistikoje yra naujas ir aktualus. Šia disertacija norima atkreipti dėmesį į okazionaliųjų frazeologinių junginių, taip pat patarlių, priežodžių vartosenos ypatumus dabartinės lietuvių kalbos publicistiniame stiliuje... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research this Dissertation – occasional phraseological units, common proverbs and sayings, i.e., units of individual usage. The latter are discussed not only when they are used in Lithuanian but also when found in texts in their original language. Purpose of the Dissertation – based on the selected references, to examine the phraseological image and image formation methods as well as stylistic shades of occasional phraseological units, common proverbs and sayings. General functions of phraseological units, semantics and structure are given vast attention by linguists whereas their stylistic characteristics receive rather less consideration. Dissertations regarding occasional phraseology are absent from Lithuanian linguistics thus far. In fact, consideration of stylistic patterns of these phraseological word combinations is none the less important than research of their origin, semantics and structure: language is continuously changing, and occasional phraseological units, common proverbs and sayings are the ones that reflect this process; it is evidenced by the change and replacement of components, expansion of composition, change of meaning, development of phraseological units into the broader context, etc. Types of modification show adaptability potential of word combinations and their communicative flexibility. Process of speech and style changing is obvious in the publicistic writings where fundamental changes in human life, state and culture are captured.