Šio darbo objektas – Juodupės pelkė, esanti Aukštaitijos nacionaliniame parke. Teritorijos, kuriai rengiamas gamtotvarkos planas, bendras plotas yra 225 ha. Didžioji dalis Juodupės pelkes BAST, patenka į ANP priklausančio Juodupės hidrografinio draustinio teritoriją. Teritorijoje aptiktos šios ES Buveinių direktyvos I priede įrašytos buveinės - 6450 Aliuvinės pievos, 7140 *Tarpinės pelkės ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 7230 Šarmingos žemapelkės, 9010 *Vakarų taiga, 9080 Pelkėti lapuočių miškai ir 91D0 *Pelkiniai miškai. Juodupės pelkėje rasta viena į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta augalų bendrija – liūninis viksvynas. Taip pat randamos į Buveinių direktyvos II priedą įrašytos dvi rūšys: žvilgančioji riestūnė (Hamatocaulis vernicosus) bei pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus). Randama keliolika į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų rūšių. Pagrindinės gamtotvarkos priemonės pelkinės uolaskėlės (Saxifraga hirculus) augavietėse ir europinės svarbos pelkių bei pievų buveines yra medžių, krūmų, jų atžalų šalinimas ir periodiškas šienavimas. Pagrindinės palankios teritorijos europinės svarbos miško buveinių apsaugos būklės palaikymo priemonės – miško kirtimų nevykdymas ir negyvos medienos gausinimas. / The object of this work – Juodupė bog which is in national park of Aukštaitija. Area of territory to which the management plan was prepared is 225 ha. Biggest part of Juodupė important for habitats conservation territories gets in to the area of Juodupė hydrographical reserve belonging to national park of Aukštaitija. There were found these habitats entered in to the First annex of EU Habitat directive – 6450 Northern boreal alluvial meadows, 7140 *Transition mires and quaking bogs, 7160 Fennoscandian mineral-rich springs and springfens, 7230 Alkaline fens, 9010 *Western taiga, 9080 Fennoscandian deciduous swamp woods and 91D0 *Bog woodlands. There was found one in to Lithuanian red book entered plant community. Also there were found two species entered in to Second annex of EU Habitat directive - Hamatocaulis vernicosus and Saxifraga hirculus. In this territory grows several other plant species entered in to Lithuanian red book. Main management instruments in S. hirculus growing places and other habitats are elimination of trees, bushes and their offsets and periodical haymaking. Main instruments for keeping good state of important territories for wood habitats conservation are non-compliance of tree cutting and increasing amount of dead wood.

Darbe nagrinėjama nusausintų pelkių degradavimas, jų hidrologinio rėžimo būklė, jo atstatymo galimybės ir pasiūlymai. Analizuojami ir įvertinami pelkių renovacijos būdai. Pelkių tyrimams buvo panaudota specializuota šiems darbams technika ir įprasta mokslinių tyrimų metodika. Geologiniams tyrimams naudotasi pelkių zondu, hidrologiniams – plonasieniai skydai, aukščių ir vietų nustatymui – nivelyras ir GPS įranga. Atlikus tyrimus ir išanalizavus gautus duomenis, buvo atliktas rezultatų įvertinimas. Didžiausią įtaką aukštapelkių būklei turi sausinimo poveikis. Visų trijų nagrinėjamų pelkių hidrologinis rėžimas yra pažeistas, degraduoja aukštapelkinė ekosistema, nyksta durpių klodai, kyla gaisrai, gresia pelkinės bioįvairovės rūšių išnykimas. Hidrologinio rėžimo atkūrimas būtų geriausia priemonė sustabdyti pelkių degradavimą. Todėl būtina sustabdyti pelkių sausinimą. Grioviuose įrengti užtvankas, kurios sudarytų sąlygas pakelti vandens lygį aukštapelkėse. / The study researches into the degradation of drained bogs, the status of their hydrological regime, possibilities and proposals concerning its restoration. The methods of bog renovation are analysed and evaluated. In the bog research, specialized technical means of this area and the usual scientific research methodology were employed. The following equipment was used: bog probe in geological research, thin-walled screens in hydrological research, levelling instrument and GPS equipment for the determination of altitudes and location. After research and analysis of the data obtained, the evaluation of results was carried out. The effect of draining has the biggest impact on upland bogs. The hydrological regime of all three bogs considered in the study is affected negatively, the upland bog ecosystem is under degradation, peat layers are diminishing, fires emerge, there is a threat of extinction of various species making up the bog biological diversity. The restoration of the hydrological regime would be the best measure to stop bog degradation. Therefore, bog drainage has to be stopped. Dikes should be constructed in trenches in order to form conditions to lift the water level in upland bogs.