Lietuvoje egzistuoja ryški regionų diferenciacija. Kaimo plėtros sąlygos ypač pasikeitė Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES). Tapus ES nare, Lietuva įgijo teisę įsijungti į LEADER+ – kaimo plėtros programą, kurios pagrindinis tikslas – remiantis novatoriškomis priemonėmis modernizuoti kaimo plėtrą. LEADER metodo iniciatyva sukurtos Vietos veiklos grupės (VVG) pagal organizacijos struktūrą yra naujas partnerystės modelis, kuriam suteikta sprendimo priėmimo teisė. VVG naujumas pasireiškia tuo, kad jungia skirtingų sričių, o tai reiškia ir skirtingų interesų atstovus. Tokia partnerystė skatina naujų idėjų atsiradimą bei inovacinę veiklą. Socialinės partnerystės principas neakcentuoja subordinacijos, o VVG atveju galima manipuliacija galiomis, siekiant patenkinti savo interesus. VVG skatina aktyviai įsitraukti regiono dalyvius į horizontaliais tarpusavio santykiais pagrįstą vietos plėtros procesą. Savanoriškas žmonių bendradarbiavimas dėl bendrų tikslų stiprina pilietinę visuomenę ir pabrėžia demokratinius visuomenės principus. VVG gali kurti strategijas, kurios skatintų socialinio kapitalo augimą. Piliečių dalyvavimas, pagrįstas bendradarbiavimu ir tarpusavio pasitikėjimu, yra vienas iš pagrindinių būdų didinti socialinį kapitalą. / A marked regional differentiation exists in Lithuania. The conditions of countryside development have especially changed since Lithuania joined the European Unijon (EU). Having become a member of EU, Lithuania acquired the right to participate in LEADER+: a program which aims to modernize countryside development on the basis of innovative methods. Local Action Groups (LAG), created under LEADER initiative, have decision-making rights. Because of their organizational structure, LAGs are considered to be a new partnership model, which novelty is in uniting stakeholders. Such partnership promotes the appearance of new ideas and innovational activities. The principle of social partnership does not put an emphasis on subordination, allowing power manipulation within LAGs when required. LAGs promote an active engagement of regional participants in the horizontal community development . The voluntary cooperation of people working together towards the common goals strengthens civil society and emphasizes the democratic principles on which the society stands. LAGs can create strategies which promote the enlargement of social capital. The participation of citizens on the basis of cooperation and mutual confidence is one of the main ways to enhance the social capital.

Tyrimo objektas – smulkūs pieno ūkiai. Tyrimo dalykas – struktūrinės paramos priemonės smulkiems pieno ūkiams. Darbo tikslas – įvertinti teikiamos struktūrinės paramos priemonių poveikį Lietuvos smulkių pieno ūkių plėtrai. Uždaviniai: 1)atskleisti struktūrinės paramos smulkiems ūkiams būtinumą; 2)išanalizuoti smulkių pieno ūkių paramos politikos veiksnius, priemones ir jų įgyvendinimo problemas; 3)naudojant atrinktų pieno ūkių apskaitos duomenis nustatyti, kokį poveikį suteikta struktūrinė parama daro šių ūkių plėtrai; 4)išsiaiškinti smulkių pieno ūkių gamintojų požiūrį į pasirinktos paramos priemonių įgyvendinimo rezultatus ir jų poveikį šių ūkių plėtrai. Tyrimo metodai: 1)nagrinėjant struktūrinės paramos smulkiems ūkiams būtinumą naudojami mokslinės ir teisinės literatūros analizės bei sintezės metodai; 2)smulkių pieno ūkių paramos politikos veiksniai, priemonės ir jų įgyvendinimo problemos analizuojamos naudojant palyginimo ir duomenų statistinės analizės (palyginamųjų dydžių, pokyčio tempų, struktūrinių dydžių) metodus; 3)vertinant struktūrinės paramos priemonių poveikį smulkių pieno ūkių ekonomikai naudojami statistinių duomenų grupavimo ir lyginimo metodai, statistinio modeliavimo bei grafinio vaizdavimo metodai; 4)detalesnei reiškinių analizei panaudotas ir analizuojamas duomenų rinkimas apklausos metodu; anketinė apklausa nukreipta į smulkių pieno ūkių gamintojų pasirinktos paramos priemonių ir jų poveikio šių ūkių plėtrai išsiaiškinimą. Tyrimo rezultatai: ·pirmoje... [toliau žr. visą tekstą] / Research object – small dairy farms. Research subject – structural support for small dairy farms. Research aim – to assess the impact of structural support on the development of Lithuanian small dairy farms. Objectives: 1)to explore the need of structural support for small farms; 2)to analyze the small dairy farms support policies, measures and their implementation issues; 3)using the accounting data of sample dairy farms to determine the impact of structural support on the development of these farms; 4)questionnaire survey data help to clarify the small dairy farm producers approach to the implementation results of the selected support and their impact on the development of these farms. Research methods: 1)examination the need of structural support for small farms are using analysis and synthesis methods of scientific and legal literature; 2)small dairy farms support policies, measures and their implementation issues are analyzed using comparison and statistical analysis of data (comparable sizes, the pace of change, structural sizes) methods; 3)assessing the impact of structural support for small dairy farms economic are using batching of statistical data and comparing methods, statistical modeling and graphic imaging methods; 4)more detailed analysis of the phenomenon are using and analyzing data collection of the survey method; questionnaire survey focused to clarify the small dairy farms producers selected support measures and their impact on the development of these... [to full text]

Šiame darbe norima atskleisti ES sanglaudos politikos vaidmenį kuriant Baltijos valstybių ir visos Europos Sąjungos gerovę. Remiantis naujais vertinimais, sanglaudos politika turi didelį poveikį – ji skatina darbo vietų kūrimą ir ekonominį augimą tose valstybėse narėse, kurioms labiausiai to reikia ir prisideda prie bendro Europos gyvenimo lygio kėlimo. Baltijos valstybės yra naujosios valstybės narės, todėl jose sanglaudos politika dar tik palaipsniui įgyvendinama. Baltijos valstybių regioninei politikai (kurių lygis buvo labai žemas), būdingas spartus augimas, tačiau dažniausiai sutelktas sostinės regione arba didžiuosiuose miestuose. Nuo 1995 m. pradėta Baltijos valstybių regioninės politika pasiekė nemažų laimėjimų, visų trijų Baltijos valstybių BVP išaugo kone dvigubai. Tačiau, net ir išlikus dabartinėms ekonominėms krizės sąlygomis tokiems spartiems augimo tempams, prireiks daugiau nei 15 metų, kol Lietuvos, Latvijos ir Estijos BVP vienam gyventojui sudarys 75 proc. 27 ES šalių vidurkio. Sanglaudos politika daro poveikį ne tik Baltijos valstybių augimui, bet yra glaudžiai susijusi ir su kitomis Bendrijos politikos kryptimis: valstybės pagalbos, paramos inovacijoms ar informacinės visuomenės, aplinkosaugos. Baltijos valstybės įgyvendindamos sanglaudos politiką gerina ir modernizuoja viešąjį administravimą, mokosi gero valdymo ir skaidrumo, kurdamos bendrą Europos Sąjungos ir kiekvienos valstybės gerovę. Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos sanglaudos politiką... [toliau žr. visą tekstą] / The most important aim in this work is to unfold the role of EU cohesion policy by creating the welfare of the Baltic countries and all European Union. Appealing by new estimations, cohesion policy has a very big impact – it promotes work places establishment and economical development in those countries members, that need it most and further to rise the level of Europe life. Baltic countries are the new countrie‘s members, therefore in these countries cohesion policy is being implemented step by step. Fast development is for Baltic countries regional policy (which level is very low), but often it is focused in capital‘s region or in the biggest cities. Since 1995 started regional policy of Baltic countries achieved not small accomplishment, all of three Baltic countries GDP increased doubly. Therefore, even if such fast rate of increase remained by recent economical crisis conditions, it is needed more than 15 years, till GDP of Lithuania, Latvia and Estonia for one citizen will amount 75 percent 27 EU countries‘ average. Cohesion policy makes an impact not only for Baltic countries development but is also closely in involved with other directions of Community policy: countrie‘s help, supports for innovations or informative society‘s environments control‘s. Baltic countries improve and modernize administration, learn about leadership and lucidity by creating communal European Union and welfare of every country. The aim of the work – to analise the... [to full text]

Darbo tikslas – išanalizuoti Joniškio rajono turizmo plėtros galimybes teoriniu aspektu ir atlikus vartotojų apklausą, išsiaiškinti, kokie veiksniai įtakoja turizmo plėtrą ir kaip vertinama dabartinė turizmo situacija Joniškio rajone. Darbas susideda iš trijų dalių. Pirmoji – teorinė darbo dalis. Joje siekiama išaiškinti turizmo sąvokos esmę, atskleisti turizmo plėtros elementus, reikšmingiausius modelius, padedančius skatinti turizmo plėtrą. Taip pat įvertinti subalansuotą turizmo plėtrą ir pateikti jos valdymo tikslus. Antroji darbo dalis – turizmo plėtros vystimosi analizė Lietuvoje. Šioje dalyje nagrinėjamos Lietuvos turizmo paslaugų ir infrastruktūros plėtros tendencijos. Trečioji – tiriamoji darbo dalis, kurioje analizuojamos Joniškio rajono turizmo plėtros galimybės remiantis atliktos apklausos duomenimis. Išanalizavus turizmo plėtros galimybes gautos išvados parodė, kad Lietuvos turizmas laikomas sparčiausiai augantis paslaugų sektoriaus elementas. Sparčiai naudojamos naujos rinkodaros priemonės, gerinama infrastruktūra, naujų paslaugų kūrimas sąlygoja turizmo plėtrą Lietuvoje. Tačiau mažas dėmesys turizmo verslui periferiniuose rajonuose, tokiame kaip Joniškio rajonas, stabdo planingą turizmo plėtrą bendru Lietuvos mastu ir mažina atokių regionų konkurencingumą. Pagrindiniu turizmo plėtros stabdymo veiksniu vis dar išlieka turimų gamtos, kultūros išteklių neefektyvus panaudojimas turizmui ir maža laisvalaikio ir pramogų paslaugų pasiūla. / The aim of the work was to analyse the opportunities for tourism development in Joniškis District from theoretical aspect, and, after carrying out the survey of consumers, to find out what factors do form the development of tourism and how is the present situation in Joniškis District evaluated. The paper consists of three parts. The first one is the theoretical part of the work. It aims to explain the essence of the notion of tourism, to reveal elements of tourism development, the most significant models which benefit to promotion of tourism development. Also, it was striven to assess sustainable tourism development and to present the goals of its management. The second part encompasses analysis of tourism development in Lithuania. This part investigates tendencies of development of tourism services and infrastructure in Lithuania. The third part is the research part; it analyses opportunities for tourism development in Joniškis District on the base of data obtained from the survey carried out. Conclusions drawn after carrying out the analysis of opportunities for tourism development showed that tourism in Lithuania was considered to be the element of service sector undergoing the most rapid increase. Recent means of marketing are rapidly being applied, infrastructure is undergoing improvement, creation of new services predetermines tourism development in Lithuania. However, little attention to tourism business in peripheral districts such as Joniškis District retards... [to full text]

Nowadays a variety of products increases rapidly, marketing is intensified each day, and the amount of information and advertising is still growing. These are the conditions for developing and satsifying consumers’ needs to be able to evaluate and create a certain opinion about the products considering both environmental and ethical aspects. Consumer training is important while enhancing children’s and young people’s ability to act in society nowadays. Consumer training encourages to choose rationally and to use constructively one’s knowledge and skills. Scientific aspects of the quality of life are mainly discussed from the medical point of view. However it could be viewed from the point of physiology, psychology, sociology, etc. As well, there are no researches done on how consumption culture influences the quality of life. Society is overloaded with the amount of information and permanent change, therefore a smart and educated consumer is a necessity today. It is very important to understand how a man himself/herself influences his/her and others’ quality of life. The aim of the research is to disclose aspects of culture of consumption in the technology programmes for general education schools. Three schools (one gymnasium in Vilnius, and one gymnasium as well as one secondary school in Tauragė) were randomly chosen for the quantitative investigation. 544 respondents participated in the research. The results of the research show that the technology programmes for general... [to full text]

Topicality of the problem. The history of Lithuanian cities, urban deve-lopment and the values of the inhabitants are closely linked with the West Eu-ropean culture. In the recent socialist past of Lithuania, these links had weakened, while the centralized planning of that period left its footprints not only in the urban structures, but in social consciousness as well. The legacy of the soviet times shows itself even now, though a new law changing the situa-tion in territorial (spatial) planning was adopted in 1995 and the integration to EU urban policy started in 2004. They are responsible for the delay of the imp-lementation of a generally accepted idea of sustainable development. In the Declaration adopted in 1992 in Rio de Janeiro, the main principles of sustainable development and integration of the social, economical, environ-mental issues were outlined and the 21-st century program of activities aimed at achieving sustainable development was presented. In Europe, this aim was con-firmed by the Aalborg Charter. Researchers have demonstrated its advantages by evaluating the results obtained. For this purpose, sets of indicators and citi-zens pools of sustainable development and quality of life were created. Democracy, the market economy and global trends are changing the spa-tial patterns and socio - cultural values of citizens of Lithuania. Nevertheless, how much those urban changes are in line with sustainable development princi-ples, have not been paid much... [to full text] / Tiriamoji problema. Lietuvos miestų istorija, urbanistikos raida ir gyven-tojų puoselėjamos vertybės glaudžiai susijusios su Vakarų Europos kultūra. Netolimos praeities socialistinėje santvarkoje šie Lietuvos ryšiai susilpnėjo, o to meto centralizuoto planavimo pėdsakų palikta ne tik miestų urbanistinėse struktūrose, bet ir visuomenės sąmonėje. Nors 1995 m. buvo priimtas pakeitęs padėtį naujas teritorijų planavimo įstatymas, o nuo 2004 m. Lietuva yra visa-vertė ES narė, sovietmečio palikimas jaučiamas iki dabar ir riboja visuotinai pripažintos darniosios plėtros įgyvendinimo procesus. Rio de Žaneiro deklaracijoje, priimtoje 1992 m., buvo įvardyti pagrindiniai darnaus vystymosi principai, XXI amžiaus darbotvarkėje pateikta darnaus vys-tymosi veiksmų programa, apimanti socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių uždavinių integraciją. Europa šį siekį pripažino Aalborgo chartijos dokumente. Darniosios plėtros idėja susilaukia pritarimo, mokslininkai jos privalumus įrodo vertindami jos rezultatus. Tam skirtos darniosios plėtros, gyvenimo kokybės indikatorių sistemos, gyventojų nuomonių apklausos. Demokratija, laisvoji rinka ir globalizacijos tendencijos keičia Lietuvos miestų erdvinį modelį ir gyventojų sociokultūrines vertybes. Tačiau kol kas šie aspektai darniosios plėtros problematikoje nagrinėjami mažai. Valstybės lyg-menyje kompleksiniai miestų darniosios plėtros klausimai, priskirti skirtingoms ministerijoms, prarado savitą problematiką ir integruotą, strateginį valdymą... [toliau žr. visą tekstą]

Tiriamoji problema. Lietuvos miestų istorija, urbanistikos raida ir gyven-tojų puoselėjamos vertybės glaudžiai susijusios su Vakarų Europos kultūra. Netolimos praeities socialistinėje santvarkoje šie Lietuvos ryšiai susilpnėjo, o to meto centralizuoto planavimo p��dsakų palikta ne tik miestų urbanistinėse struktūrose, bet ir visuomenės sąmonėje. Nors 1995 m. buvo priimtas pakeitęs padėtį naujas teritorijų planavimo įstatymas, o nuo 2004 m. Lietuva yra visa-vertė ES narė, sovietmečio palikimas jaučiamas iki dabar ir riboja visuotinai pripažintos darniosios plėtros įgyvendinimo procesus. Rio de Žaneiro deklaracijoje, priimtoje 1992 m., buvo įvardyti pagrindiniai darnaus vystymosi principai, XXI amžiaus darbotvarkėje pateikta darnaus vys-tymosi veiksmų programa, apimanti socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių uždavinių integraciją. Europa šį siekį pripažino Aalborgo chartijos dokumente. Darniosios plėtros idėja susilaukia pritarimo, mokslininkai jos privalumus įrodo vertindami jos rezultatus. Tam skirtos darniosios plėtros, gyvenimo kokybės indikatorių sistemos, gyventojų nuomonių apklausos. Demokratija, laisvoji rinka ir globalizacijos tendencijos keičia Lietuvos miestų erdvinį modelį ir gyventojų sociokultūrines vertybes. Tačiau kol kas šie aspektai darniosios plėtros problematikoje nagrinėjami mažai. Valstybės lyg-menyje kompleksiniai miestų darniosios plėtros klausimai, priskirti skirtingoms ministerijoms, prarado savitą problematiką ir integruotą, strateginį valdymą... [toliau žr. visą tekstą] / Topicality of the problem. The history of Lithuanian cities, urban deve-lopment and the values of the inhabitants are closely linked with the West Eu-ropean culture. In the recent socialist past of Lithuania, these links had weakened, while the centralized planning of that period left its footprints not only in the urban structures, but in social consciousness as well. The legacy of the soviet times shows itself even now, though a new law changing the situa-tion in territorial (spatial) planning was adopted in 1995 and the integration to EU urban policy started in 2004. They are responsible for the delay of the imp-lementation of a generally accepted idea of sustainable development. In the Declaration adopted in 1992 in Rio de Janeiro, the main principles of sustainable development and integration of the social, economical, environ-mental issues were outlined and the 21-st century program of activities aimed at achieving sustainable development was presented. In Europe, this aim was con-firmed by the Aalborg Charter. Researchers have demonstrated its advantages by evaluating the results obtained. For this purpose, sets of indicators and citi-zens pools of sustainable development and quality of life were created. Democracy, the market economy and global trends are changing the spa-tial patterns and socio - cultural values of citizens of Lithuania. Nevertheless, how much those urban changes are in line with sustainable development princi-ples, have not been paid much... [to full text]

Baigiamajame darbe nagrinėjama dviračio vieta miesto planavimo ir susisiekimo kontekste. Analizuojama bevariklio transporto esama būklė įvairiuose Lietuvos bei užsienio miestuose. Nagrinėjami Lietuvos miestų perspektyvos, planavimo ir kūrimo etapai. Darba sudaro: įvadas, kuriame pateikiamas tyrimo objektas, problemos, nustatytas tikslas ir uždaviniai. Pirmoje darbo dalyje – nagrinėjama bevariklio transporto reikalingumas darniame mieste ( automobilizacijos lygio dinamika, intensyvumo kitimas, eismo įvykių kitimas, eismo įvykių statistikos rodikliai), antroje dalyje nagrinėjama bevariklio transporto istorinė raida ir esama būklė miesto planavimo bei susisiekimo kontekste (atlikti tyrimai dviračių srautų Panevėžio miesto gatvėse). Trečioje dalyje pateikiami Lietuvos miestų trasų perspektyvos, planavimo ir kūrimo etapai. Išvadose pateikiama bevariklio transporto reikalingumas darniame mieste. Darbo pabaigoje pateikiamas literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 82 p. teksto be priedų, 57 iliustr., 12 lent., 39 bibliografiniai ���altiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / The object of this final project is bicycle in the context of urban planning and transport. This work analyses bicycle existance as motor vehicles alternative in Lithuania and in other European countries. The work consists of 3 parts: introduction, the analysis of current state, alternatives of the development, conclusion, suggestions and the list of literature. The need of bicycles in town development is analysed in the first part of the work (the level of automobilization, the statistics indicators of traffic accidents rate and etc.). Historical evolution of bicycle and the present situation of bicycle infrastructure in the context of urban planning and transport is described in the second part. The third part of the project describes the importance of bicycle transport development. Finally there are conclusion, suggestions and the list of literature. The volume of the project: 82 pages of text, 12 tables, 57 pictures, 39 sources of literature. Additions are enclosed.

Šiame darbe nagrinėjama įmonės verslo plėtros galimybės koncentruojantis į gamyboje naudojamų įrenginių atnaujinimą, naujų pažangių technologijų įsigijimą, kokybės valdymo ir aplinkosaugos sistemų įsisavinimą. Tyrimui naudota mokslinės literatūros, ūkinės patirties ir statistinių duomenų analizė. Ekonominiai duomenys analizuoti matematinės statistinės analizės metodais, santykinių dydžių skaičiavimo, palyginimo, vidutinių dydžių skaičiavimo, grafinės išraiškos ir kitais. Analitinėje dalyje analizuota įmonės gamybinės bei ekonominės veiklos raida, valdymo organizacinė struktūra bei jos tobulinimas, vadovaujantis UAB „Vilnista“ finansinės atskaitomybės duomenimis. Taip pat nagrinėta, kokią įtaką turės pelningumui bei konkurencingumui gamybos modernizavimas. / In this work there is analyzed the company business development's opportunities to concentrate beside the refreshed equipment used in manufacturing, the acquisition of new advanced technologies, the reclamation of Qualities management and environment systems. The analysis of nonfiction, agriculture practice and statistical information is used to the research. The economical information is analyzed using the methods of mathematical statistical analysis, the count of comparative size, comparison, the count of medium size etc.

Laisvas asmenų judėjimas Europos Sąjungoje suteikia galimybę laisvai pasirinkti darbo bei gyvenimo vietą. Naujosioms Europos Sąjungos narėms, tai reiškia emigracijos augimą. Šis procesas turi neigiamos įtakos šalies ekonomikai, ypač, kai išvyksta kvalifikuoti darbuotojai. Šio darbo objektas Lietuvos, Latvijos ir Slovėnijos politikos sprendimai, susiję su „protų nutekėjimu“. Šiame darbe buvo iškeltas tikslas išanalizuoti Lietuvos, Latvijos bei Slovėnijos situaciją „protų nutekėjimo“ kontekste bei palyginti jų vykdomą politiką šiuo klausimu. Tikslui pasiekti buvo keliami uždaviniai: apžvelgti intelekto migraciją bei jos problemas, išanalizuoti Lietuvos „protų nutekėjimo“ priežastis bei pasekmes, Palyginti Latvijos ir Slovėnijos situaciją „protų nutekėjimo“ klausimu, išanalizavus Lietuvos, Latvijos bei Slovėnijos valstybių vykdomą politiką aukštos kvalifikacijos darbuotojų migracijos mažinimui, pateikti rekomendacijas. Darbe buvo iškelta hipotezė: aiškios politinės programos, nukreiptos į „protų cirkuliaciją“, mažina „protų nutekėjimą“ bei sudaro sąlygas mokslo ir technologijų vystimuisi. Išanalizavus vykdomas politikas „protų nutekėjimo“ klausimu, yra pateikiamos pagrindinės išvados ir rekomendacijos: 1. Lietuvos ir Latvijos mokslinių tyrimų finansavimas yra ne investicinio, o remiamojo pobūdžio, nepakankamas tarptautinis bendradarbiavimas, vakarų Europoje nepakankamai pristatomas Lietuvos mokslo potencialas. Slovėnijoje mokslinių tyrimų finansavimas yra investicinio... [toliau žr. visą tekstą] / Having no borders in the European Union, gives the opportunity to choose the place of work and life. For the new members of EU, it means the increased emigration. This process has negative effects on the economics of the country especially talking about qualified workers. The object of this work is political decisions of Lithuania, Latvia and Slovenia which are related with “brain drain”. The aim of the work is to analyze the situation of Lithuania, Latvia and Slovenia in the content of “brain drain” and compare their political decisions. To reach this aim there were the following goals for this work: to observe the emigration of skilled labour, to analyze the reasons and consequences of Lithuania’s “brain drain” and to give recommendations after comparison of Lithuania, Latvia and Slovenia’s policies of reducing “brain drain”. The hypothesis of this work was: clear political programs directed towards “brain circulation” reduces “brain drain” provides conditions for the development of science and technologies. After analysis of the pursued politics of “brain drain” there are given some findings and recommendations: 1. Lithuania and Latvia’s scientific research is non investment character but supportive, too weak international collaboration, Lithuania’s research is not presented in the west well enough. In Slovenia science is based on business investment which stimulates competitiveness and development of economics. 2. Lithuania, and Latvia’s MTTP human resources are not... [to full text]