This is a study on individual development plans (IDPs) in pre-school and their relationship with the teaching performed. Skolverket does not mention the IDPs in their steering documents for pre-school, and have in a separate memo discouraged from the use. Yet reports show that many of the pre-schools in Sweden are using IDPs. Teaching in pre-school is expected to be a mixture of care and learning without clear boundaries to the scientific topics pre-school aims to introduce children to. The purpose of this study is to investigate if the use of IDPs affect the teaching in pre-school. The questions this study will try to answer are: What is the purpose of IDP in pre-school? In who´s interest are IDPs used? Does the use of IDPs affect the educational methods used? The method chosen for this study is the triangulation method, which can give a more complete view on how the work with IDPs is performed. The study was performed on a private pre-school in central Sweden and uses analysis on the IDPs as well as the local educational plans together with qualitative interviews of both teachers and management. The results of the study show that the purpose of using IDPs mostly seems to revolve around measuring and raising the standard of work in pre- school. Furthermore, my interpretation is that it is the pre-schools interests, not the children’s, which control the goals set up for the children and the work. The pre-school in my study show in their local educational plan that they understand and follow the steering document from Skolverket regarding the methods of education.

Bakalauro darbe analizuojami specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų bendravimo su bendraamžiais, ypatumai. Tyrime dalyvavo: 20 4-6 metų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų; 241 jų bendraamžis; 17 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų tėvų ir 3 globėjai; 48 tėvai, kurių vaikai neturi specialiųjų ugdymosi poreikių ir lanko grupę kartu su SUP turinčiais vaikais; 14 auklėtojų, kurių grupėse ugdomi vaikai, turintys SUP. Analizuojant SUP turinčių vaikų ir jų bendraamžių interviu bei stebint jų bendravimą, buvo siekiama įvertinti ikimokyklinukų bendravimo ypatumus ir atskleisti priežastis, turinčias įtakos jų bendravimui. Interviu su tėvais ir auklėtojais buvo siekiama įvertinti informaciją bei požiūrį į vaikų tarpusavio santykių ypatumus. Nustatyta, kad pusė SUP turinčių vaikų sėkmingai bendrauja arba siekia bendravimo. Kita dalis yra pasyvūs, savarankiškai negeba inicijuoti bendravimo arba tai daro netinkamu būdu, negeba veikti kartu, laikytis taisyklių. Netinkamas jų elgesys siekiant užmegzti tarpusavio ryšius ar bendravimo metu, formuoja priešišką bendraamžių nuostatą į SUP turintįjį. Sėkmingą bendravimą lemia gebėjimas tinkamai užmegzti ryšį, veikti kartu, laikytis taisyklių. Tėvai neįvertina SUP turinčių savo vaikų bendravimo sunkumų. Sunkumus įžvelgia tik dėl kalbos sutrikimo ir charakterio bruožų. Auklėtojų požiūriu visi SUP turintys vaikai susiduria su bendravimo sunkumais. Negebėdami užmegzti ir/ar palaikyti tarpusavio... [toliau žr. visą tekstą] / This bachelor work analyses the peculiarities of communication between pre-school children and their peers with special education needs. The participants of the research: 20 from 4 to 6 year old children with special education needs and 241 of their peers; 17 parents and three foster-parents of children with special education needs; 48 parents who children are not with special education needs but attend the same group with them; 14 educators who work with children with special education needs. For the attainment of evaluating the peculiarities of communicating of pre-school children and establishing the facts influencing communication, the interview of the children with special education needs and their peers has been analysed and their communication observed. The interview has been provided in purpose to assess the information and the attitude towards peculiarities of children relationship. Furthermore, it has been set that half of the children with special education needs communicate or seek to communicate successfully, whereas the others are passive, are not able to initiate communication on their own or do it in a wrong way and cannot act together or keep rules. Inadequate their behaviour during communication or taking a try at getting in with forms unfriendly attitude towards the children with special education needs. The ability to strike up a friendship, to act together and keep rules determines successful communication. The communication difficulties of the children... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojami ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendravimo ir bendradarbiavimo su šeima ypatumai. Suformuluota hipotezė, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendradarbiavimą su šeima labiausiai sąlygoja nepakankama informacijos sklaida ir neišplėtota bendradarbiavimo kompetencija. Tyrime dalyvavo 138 Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo institucijų pedagogai ir 4 šių įstaigų vadovai. Anketinės apklausos būdu tirta, kokios yra pagrindinės ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendradarbiavimo su šeima sritys, kokie veiksniai skatina ar riboja šį bendradarbiavimą ir kokios yra ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiksmingesnio bendradarbiavimo su šeima prielaidos. Kiekybinį tyrimą papildė ikimokyklinio ugdymo institucijų vadovų apklausa, vykdyta taikant pusiau struktūruotą interviu. Tyrimu nustatytos pagrindinės ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendradarbiavimo su šeima sritys: vaiko socializacija, įgūdžių lavinimas, sveikata ir pasiekimų vertinimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendradarbiavimą su šeima skatinančiais veiksniais galima laikyti didesnę specialistų bendradarbiavimo kompetenciją, geresnę informacijos sklaidą, pozityvius santykius tarp bendradarbiaujančių subjektų, asmeninę iniciatyvą ir organizacinės kultūros veiksnius. Bendradarbiavimo procesas tarp ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir šeimų yra trikdomas nepakankamos informacijos sklaidos, skirtingo bendradarbiaujančių subjektų požiūrio į sprendžiamas problemas bei... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor's analysis the pre-school teachers’ communication and collaboration with family characteristics. Have stated the hypothesis that pre-school teacher collaboration with the family leads to the most inadequate dissemination of information and cooperation in underdeveloped powers. The study included 138 preschool teachers of Siauliai prežschool education institutions and 4 directors of these institutes. Carrying out a survey investigated what are the main pre-school teachers' cooperation with family areas, what factors promote or limit this cooperation and what are assumptions for more effective cooperation of the pre-school teachers with the family. The Heads of pre-school education institutions complemented the quantitative study by completing the surveys of semi-structured interviews. The study identifies the basic pre-school teachers' cooperation with family areas: children's socialization, skills development, health and assessment oh children achievement. The results showed that stimulating factors of the pre-school teacher collaboration with the family may be considered: more closely expertise, better information sharing, positive relationships between cooperating entities, personal initiative and organizational cultural factors. Process of cooperation among pre-school teachers and families is insufficient to interfere with the dissemination of information, different co-actors approaches addressed to the problems and lack of competence of the... [to full text]

Magistro darbe atskleidžiama ikimokyklinės įstaigos administracijos funkcijų pasiskirstymo reglamentavimo situacija ir galimybės. Naudojant apklausos raštu metodą analizuojamas ikimokyklinių įstaigų valdymo struktūros, administracijos sudėties, darbo krūvio ir faktinio funkcijų pasiskirstymo vertinimas, nuostatos į funkcijų atlikimą, vadovavimo priemones ir stilius. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ikimokyklinių įstaigų valdymo struktūra, administracijos funkcijų pasiskirstymo reglamentavimo situacija vertinama nevienareikšmiškai. Todėl, atsižvelgiant į kiekvienos įstaigos specifiką ir kitas aplinkybes, reikėtų ieškoti galimybių administracijos funkcijų pasiskirstymo tobulinimui ir optimizavimui. 2010 m. balandžio 22 d. šio darbo autorė dalyvavo 10-oje studentų mokslinių darbų konferencijoje ,,Ekonomikos ir vadybos aktualijos‘‘ ŠU Socialinių mokslų fakultete ir skaitė pranešimą tema: ,,Ikimokyklinės įstaigos administracijos funkcijų pasiskirstymo reglamentavimas: situacija ir galimybės‘‘. / In the master’s thesis the article reveals administration function distribution regulation situation and opportunities in pre-school institutions. In this context analyzing pre-school institutions administrative staff governance structures and administration composition, workload and the actual distribution functions of assessment, the provisions in the performance of the functions, leadership tools and styles. The study results showed that the controversial pre-school institutions assessed management structure, the distribution functions of the regulatory situation. Therefore, taking into account the specificities of each institution and other factors, should look for opportunities to improve and more optimize the administrative functions of distribution. The author of the thesis attended a tenth scientific works, named ,,The Topicality of Economies and Management’’ in the faculty of Social science of Šiauliai University on 22th of April in 2010. She presented the paper, named ,, Pre-school institutions administrative functions of distribution regulation: situation and opportunities’’ there.

Šiame darbe kokybės užtikrinimo iššūkis analizuojamas gvildenant žmogiškųjų išteklių valdymo kokybės tendencijas ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo programas teikiančiuose Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo mokyklose. Darbe apibrėžtos ikimokyklinio ugdymo mokyklų žmogiškųjų išteklių valdymo kokybės tendencijos ir vadovų vaidmuo šiame procese, atskleistas ikimokyklinio ugdymo mokyklų žmogiškųjų išteklių valdymo reikšmingumas, planuojant žmogiškuosius išteklius bei sąsajas su kokybe, išryškintas vadovų požiūris į žmogiškųjų išteklių valdymo tendencijas švietimo organizacijos kaitai. Tai galima laikyti magistrinio darbo teoriniu reikšmingumu. Praktinį darbo reikšmingumą nusako tyrimo instrumento sudarymas - žmogiškųjų išteklių valdymo kokybės tobulinimui įvertinti, atlikto tyrimo rezultatų pagrindu suformuluotos išvados bei pateiktos rekomendacijos žmogiškųjų išteklių valdymo kokybei gerinti darželių-mokyklų vadovams. / This work analyzes the quality assurance tendencies of human resource management in pre-primary, pre-school and primary education programmes provided by the pre-primary educational institutions of the city of Vilnius. The work defines the tendencies towards the quality of human resource management in pre-primary educational institutions and the role of school managers in this process, the significance of human resource management in pre-primary educational institutions has been revealed as well, the attitude of school managers to the tendencies towards human resource management for the change of the educational institution have been revealed in the planning of human resource and quality links. The significance of the practical work is described by the development of the research instrument – to evaluate the improvement of human resource management, conclusions that have been drawn after analyzing the results of the research and recommendations that have been given to school managers for the improvement of human resource management.

Priešmokyklinio ugdymo tikslas yra atskleisti kiekvieno vaiko asmenybę, išugdyti savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją turintį mokinį. Šio magistro darbo autorė, ugdydama ikimokyklinukus muzikine veikla, pastebėjo didelius pokyčius ne tik muzikiniuose vaikų gebėjimuose. Magistro darbe iškelta hipotezė, kad muzikinis ugdymas, integruotas į priešmokyklinį ugdymo procesą, gali turėti svarios įtakos vaiko socializacijai, emocinei raidai, skatina intelekto vystimąsi, formuoja kūrybišką asmenybę. Siekiant patvirtinti šią hipotezę, buvo suformuluotas šio darbo tyrimo tikslas – atskleisti priešmokyklinio amžiaus vaikų emocinių ir kognityvinių gebėjimų ugdymo galimybes muzikine veikla. Magistro darbe numatyti šie uždaviniai: aptarti ikimokyklinio/priešmokyklinio muzikinio ugdymo bruožus; išanalizuoti priešmokyklinio amžiaus vaikų psichosocialinės raidos ypatumus; išstudijuoti emocinių bei kognityvinių gebėjimų sampratą edukologiniu požiūriu; ištirti muzikos integravimo galimybes į bendrą ugdomąją veiklą. Išanalizavus filosofinę, psichologinę ir pedagoginę literatūrą, išsigrynino problemos aktualumas. Atlikus žvalgomąjį tyrimą išaiškėjo, kad tik pusė tyrime dalyvavusių respondentų (ugdytinių tėvų) pasitelkia neformalųjį muzikinį ugdymą, kaip priemonę priešmokyklinio amžiaus vaikų emocinių ir kognityvinių gebėjimų ugdymui, nors visi jie pageidauja savo vaikams papildomos muzikinės veiklos. Atlikus trianguliacinę duomenų analizę... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of pre-school fostering is to disclose personality of every child, to develop a pupil who has confidence in himself and his abilities; as well as has a strong motivation for knowledge. By developing pre-school children with the help of music activity the author of this master’s thesis noticed great changes not only in musical abilities of children. A hypothesis raised in the master’s thesis that music education integrated into preschool fostering process may have a significant impact on the child’s socialization, emotional development, fosters the development of intellect, forms a creative personality. Seeking to confirm this hypothesis, a goal of this research paper was formulated – to disclose the possibilities of developing emotional and cognitive abilities of pre-school children with music activity. The following objectives were set for in the master’s thesis: to discuss the features of pre-school/pre-primary music education features; to analyze the peculiarities of pre-school children’s psychological -social development; to study the conception of emotional and cognitive abilities in educational respect; to explore the possibilities of music integration into general educational activity. After analyzing philosophical, psychological and pedagogical literature, relevance of the issue became evident. A prospecting study revealed that only half of the respondents who participated in the survey (parents of pupils) resort to non-formal music... [to full text]

Darbo tikslas- paaiškinti bei įrodyti sukurto objekto (didaktinio žaidimo) didaktinį naudingumą vaiko gyvenime ir įrodyti kaip tinkamai sujungtas (objektas) dizaino aspektu su edukacine priemone. Naudojant įvairius šaltinius, analizuojant analogus, išsiaiškinama kas yra svarbiausia, kuriant didaktinį žaislą, kokie keliami saugumo reikalavimai. Pateikiami kūrybiniai darbo ieškojimai. Taip pat medžiaga susijusi su pedagogine veikla ir objekto pritaikymo joje. Apsilankymas Šiaulių Moksleivių namuose, leido įsitikinti žaislo naudingumu, realiame gyvenime, jo naudingumu bei svarba vaiko gyvenime. Darbo rezultatus (kūrybinį darbą)galima naudoti visose įstaigose, kur lankosi ikimokyklinio amžiaus vaikai, bei individualiai žaidžiantiems vaikams, namuose. / The purpose-to explain and demonstrate the created object (didactic game) didactic utility of a child's life and to demonstrate how to properly connected (object) design aspect of the educational tool. Using a variety of sources, analyzing analogues check on what is most important, the development of a didactic toy as for safety. Presented creative work pursuits. As well as materials related to teaching activities and the application of the object in it. Visit Siauliai pupils at home, make sure the toy has usefulness in real life, the usefulness and importance of a child's life. Performance (creative work) can be used in all establishments frequented by children of preschool age and individual children playing at home.

The purpose of the study is to contribute to the field of social access in children's free play in the pre-school class, by looking at how children are included and excluded and how power structures arises in the free time. In order to capture the events that occur among the children, observations were chosen as research method. The results show that the children wanted to play with each other, and that the most common way to facilitate play was to ask "Can I join?". There were also other strategies being practiced regularly. It was also common to exclude other children from playing, and this was especially when the children wanted to protect their ongoing game, or that someone was not allowed to join because he or she ruined it for the others. Other aspects that affect which status the children had in the group was when they compared their skills with each other, to see who could jump the farthest, draw the best and so on. Knowledge on how to read and write were two other abilities that gave high status in the pre-school class. / Syftet med studien är att beskriva hur socialt tillträde och makt visas i en förskoleklass, och då titta på hur barn inkluderas och exkluderas och de maktpostitioneringar som uppstår i den fria leken. För att kunna fånga händelser som sker mellan barnen, valdes observationer som undersökningsmetod. Resultatet visar att barnen gärna ville umgås med varandra, och att det vanligaste för att få vara med och leka var att fråga "Får jag vara med?", men det fanns även andra strategier som förekom regelbundet. Att exkludera andra barn ur den sociala gemenskapen var också vanligt, och då framförallt för att barnen ville skydda sin pågående lek eller att någon inte fick vara med för att den förstörde för de andra. Andra aspekter som påverkade vilken status barnen hade i barngruppen handlade om att de jämförde sina färdigheter med varandra; vem som kunde hoppa längst, rita häftigast och så vidare. Här kom även kunskaper som att läsa och skriva in, vilket var två förmågor som gav hög status i förskoleklassen.

The purpose of this essay is to develop knowledge about how learning among employees is perceived to occur practically in a pre-school unit seen as a learning organization. From an employee perspective the intention was to gain an understanding of how they perceive the organization regarding employee learning in the workplace when it comes to in which contexts and what conditions that enable collaborative learning. Because learning organization is mostly a vision from a management perspective thereby it should in this case mostly be viewed as the context in which the employees work in. The essay is based on a qualitative research approach with eight semi-structured interviews. It was based on hermeneutics as method of analysis with the intention to gain an understanding of the employees' subjective perception. It is a case study on a selected pre-school unit in Stockholm. Eight themes emerged in the results and these formed the basis for analysis and discussion. The results have been interpreted on theories about learning organization, collective and organizational learning. The results indicate that employees perceive the importance of working closely with competent colleagues and that much of their common learning occurs primarily in the work teams. This takes the form of cooperation, openness with competencies, dialogue and reflection. The planned meetings also appeared to be supportive of the work outside of them. Furthermore, possible power aspects appeared in the communication, and particularly in the dialogue. Individual differences in how employees can manage themselves in communication also appeared to be an obstacle. Throughout, a picture emerges in which employees perceive that learning and development is based on personal responsibility.

Detta examensarbete har sitt fokus på förskolebarnens lek och dess olika former med handdockan. Syftet med denna studie var att undersöka hur barnen intregerar med handdockan och hur de använder dem som medierande redskap. Undersökningen var utförd som en observationsstudie av barnen på en förskola i åldern 3-5 år. De resultat som framkommit pekar på att en handdockas närvaro i barnens lek kan te sig på skilda sätt. Barns möte med handdockan kan både inspirerea, utmana och försvåra leken. De lekformer som synliggjorts i denna studie visade att imitation och transformation stod i centrum. En annan upptäckt som gjordes under studien var pojkars och flickors skilda sätt att leka med handdockorna. Handdockan kan fungera som ett redskap som kan återspegla tidigare händelser och i och med detta försökte barnen få en förståelse för det som de upplevt. En handdocka kan ge barnen vissa budskap som berikar deras lekar, deras utveckling och det livslånga lärandet. För dessa barn kunde handdockan tillsammans med barnens egna erfarenheter fungera som ett medierande redskap och guida dem till en förståelse av sin omvärld. Denna studie representerar även de barn som hade vissa svårigheter att ta till sig handdockor i leken. Kanske kunde detta bero på att handdockorna inte gav dem några associationer, vare sig i den faktiska eller fiktiva omvärlden.