1944 m Lietuvoje prasidėjo partizaninis karas. Daugelis vyrų išejo į miškus kovoti su okupantais. Šioje kovoje neliko nuošalyje ir moterys, jų vaidmuo buvo labai svarbus. Prireikus jos, petys petin kovojo su vyrais prieš enkavedistų būrius, slaugė sužeistuosius, palaikė ryšius tarp skirtingų partizanų apygardų. Ryšininkės perduodavo svarbę slaptą informaciją: apie susitikimo vietas, slaptažodžius, naujai įsikūrusius bunkerius – slėptuves, perduodavo slaptus dokumentus. Kad jų nesuciuptų ir neperimtų slaptos informacijos, moterys perduodamus laiškelius slepdavo. Jos buvo išradingos. Lankydamasi druskininkų rezistencijos ir tremties muziejuje sužinojau, jog laiškeliai buvo slepiami ir plaukuose. Ši istorija mane sužavejo, tad nusprendžiau šią idėją perteikti magistro baigiamajame darbe. Savo kūrinyje vaizduoju 9 lietuvaitėms būdingas ilgų plaukų šukuosenas, kuriose paslepiu savają žinutę. Mano perduodamoje žinutėje įrašyti žodžiai iš „Tauro“ apygardos ryšininkės žvalgės Julijos Čepaitytės – Simanaitienės slapyvardžiu Undinė sukurtos baladės apie partizano likimą. Ši baladė skirta partizanui „Kovui“ Jonukui Stačiokui atminti. Po balade autorė parašė. „ Šias eilutes sukūriau 1950 m. liepos 10-11 d., pati būdama be namų ir laisvės, netekusi savo pirmosios tikrosios meilės ir karštai mylinčio tikro draugo, kuris buvo tarsi švyturys pavergtoje tėvynėje. Tavęs aš niekad nepamiršiu.“ Manau baladė puikiai atskleidžia priežastis dėl ko Lietuvos moterys taip pat išėjo į miškus kariauti... [toliau žr. visą tekstą] / In 1944 the partisan war in Lithuania began. The most of the men went to woods to fight against occupants. In this fight the woman’s role was also very important. They were fighting against NKVD the same strong as men do; they also were nursing injured people, keeping connection between different partisans’ counties as postal workers (signallers). Signallers were transmitting very important confidential information: about meeting places, passwords, newly constructed hiding places – bunkers, transferring secret documents. In fact that women could be caught and secret information taken, they were hiding all mails. And women were very resourceful. Visiting ‘’Resistance and Deportation Museum’’ in Druskininkai I’ve got news that secret mails were hiding in women hair. This history improved me so much so I decided to convey this idea in my Master's thesis. In my work you can see nine different long hairdressings what characteristic of Lithuanian women. In all these hairdressings I hide my secret message. In my transmitting message there are words from ballad about partisan’s destiny which was created by signaller Julija Cepaityte – Simantiene (known as Undine) from “Tauras” county. This ballad is dedicated to partisan Jonukas Staciokas “Kovas”. After the ballad writer wrote: “These lines I created in 1950, July 10-11. itself being without a home and freedom, lost my first true love and real hot loving friend who was like a beacon subjugated homeland. I will never forget you." In... [to full text]