Naujų politinių jėgų atsiradimas ir iškilimas – reiškinys, būdingas demokratinėms valstybėms. Ypač vadinamosioms naujoms demokratijoms bei posovietinėms valstybėms. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe ir vykstant demokratizacijos procesams, šis reiškinys paplito labai plačiai ir tapo būdingas praktiškai prieš kiekvienus rinkimus į LR Seimą. Šalyje, vystantis partinei sistemai, buvo juntamas politinės „kairės – dešinės“ priešpriešos mažėjimas, kas iš dalies sąlygojo vadinamųjų politikos „naujokų“ atsiradimą. Atsirasti naujoms politinėms jėgoms padėjo ir aktyvios reklaminės bei sėkmingos rinkiminės kampanijos, susikurti partijų įvaizdžiai, šioms politinėms jėgoms vadovaujančių lyderių „ryškumas“ ir asmeninės ambicijos bei rinkėjų viltis ir tikėjimas, kad naujai išrinkti tautos atstovai, pakeis tuometinę šalyje susiklosčiusią situaciją. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti veiksnius, kurie lemia naujų politinių partijų susiformavimo ir iškilimo priežastis prieš Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus. Tyrimo objektas – „naujų“ Lietuvos partinės sistemos veikėjų iškilimo fenomenas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose 1992 – 2008 metų laikotarpiu. Tikslui pasiekti yra keliami keturi uždaviniai. Pirmiausiai yra apžvelgiama partinės sistemos samprata bei politinių partijų formavimosi procesai šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse. Toliau aptariama Lietuvos partinės sistemos formavimosi raida. Siekiant paaiškinti Lietuvos partinės sistemos politikos „naujokų“ fenomeną yra analizuojami... [toliau žr. visą tekstą] / The emergence and uprise of new political parties represents a phenomenon typical for democratic states. It is especially characteristic to the so-called new democracies and post-soviet states. In Lithuania, following restoration of its independence and launch of democratization processes, this phenomenon became a highly wide-spread, and turned out to be typical practically before each election to the Seimas of the Republic of Lithuania. The development of a party system within this State saw an obvious decline of the political “left-right” opposition that partially determined emergence of the so-called political “newcomers”. The emergence of the new political powers was significantly facilitated by active promotions and successful election campaigns as well as striking positions and personal ambitions of the political power leaders accompanied by the expectations and faith of electors that newly elected representatives of the will change the situation currently prevalent in the State. The objective of the research paper – to find out factors that determine reasons for the formation and uprise of the political parties before the elections to the Seimas of the Republic of Lithuania. The object of the research – the phenomenon of emergence of “new” players of the Lithuanian multi-party system during the elections to the Seimas of the Republic of Lithuania in the period of 1992-2008. To achieve the above-mentioned objective the following four tasks were set. First of all, the... [to full text]

Šiais laikais politika vis labiau siejama su komunikacija. Tai lėmė sparti informacinių technologijų raida ir kartu tobulėjančios komunikacinės technologijos bei strategijos. Šiuolaikinės rinkėjų elgesio teorijos prieina išvadų, kad rinkėjas ieško politinės informacijos minimaliomis pastangomis. Kita, akivaizdi tendencija – rinkėjų sprendimams žymiai svarbesnis tampa politinis lyderis, o ne politinė partija ir jos ideologija. Emociniai, o ne ideologiniai veiksniai ima viršų rinkėjui pasirenkant, už kurį kandidatą balsuoti, todėl vis labiau politikoje žaidžiama įvaizdžiais ir emocijomis. Išvardintos rinkėjų elgesio ir politinės komunikacijos tendencijos parodo didėjančią politinio lyderio ir jo įvaizdžio reikšmę bei patvirtina gilesnė politiko įvaizdžio, jo konstravimo, ir žiniasklaidos įtakos politiniuose procesuose analizės reikalingumą. Šio darbo objektas – žiniasklaidos įtaka lyderio įvaizdžiui bei rinkimų rezultatams. Darbo tikslas – išsiaiškinti žiniasklaidos įtaką politinio lyderio įvaizdžiui ir Seimo rinkimų rezultatams. Nustatyti, ar egzistuoja ryšys tarp žiniasklaidoje pasirodžiusios neigiamos ir teigiamos informacijos apie kandidatą ir rinkimų rezultatų. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti įvaizdžio sąvoką ir politiko įvaizdžio sudėtines dalis, apibrėžti politinio lyderio savybes, remiantis išanalizuota literatūra, apibendrinti įvaizdžio konstravimo procesą ir pateikti įvaizdžio konstravimo schemą, nustatyti atskirų šio proceso dalių tarpusavio sąveiką, išanalizuoti... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays politics becomes more and more related to communication. Fast growth of information technologies determines simultaneous development of communication strategies and technologies. Contemporary voters’ behavior theories say that voters put no or minimal effort to searching for political information. When making important political decisions people refer to the information that they can easily get or to the information which they receive as a side product of their other activities. Other obvious tendency of voters’ behavior shows that the leader and the image of the leader of political party becomes much more important than the ideology and political party itself. Not ideological but emotional factors are the basis for the political decisions. These tendencies make the image of politician and its construction an actual topic and worthy of deeper analysis. The object of this work is the media influences on the image of leaders in the parliamentary election of 2008. The aim of this thesis is to determine the media influence on the image of the leaders and the results of the parliamentary elections of 2008. The objectives of this work are: to define the term of the image and the composite parts of it, to define the common attributes of the political leaders, to structure the process of image making and to propose the scheme of the image construction process, to analyze popular images of politicians and political communications tendencies, to describe image communication... [to full text]