Visuomenėje šalia įvairių socialinių grupių egzistuoja specifinė grupė – neįgaliųjų mažuma. Anksčiau visuomenėje neįgaliųjų lyg ir nebuvo, nes jie gyveno uždarose institucijose, už socialinio gyvenimo ribų. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę įvyko daug esminių pokyčių. Demokratiniams procesams atvėrus uždarų specialiųjų institucijų duris, nuo užuojautos neįgaliesiems pereita prie praktinės socialinės integracijos. Nors visoje Lietuvoje galioja palankūs neįgaliųjų įdarbinimą reglamentuojantys teisės aktai, o darbdaviams sudaromos sąlygos neįgaliųjų įdarbinimui, ryškėja nauja neįgaliųjų mažos motyvacijos dirbti problema, kuri iki šiol nebuvo nagrinėta ir yra neabejotinai aktuali. Magistro darbe teoriškai analizuojama neįgalių asmenų integracijos samprata, apžvelgiami neįgaliųjų integraciją darbo rinkoje reglamentuojantys teisės aktai. Pristatomas tyrimas, kuriuo nustatytos neįgalių asmenų mažos motyvacijos dirbti priežastys ir darbdavių požiūris į neįgalų darbuotoją Vilniaus mieste. Tyrimo hipotezė, kad neįgaliųjų integraciją į darbo rinką Vilniaus mieste riboja pačių neįgaliųjų motyvacijos dirbti stoka, pasitvirtino iš dalies. Daugumos darbdavių nuomone, neįgalieji stokoja motyvacijos dirbti, kvalifikacijos ir kompetencijų, bijo būti atstumti ir neįvertinti. Tačiau išaiškėjo, kad daugelis neįgaliųjų jau yra bandę dirbti ir save realizuoti profesinėje veikloje, dirbti jiems yra svarbu. Integruojantis į darbo rinką neįgaliesiems nėra svarbiausi tik finansiniai motyvai... [toliau žr. visą tekstą] / In the society among various social groups there is a specific group – the disabled minority. Previously, people with disabilities in society lived in closed institutions for social life outside. After restoration of independence took place in a number of significant changes. From compassion disabled transition to practical social integration. Throughout Lithuania in favor of persons with disabilities is valid legislation, and employers to employ people with disabilities. However, people with disabilities, a new low motivation to work for a problem that so far has not been considered and is certainly relevant. Ihe Master work theoretically analyzes the concept of the integration of people with disabilities and this people an overview of labor market legislation. The survey, which provides people with disabilities to work in low motivation and reasons, analyzed employers' attitudes to disabled worker in Vilnius. The research hypothesis, that the people with disabilities integration into the labor market in Vilnius limited by the disabled lack of motivation to work, proved in part. Most of the employers says, that people with disabilities lack the motivation to work, skills and competencies that are afraid of being rejected and unappreciated. However, it turned out that many people with disabilities are already trying to work and realize their professional life, their work is important. Integration into the labor market for disabled people is not only the most important... [to full text]

Magistro darbo objektas – pabėgėliai Lietuvoje. Darbo tikslas – ištirti pabėgėlių integraciją į visuomenę kalbos aspektu bei išnagrinėti pagrindines integracijos problemas Lietuvoje. Magistro darbo tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1)pateikti integracijos, pabėgėlių, kalbos ir kultūros sąvokas; 2) atskleisti pabėgėlių socialinės integracijos Lietuvoje mechanizmą; 3) išnagrinėti pagrindines integracijos problemas; 4) išanalizuoti pabėgėlių integraciją kalbos aspektu Lietuvoje; 5) apibendrinti integracijos procese galimus efektyvumo vertinimo modelius . Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, buvo prieita prie išvados, jog kalbos apmokymai svetimoje šalyje yra vienas sėkmingiausių integracijos priemonių. Kalba atlieka ne tik integravimo į naują visuomenę funkciją, bet ir leidžia pažinti naują šalį bei kultūrą. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, jog integracijos procesas nėra sėkmingas. Pabėgėliams suteikiama per mažai dėmesio, ypač per trumpi yra kalbos kursai, kas neleidžia greičiau pritapti prie bendruomenės. Visuomenė nėra įtraukiama į aktyvų komunikacijos procesą su prieglobsčio prašytojais. Magistro darbo medžiaga gali būti naudinga Užsieniečių registracijos centrams, Pabėgėlių priėmimo centrams, taip pat aukštųjų mokyklų dėstytojams ir studentams bei visiems, besidomintiems pabėgėlių integracijos procesu. / The main object of master's thesis is the refugees in Lithuania. The aim of the master final paper is to explore the integration of refugees into society and to consider the language aspect of the fundamental problems of integration in Lithuania. The aim of this master thesis is to achieve its objectives: 1) to present the culture concepts of integration, refugees, language and culture 2) to reveal the problems of social integration of refugees in Lithuania 3) to examine the fundamental problems of integration, 4) to analyze the language aspect of the integration of refugees in Lithuania 5) to examine the language and culture ratio of the integration process, 6) to review the major integration programs for refugees. Using the scientific literature analytical methods it was concluded that the language training in a foreign country is one of the most successful measure of integration. Language is not only the integration of a public function it also helps you to discover a new country and culture. The study methods used: qualitative expert interviews, qualitative interviews with refugees and the survey. The survey has shown that to integration process is paid too little attention especially during the short courses, what does not allow to adapt to the community shortly. The public is not included in the communication process with the active involvement of asylum seekers. Master thesis’s material will be useful to Foreigners Registration Centre, the Refugee Reception Centers as... [to full text]

Teisti asmenys įvardijami kaip socialiai pažeidžiami, todėl išėjęs į laisvę tampa visuomenės problema: neturi darbo, būsto, jų išsilavinimas menkas, o artimieji dažnai nutraukia ryšius su buvusiais kaliniais. Neturintys išsilavinimo ar žemo išsilavinimo lygio asmenys patiria daugiau sunkumų integruojantis į darbo rinką, o dalyvavimas visuomeniniame gyvenime būna apribotas. Dažnai, nesulaukę tinkamos pagalbos, marginalinei grupei priskiriami asmenys, įvykdo naują nusikaltimą, sugrįžta į kalėjimą ir taip uždaras ratas sukasi toliau. Labai svarbu Pataisos įstaigose nuteistiesiems įgyti pradinį, pagrindinį ir profesinį išsilavinimą, išsaugoti turimus darbo įgūdžius, įgyti naujų, paklausių darbo rinkoje profesijų, ugdyti motyvaciją keistis. Nuteistųjų edukacinė veikla ir įvairaus pobūdžio užsiėmimai PI yra labai svarbus faktorius, dažnai lemiantis sėkmingą integracijos į visuomenę procesą. / Education of convicts in correctional institutions should become a relevant issue to all society because a negative attitude towards ex-convicts, which has been prevailing for many years, often turns against the society itself. The ex-convict becomes a problem of the society due to subjective and objective reasons, i.e. he/she is unemployed, does not have a dwelling place, he/she has poor education and rather often the relatives of the ex-convict terminate their relations with him/her. Moreover, the psychological state of the ex-prisoner is unstable due to which the situation becomes even more complicated.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, socialinę integraciją, įgyvendinimas Akmenės rajono pataisos inspekcijos atveju. Darbo teorinėje dalyje pateikiamos asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, socialinės atskirties ir jų socialinės integracijos, bei įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, socialinę integraciją, sampratos, atskleidžiamas visuomenės ir valstybės vaidmuo sprendžiant asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, socialinės integracijos problemas. Darbo tiriamojoje dalyje, naudojant dokumentų analizės, interviu ir veiklos savianalizės metodus, analizuojama Akmenės rajono pataisos inspekcijos veikla įgyvendinant įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, socialinę integraciją, išskiriamos problemos, bei pateikiami problemų sprendimo būdai. / Implementation of laws and other deeds regulating social integration of individuals released from imprisonment institutions taking the case of Correctional Inspectorate of Akmenė district is analyzed in Bachelor thesis. In theoretical part of the thesis the conceptions of social separation and social integration of individuals released from imprisonment institutions are presented together with conceptions of laws and other deeds, regulating social integration of individuals released from imprisonment institutions. The role of society and state in solving social integration issues of individuals released from imprisonment institutions is revealed. In the research part of the thesis the activities of Correctional Inspectorate of Akmenė district regarding implementation of laws and other deeds regulating social integration of individuals released from imprisonment institutions are analyzed by methods of document analysis, interviews and self-analysis of activities, identifying problems and suggesting solutions to the problems.

Darbe nagrinėjamas judėjimo negalios asmenų požiūris į gaunamas socialines paslaugas. Pristatomi tyrimo rezultatai, kurie atskleidžia su kokiomis funkcionavimo problemomis susiduria judėjimo negalios asmenys, kokios socialinės paslaugos jiems yra reikšmingiausios bei atskleidžiamas neįgaliųjų ryšys su visuomeninėmis neįgaliųjų organizacijomis. Naudotas kiekybinis tyrimo metodas, renkant duomenis anketinės apklausos būdu. / The paper discusses the standpoint of persons with moving disoders to social services. The results of study are presented the functioning problems of persons with moving disorders also excepted the most important social services of persons with moving disorders. What is more, are discovered the relation of disabled people character with social organizations of disabled people. Used a quantitative research method, data collection by questionnaire.

Santrauka Socialinės politikos ekspertai teigdami, jog reikia skatinti naujų solidarumo, savanorystės ir veiksmingesnių bendruomeninių iniciatyvų plėtrą, akcentuoja savigalbos grupių ir jų asociacijų svarbą. Nepakankamas įvairių, dirbančių su klientais, specialistų dėmesys klientų patiriamam streso, stigmatizacijos, pablogėjusiam socialiniam funkcionavimui, emociškai neigiamiems jausmams, socialinio statuso pasikeitimo, tarpasmeninių santykių ir socialinių vaidmenų disfunkcijoms, reikalauja socialinius darbuotojus vadovautis aukščiausio lygio metodine kompetencija. Socialinio darbo metodinis veikimas – tai intervencija į kliento gyvenimą, siekiant asmens ir jo aplinkos patvaraus pokyčio, įgalinančio jį tolesnei savarankiškai ir sėkmingai gyvenimo praktikai. Savigalbos grupės yra vienas iš sėkmingiausių socialinio darbo metodų kurie taikomi koreguojant tarpasmeninių santykių problemas, susiformavusias negatyvias nuostatas ir elgesio modelius, neįsisąmonintus poreikius ir jausmus, tokiu būdu padedant klientams adaptuotis artimiausioje aplinkoje, bendruomenėje ir visuomenėje. Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį atsiranda vis daugiau savigalbos grupių, tačiau jos yra mažai žinomos visuomenėje, gana uždaros, nebendradarbiauja tarpusavyje, o ir profesionalai nėra linkę jomis pasinaudoti, integruoti jas į teikiamą socialinę paramą klientams. Savigalbos grupės, kaip bendruomeninis reiškinys, yra išplitę įvairiose socialinės realybės srityse, tačiau yra painiojamos su kitomis... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The social policy experts argue that there is a need to activate the new forms of solidarity, voluntary movement and more effective comunity iniciatives. The most appropriate form is the self – development groups and their associations. The inadequate various professionals’ attention for the clients‘ level of the stress, stigmatization, the worsened social functioning, emotionally negative feelings, the changes of the social status, the inner relationships, the disfunction of the social roles, demand the social worker to manage the highest level in the methodical competence. The methodical action in social work is the intervention to the clients‘ environment, aiming at the personal and the external change that would influence the succesfull future well - being. The self – development groups are one of the most promising methods of social work which helps to correct the relationships with the others, the negative attitude and the behavior models, unconscious needs and feelings. In this way the cocial work clients would be helped to adapt in the foreseeable environment and society. During this decade in Lithuania the amount of the self-development groups is increasing but despite it the society is less informed about it, the groups themselves do not collaborate, are quite closed, the professionals yet are not motivated to integrate them into the social aid for the clients. The self-development groups as the communal phenomenon is outspreaded in the various social... [to full text]

Magistro darbo objektas - sprendimų priėmimas multikultūrinėje grupėje. Darbo tikslas - nustatyti kokią įtaką kultūriniai skirtumai gali daryti sprendimų priėmimui multikultūrinėje grupėje. Darbo uždaviniai: 1) teoriniame lygmenyje įvertinti svarbiausią mokslinę literatūrą, susijusią su individualiu sprendimų priėmimu skirtingose kultūrose; 2) įvertinti svarbiausius mokslo darbus apie sprendimų priėmimą atskirų kultūrų grupėse, juose pateikiamus sprendimų priėmimo būdus, metodus ir modelius; 3) išanalizuoti ir įvertinti mokslo darbus, kuriuose koncentruojamasi ties įvairiais sprendimų priėmimo multikultūrinėje grupėje aspektais teoriniame lygmenyje; 4) remiantis tiriamųjų interviu analize, nustatyti ar ir kokios probleminės temos išryškėja bendrų sprendimų priėmimo multikultūrinėje grupėje proceso metu; 5) remiantis teorine mokslinės literatūros analize, nustatyti kokie kultūriškai sąlygoti veiksniai galėjo daryti neigiamą poveikį sprendimų priėmimui multikultūrinėje grupėje. Taikant apibendrinamosios abstrakcijos metodą mokslo darbų, kuriuose koncentruojamasi ties sprendimų priėmimo ir kultūrinių skirtumų tarpusavio ryšiu, analizei prieita prie išvados, kad kultūriniai skirtumai gali būti traktuojami kaip veiksniai, darantys įtaką individualaus ir grupinio sprendimų priėmimo procesui. Pastebėta, kad kultūriškai sąlygoti veiksniai gali turėti poveikį individo problemos suvokimui, pirmenybės teikimui kompensaciniams ar nekompensaciniams sprendimo procesams, sprendimo... [toliau žr. visą tekstą] / Originality / value. Multicultural teams and work groups which are responsible for major decisions are growing in number and have substantial contribution to increasing global economic integration and the extent of international cooperation. Despite the fact that the literature of social psychology is rich in information about the process of decision-making and its components, and the influence of cultural differences on international communication and cooperation is analyzed from different angles and in detail in a number of scientific works related with international communication, still little attention has been paid to problems that arise during the process of decision making in a multicultural group due to cultural differences. Therefore the research, focused on the impact of cultural differences on the decision-making in ethnically heterogeneous group, is relevant for both practical and research related aspects. Research object – subjective experience of research participants in the process of decision-making in a multicultural group. Research purpose – identify the problems encountered in the decision-making process in a multicultural group. Research objectives: 1) to determine whether and identify what kind of problem-oriented themes emerge in the process of decision-making in a multicultural group on the grounds of thematic analysis of interview data; 2) based on a theoretical analysis of scientific literature, to determine what cultural factors might cause a... [to full text]

SUMMARY Renata GAIŠAITĖ ORGANIZATION OF YOUTH SOCIO-CULTURAL ACTIVITY IN RURAL COMMUNITIES Final project of Master’s studies written in Lithuanian language consists of 69 pages, 23 pictures, 13 tables, 56 sources of literature and 5 enclosures. KEYWORDS: youth, organization of socio-cultural activity, rural community, social problem, social assistance, social integration. Object of research – youth socio-cultural activity in rural communities. Objective of study – to analyze the organization of youth socio-cultural activity in rural communities and to present a model of youth’ socio-cultural activity organization in rural communities. The main tasks are: 1. To traverse theoretical aspects of youth socio-cultural activity organization in rural communities. 2. To present youth’, as a social group, characteristics that has its peculiar problematic aspects. 3. To analyze the survey data results of experts’ and youth’ sociological research. 4. To do a comparable analysis of survey results of experts and rural youth. 5. To present a model of youth socio-cultural activity organization in rural communities. Methods of research are: logical analysis and synthesis, comparable analysis, data analysis of nonfiction and statistics, half standardized interview of experts, youth’ questionnaire survey data analysis, graphic presentment and generalization. While studying the scientific works of Lithuanian and foreign authors, Laws of Lithuanian Republic, the theoretical aspects of youth... [to full text]