This dissertation is based on results from an intervention study targeting working memory training. A group of 46 boys and 11 girls (aged 10.7) that were attending special units in 16 regular schools participated in the study. The treatment group (n = 42) trained at school every day for 30-40 minutes with an interactive computer program (Cogmed training) for five weeks. The performances of the treatment group on reading related measures and basic number skills are compared to those of a group of students (n =15) that were attending similar special units and received only ordinary special educational instruction. Working memory measures and non-verbal problem solving were compared to students (n = 25) in a control group from a previous study. In Study I, it was found that reading comprehension and working memory measures correlated and improved at post-tests (T2, T3) for the treatment group to a larger extent than for the comparison group. In Study II, it was found that working memory measures and basic number skills were highly related. The performance of the boys in the treatment group improved more than that of the boys in the comparison group on basic number test at both post-tests. In Study III, basic skills assessed three years later (T4) are reported. The treatment group achieved higher scores in reading comprehension compared to pre-tests and compared to the control group. The treatment group seems to have gained from the cognitive training of working memory with the computer assisted program directly after training, after seven months and at the three year follow-up. The gains were observed on visuo-spatial working memory measure (T2, T3), reading comprehension and on basic number skills in boys (T2, T3, T4). The possible mechanisms that may be involved in and may explain the observed improvements of performances are discussed: executive function, attention, memory, motivation, emotions. The study has some methodological limitations and more research is needed to substantiate the efficacy of the program. / <p>At the time of the doctoral defense, the following paper was unpublished and had a status as follows: Paper 3: Submitted.</p>

Inclusive Education for students with special educational needs is a global phenomenon, a major event of momentous proportions affecting directly and indirectly a significant percentage of the world's population. In response to international and national mandates requiring its implementation, educators everywhere are engaged in the daily task of providing educational services within inclusive general education classroom settings. It is expected that inclusion in the United States will become more prevalent in American classrooms over the next ten years due to progressively more stringent federal and state mandates. In order for inclusion to result in adequate yearly progress for all student subgroups, it is imperative that it be properly implemented. Research has established that a critical component for proper implementation is an understanding of baseline attitudes in regard to inclusive education held by educators. The purpose of this study is to explore the attitudes of pre-K-12 general and special education teachers, school site administrators, school psychologists, paraprofessionals, physical and occupational therapists, speech and language therapists, certified non-teaching, school office staff and special education office staff in a medium-sized school district in southern Arizona. This study examines attitudes held by educators, their foundations of knowledge, attitudes, perceptions and opinions that shape their attitudes; and potential recommendations for implementation strategies that are predicted to be successful by these educators.

Specialiųjų poreikių vaikai – tai mūsų visuomenės dalis, todėl būtina gilintis į jų problemų sprendimą, padėti prisitaikyti prie juos supančios aplinkos, pritapti ir surasti savo vietą visuomenėje. Neįgaliųjų vaikų integracija – viena iš aktualiausių diskusijų, mokslinių konferencijų bei mokslinės literatūros temų. Tyrimo tikslas – atskleisti mokinių, besimokančių pagal individualizuotas programas socialinį – edukacinį portretą. Tyrimo uždaviniai: 1. Atlikus mokslinės literatūros analizę, atskleisti mokinių, turinčių specialiųjų poreikių integravimo galimybes. 2. Aptarti mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, socialinį – edukacinį portretą instituciniu ( mokyklos ) lygmeniu. 3. Atskleisti mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, socialini- edukacinį portretą mokymosi veiklos lygmeniu. 4. Aptarti mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, socialinį – edukacinį portretą tarpasmeniniu lygmeniu. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, Q tipo duomenų rinkimas ( anketinė apklausa), lyginamoji analizė, kokybinė ir statistinė duomenų analizė. Anketos parengtos trims respondentų grupėms: 5-9 klasių, specialiųjų poreikių turintiems mokiniams ( 39 mokiniai ), mokytojams ( 23 mokytojai ) ir tėvams ( 27 tėvai) Respondentų nuomone vaikų besimokančių pagal individualizuotas programas, padėtis bendrojo lavinimo mokykloje pasireiškia vienodais lūkesčiais, ugdymo tikslais ir metodais, tai viena iš svarbiausių teigiamos vaiko savijautos mokykloje prielaidų. Tyrimo metu... [toliau žr. visą tekstą] / Special needs children - is our society, it is necessary to look into their problems, to adapt to their environment, to adapt and find their place in society. Integration of Disabled Children - one of the most pressing debates, conferences and literature themes. Purpose of the survey - to reveal students' learning under individualized programs of social - educational portrait. The tasks were: 1. After the literature analysis, detection of students with special needs into opportunities. 2. Discuss pupils with special needs, social - educational portrait of institutional (school) level. 3. Reveal students with special needs, socio-educational profile for learning at the operational level. 4. Discuss pupils with special needs, social - educational portrait interpersonal level. Research methods include literature review, Q-type data collection (questionnaire), a comparative analysis of qualitative and statistical data analysis. Profiles of respondents drawn three groups: 5-9 grade, special needs pupils (39 pupils), teachers (23 teachers) and parents (27 parents) Felt to be individualized according to children's learning programs on secondary school gets the same expectations, educational goals and methods, it is one of the most important positive well-being of the child's school history. The study showed that the individualization of educational programs for students released - a long-term, systematic, planned event. The analysis of pupils with social -... [to full text]

Šiame darbe bus siekiama atskleisti, kokius metodus ir būdus taiko mokytojai, mokydami rišlaus rašytinio teksto ir, kaip padeda mokiniams įveikti rišlaus teksto rašymo sunkumus. Tyrimo objektas – rašytinės rišliosios kalbos ugdymas. Išsikeltas tikslas – ištirti, kaip specialioje mokykloje ugdomi gebėjimai kurti rišlų rašytinį tekstą. Suformuluoti uždaviniai. / The present paper deals with methods and means applied by teachers when teaching pupils to create a coherent written text and assisting them to overcome difficulties experienced when creating a coherent text. Subject-matter of the research – education of written cohesive language. Objective of the research – to analyze the development of abilities to create a coherent written text in a special type school.

The Master’s work is formed of introduction, 2 chapters, conclusions and suggestions, a list of literature, summary and supplements. A social and scientific urgency of the research, problematical questions and the hypothesis of the research, goals and tasks are presented in the introduction. There is also described a methodology of the research and data edition, presented a sample of the research. Theoretic specific features of interests in History are discussed in the first chapter of the final work. It is acquainted with a process of integration students with special needs to general education system. It is discussed the role of interest in learning process and the factors which develop the interest in teaching. A data of research of J. V. Vaitkevičius and V. Pobrein analyzing a rating of subjects’ difficulties is presented. The analysis of this research shows that History is one of the hardest subjects. The first chapter is concluded with presentation of methods and ways stimulating special needs students to be interested in History. A practical part of Master’s work is presented in the second chapter: investigative, methods of the research, a quantitative and qualitative analysis of observed History lessons. At the research there were observed 70 History lessons at schools of Šilalė town and district, their course was recorded. A special attention was paid to special needs students’ occupation in the lessons. Another research was made using a questionnaire... [to full text]

Magistro darbo santrauka Magistro darbe atlikta teorinė pedagogų pasirengimo ugdyti mokinius, turinčius specialiųjų ugdymo poreikių, analizė. Iškelta hipotezė, kad bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai nuvertina savo kompetencijas tenkinti aukštesniųjų klasių mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius ir tai didele dalimi lemia nepakankamas pastangas ugdyti šiuos mokinius. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti pedagogų poţiūrį į kompetencijas tenkinti aukštesniųjų klasių mokinių poreikius. Atlikta statistinė (aprašomoji daţnių, procentų) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 180 bendrojo lavinimo mokyklų aukštesniųjų klasių pedagogų, ugdančių aukštesniųjų klasių mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių. Empirinėje dalyje nagrinėjama: pedagogų pasirengimas ugdyti mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių; pedagogų nuomonės apie mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą; jų suvokiamus šių mokinių ugdymo tikslus ir patiriamas problemas; pedagogų profesinių kompetencijų įsivertinimas; pedagogų profesinės saviugdos poreikiai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Mokinius, turinčius specialiųjų poreikių, mokytojai laiko lygiaverčiais mokyklos bendruomenės nariais, o mokinių individualių ugdymosi poreikių tenkinimą – svarbiausiu jų mokymo bruoţu. Tačiau mokymo(si) pasiekimai, mokytojų nuomone, labiausiai priklauso nuo šeimos ir paties vaiko. 2. Dauguma pedagogų, ugdydami specialiųjų poreikių mokinius, siekia formuoti... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The paper deals with the theoretical analysis of the teachers’ preparedness to educate the pupils with special educational needs. It was brought up the hypothesis that general education school teachers devalue their competences to satisfy the special educational needs for the senior pupils and that is the basic influence to bear on incomplete efforts to educate these pupils. The research was fulfilled using the results of the inquest. It’s goal – to survey teachers’ attitude towards the competence to meet the requirements for senior pupils with special educational needs. The analysis of the statistic (descriptive rate, percentage) data was done. 180 general education school teachers, working with the senior pupils with special educational needs, participated in this research. In empirical part are analyzed: teachers’ preparedness to work with the pupils with special educational needs; teachers’ opinion about the education of the pupils with special educational needs; their comprehensible educational goals and accident – prone problems teaching these pupils; the self – evaluation of teachers pedagogical professional competences; teachers’ professional self – education needs. The most important empirical conclusions that were drawn are: 1. Teachers consider the pupils with special educational needs as the equal members of school community; the satisfaction of pupils’ individual educational needs is hold as the main feature of their teaching. But the achievements of... [to full text]

Magistro darbe atlikta inkliuzinio ugdymo ir bendradarbiavimo sampratos bei ypatumų analizė. Iškelta hipotezė, jog pedagogai stengiasi tarpusavyje kurti kryptingus ir konstruktyvius bendradarbiavimo ryšius. Anketinės apklausos metodu atliktas kiekybinis tyrimas, kurio tikslas - atskleisti pedagogų ir specialiųjų pedagogų bendradarbiavimo ypatumus, tenkinant mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrime taikyta statistinė duomenų analizė – aprašomoji statistika, faktorinė analizė, ANOVA ir Kruskal – Wallis testai. Tyrime dalyvavo 168 pedagogai, tenkinantys mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius bendrojo lavinimo mokykloje: 12 specialiųjų pedagogų, 118 dalyko ir 35 pradinių klasių mokytojai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Pedagogai išreiškė pozityvias nuostatas į tarpusavio bendradarbiavimą. Dažniau pozityvioms bendradarbiavimo idėjoms linkę pritarti jauni (iki 25 m. ir 25 – 35 m.) bei žemesnę kvalifikacinę kategoriją turintys pedagogai. Specialieji pedagogai linkę siekti visų ugdymo proceso dalyvių įsitraukimo į bendradarbiavimo procesą. 2. Respondentai pozityviai vertina bendradarbiavimo procesą savo ugdymo institucijoje. Palankiausiai yra vertinamos galimybės iškilus sunkumams kreiptis pagalbos į specialistus ir kitus pedagogus, bendros veiklos akcentavimas, galimybė laisvai išreikšti savo nuomonę, kolegų dalijimasis savo patirtimi. Sunkumai kyla pasiskirstant bendradarbiavimo funkcijomis bei nėra taip... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of the conception and features of inclusive education and teacher’s collaboration is carried out in the Master‘s Degree thesis. The hypothesis is raised that teachers attempt to build purposeful and constructive collaborative relations. The questionnaire method was used to carry out a quantitative study which aimed to reveal the collaborative features among teachers and special education teachers while working with students with special educational needs at secondary schools. Statistical analysis of data: descriptive statistics, factor analysis, ANOVA and Kruskal – Wallis tests were applied in the research . 168 teachers, working with students with special needs at secondary school participated in the research: 12 special education teachers, 118 subject teachers and 35 primary school teachers. The main conclusions of the empirical study: 1. Teachers expressed positive attitudes towards collaboration. Young teachers (up to age 25 or 25-35 years old) and teachers with lower qualification category tend to approve positive collaboration ideas. Special education teachers pursue the involvement of all participants of the educational process into collaboration. 2. The respondents give positive assessment of collaboration process at their educational institutions. The possibilities to turn for help to specialists or other teachers when problems occur, common activities, the possibility to express your point of view, the exchange of experience are the most... [to full text]

Darbe analizuojami ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendravimo su bendraamžiais pokyčiai. Tėvai, auginantys vaikus, turinčius SUP, vaikų bendravimo sunkumus vertina kaip nereikšmingus ir laikinus, kylančius dėl individualių vaiko būdo bruožų arba dėl kalbos sutrikimo, kurį įveikus bendravimo sunkumai turėtų savaime išnykti. Auklėtojos vaikų, turinčių SUP, bendravimo sunkumus vertina kaip pačių vaikų individualias problemas, kurias sukelia vaiko būdo bruožai, kalbos sutrikimas, bendravimo su bendraamžiais patirties stoka.Skatinant vaikus, turinčius SUP, žaisti kartu su bendraamžiais, mokant atlikti pasirinktusvaidmenis, sudaroma galimybė paspartinti žaidimo raidą ir aktyvinti SUP turinčių vaikų bendravimą. Skatinant vaiko, turinčio SUP, bendravimą svarbu ne tik žaisti kartu inicijuotuose žaidimuose, bet ir sudaryti žaidybines situacijas, kuriose SUP turintis vaikas mokytųsi suprasti savo vaidmenį, numatomus atlikti veiksmus ir žaidimo partnerius. Aktyvinant SUP turinčių vaikų bendravimą, svarbu skatinti ne tik vaikus, turinčius SUP, bet ir jų bendraamžius. / The paper analyzes the changes of communication between the pre-school age children with special educational needs (SEN) and their peers.The study was conducted through observation, structured interviews with the free responses and the action research methods. The subjects of the study were 20 students with SEN (aged 4- 5), 121 of their peers, 19 parents raising children with SEN, 17 teachers who teach pupils with SEN. It was revealed that communication of children with SEN and their peers is inadequatebecause they do not keep terms with their peers and fail in communication. Children with SEN in theirdaily independent routine prefer games that do not require interaction with their peers.Parents of children with SEN understand these communication difficulties asmeaningless and temporary and think that these difficulties should automatically disappear afterovercoming speech disorder or child’s character disorder. Educators of children with SEN consider thesecommunication difficulties as the children’s own individual problems, caused by the child’s traits, problems with speech or the lack of communication experience with peers.

Bakalauro darbe analizuojami specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų bendravimo su bendraamžiais, ypatumai. Tyrime dalyvavo: 20 4-6 metų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų; 241 jų bendraamžis; 17 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų tėvų ir 3 globėjai; 48 tėvai, kurių vaikai neturi specialiųjų ugdymosi poreikių ir lanko grupę kartu su SUP turinčiais vaikais; 14 auklėtojų, kurių grupėse ugdomi vaikai, turintys SUP. Analizuojant SUP turinčių vaikų ir jų bendraamžių interviu bei stebint jų bendravimą, buvo siekiama įvertinti ikimokyklinukų bendravimo ypatumus ir atskleisti priežastis, turinčias įtakos jų bendravimui. Interviu su tėvais ir auklėtojais buvo siekiama įvertinti informaciją bei požiūrį į vaikų tarpusavio santykių ypatumus. Nustatyta, kad pusė SUP turinčių vaikų sėkmingai bendrauja arba siekia bendravimo. Kita dalis yra pasyvūs, savarankiškai negeba inicijuoti bendravimo arba tai daro netinkamu būdu, negeba veikti kartu, laikytis taisyklių. Netinkamas jų elgesys siekiant užmegzti tarpusavio ryšius ar bendravimo metu, formuoja priešišką bendraamžių nuostatą į SUP turintįjį. Sėkmingą bendravimą lemia gebėjimas tinkamai užmegzti ryšį, veikti kartu, laikytis taisyklių. Tėvai neįvertina SUP turinčių savo vaikų bendravimo sunkumų. Sunkumus įžvelgia tik dėl kalbos sutrikimo ir charakterio bruožų. Auklėtojų požiūriu visi SUP turintys vaikai susiduria su bendravimo sunkumais. Negebėdami užmegzti ir/ar palaikyti tarpusavio... [toliau žr. visą tekstą] / This bachelor work analyses the peculiarities of communication between pre-school children and their peers with special education needs. The participants of the research: 20 from 4 to 6 year old children with special education needs and 241 of their peers; 17 parents and three foster-parents of children with special education needs; 48 parents who children are not with special education needs but attend the same group with them; 14 educators who work with children with special education needs. For the attainment of evaluating the peculiarities of communicating of pre-school children and establishing the facts influencing communication, the interview of the children with special education needs and their peers has been analysed and their communication observed. The interview has been provided in purpose to assess the information and the attitude towards peculiarities of children relationship. Furthermore, it has been set that half of the children with special education needs communicate or seek to communicate successfully, whereas the others are passive, are not able to initiate communication on their own or do it in a wrong way and cannot act together or keep rules. Inadequate their behaviour during communication or taking a try at getting in with forms unfriendly attitude towards the children with special education needs. The ability to strike up a friendship, to act together and keep rules determines successful communication. The communication difficulties of the children... [to full text]

Bakalauro darbe yra analizuojamas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių motyvacijos skatinimas pasiekimų vertinimo aspektu. Darbe suformuluotas ginamasis teiginys, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai menkai motyvuojami siekti geresnių mokymosi rezultatų. Buvo atlikti du tyrimai: 1. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų anketinė apklausa, siekiant nustatyti, kokius metodus ir būdus jie taiko, norėdami paskatinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių motyvaciją bei išsiaiškinti, kaip jie vertina padarytą pažangą, ar tas vertinimas paskatina mokinius siekti geresnių rezultatų. 2. Logopedinių pratybų veiklos analizė, kuomet buvo siekiama nustatyti, ar logopedinių pratybų metu skaitomos pasakos skatina specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius lankytis užsiėmimuose bei gerina jų pasiekimus įveikiant sutrikimus. Anketinės apklausos būdu buvo apklausta 50 mokytojų, kurie dirba su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, ir nustatyta, kad mokytojai įdeda daug pastangų tam, kad motyvuotų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius siekti geresnių rezultatų. Savo darbe jie naudoja tokius skatinimo būdus, kaip pagyrimas, paskatinimas, klaidų bei nesėkmių analizė, atkreipia mokinių dėmesį į padarytą pažangą, stengiasi bendradarbiauti su tėvais (globėjais), nuolat pabrėžia mokinių stipriąsias puses bei motyvuoja parašytą pažymį. Logopedinių pratybų veiklos tyrime dalyvavo 15 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, besimokančių... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with very popular though at the same time problematic topic. The reason is, that children with special educational needs are not keen on accepting help that is offered, they think about it as an unpleasant experience. Why is that? To answer this question the paper presents defensive affirmation, that schoolchildren with special educational needs are not motivated enough to strive to get better results. While analyzing pedagogical literature it became apparent that this topic is popular and has scientific literature that researches normal schoolchildren. However, information concerning schoolchildren with special educational needs is lacking. This topic is discussed among teachers – practicians who work with these children every day, and share their experience. In order to confirm or deny the statement there was a survey among teachers in apprehensive school, to find out what methods or approach they use, how they evaluate the progress schoolchildren with special educational needs make, and if evaluation helps these children to strive for better marks. It is established, that teachers invest a lot of effort to motivate schoolchildren with special educational needs to aim for better grade. Teachers use various methods of encouragement, such as encouragement, praise, failure and success analysis, take notice of progress that students make, also teachers cooperate with parents (guardians), constantly emphasize students’ strong sides and reason the mark... [to full text]