Magistro darbo objektas – tinklaraščių autorių savęs paviešinimo ir privatumo suvokimo santykis. Darbo tikslas – ištirti, kaip tinklaraščių autoriai suvokia privatumą ir kaip pateikia privačią informaciją apie asmeninį gyvenimą savo puslapyje. Darbo uždaviniai: pateikti tinklaraščių sampratą ir jų kontekstą; atskleisti ryšį tarp anonimiškumo, privatumo ir savęs paviešinimo tinklaraščiuose; sukurti savęs paviešinimo ir privatumo suvokimo komunikacijos procese modelį; ištirti, kaip Lietuvos tinklaraščių autoriai suvokia asmeninės informacijos atskleidimą virtualioje erdvėje. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, taikant dedukcijos ir indukcijos metodus, prieita prie išvados, kad tinklaraščiai yra tinkama terpė savęs paviešinimui, nes tinklaraščių autorių įrašai yra skelbiami internete ir gali būti pasiekiami tūkstančiams skaitytojų, kurie gali komentuoti šiuos įrašus. Jaunesni žmonės yra linkę daugiau pateikti apie save asmeninių detalių, nei vyresni. Tinklaraščių autorių įrašai gali būti pasiekiami ne tik artimųjų, draugų, bet ir nepažįstamų žmonių, kurių komentarai gali turėti įtakos autoriaus savęs paviešinimo suvokimo lygiui. Taip pat tinklaraščių autoriai nesuvokia informacijos savybių ir nesusimąsto apie galimas pasekmes, paskelbus daug asmeninės informacijos. Analizuojant šioje srityje atliktus tyrimus (J. Child, H. Qian, A. Joinson) pastebėta, kad tinklaraščių autoriai linkę atskleisti asmeninius duomenis, idant būtų pastebėti. Taikant palyginamąjį metodą... [toliau žr. visą tekstą] / Author analyses bloggers’ understanding of self-disclosure and privacy in this paper. Weblog is like a personal site, where people can write about their personal life, emotions and experiences. More people are using weblogs and disclose personal information. The object of this research is the relationship between bloggers’ self-disclosure and privacy. The objective of this research is analysing how bloggers perceive privacy and how they represent personal information on their blogs. The tasks are: introducing definition of weblog and context; finding the relationship between anonymity, self-disclosure and privacy; creation of a model of perception of self-disclosure and privacy in communication process; analysing how Lithuanian bloggers perceive disclosure of personal information in virtual space. The quantitative method of research was used. According publications in research of weblogs and privacy, a questionnaire was created. Results: many Lithuanian bloggers use their real name and real photos on their weblogs. We can state, that bloggers’ perception of privacy level is low. Age does matter in self-disclosure – elder people disclose less information about themselves than youngsters do. Gender also is significant for privacy perception – women disclose less personal information than men do. Academic background is also significant – the higher educational level is obtained, the higher perception of privacy level is. Only small amount of bloggers would choose to delete their... [to full text]

Conception of visual perception reveals the importance of binding intellection, apprehension and expression elements in the artistic training process. As the goal of upbringing is defined as the pursued reason and implicit result of activity, visual apprehension becomes an important tool in pursuit of not only implicit but also concrete results. Problem: Separation from concrete knowledge and their–conditioned practical activity distunes learners’ understanding of artistic activity and hinders development of common artistic sophistication, which in length of time slackens learners’ interest in arts and desire to continue learning. These issues are especially relevant in adolescence period (at the age of 12–14 years), when pupils get able to critically assess their drawings and are no longer satisfied with childish drawing schemes. Children of this age often come to the conclusion that they can’t draw, so they stop drawing at all. Research subject: influence of learning to draw spatial compositions upon visual apprehension of teenagers. Research goal: determination of influence of learning to draw spatial compositions upon visual apprehension of pupils of the 8th class. Hypothesis: Visual apprehension of teenagers will be nurtured more efficiently if training process involves drawing spatial compositions, based on practical application of skills developed. Tasks set before the study: 1) Overview of visual apprehension and visual expression issues as referenced in art... [to full text]

Šio darbo tikslas buvo nustatyti efektyviam vadovui būdingas savybes ir įvertinti, ar pavaldinių efektyvaus vadovo suvokimas skiriasi, ir jei skiriasi tai kaip, priklausomai nuo pavaldinių lyties, amžiaus, išsilavinimo, gyvenamosios vietos, organizacijos, jos veiklos sektoriaus bei užimamų pareigų. Tyrime dalyvavo 188 įvairių organizacijų darbuotojai. Atlikus tyrimo rezultatų analizę, efektyvaus vadovo savybės faktorinės analizės metodu buvo suskirstytos į tris faktorius: 1) užduoties atlikimas; 2) tarpasmeniniai santykiai; 3) individualios savybės. Lietuvos darbuotojai labiausiai pabrėžia užduoties atlikimui ir tarpasmeniniams santykiams reikalingas savybes. Lyginamosios analizės rezultatai rodo, kad moterys labiau nei vyrai vertina tarpasmeninių santykių ir individualias vadovo savybes. Nors statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta, 50 – 60 metų darbuotojai visoms savybėms skiria ženkliai mažiau balų ir lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, mažiausiai akcentuoja tarpasmeniniams santykiams būdingas savybes. Išryškėjo labai didelis atotrūkis tarp tarptautinėse ir nacionalinėse organizacijose dirbančių darbuotojų. Tarptautinių organizacijų darbuotojai, lyginant su visomis tyrimo grupėmis, efektyviam vadovui kelia aukščiausius reikalavimus ir ypatingai pabrėžia, tarpasmeninių santykių savybes. Nustatyta, kad aukštąjį išsilavinimą, mieste dirbantys, tarptautinėse organizacijose dirbantys kelia aukštesnius reikalavimus nei jų palyginamųjų grupių darbuotojai, tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this study was to determine typical features of an efficient leader and also to evaluate whether the apprehension of inferiors of the efficient leader is differential. In that case, the purpose was to assess how it depends on inferiors’ gender, age, education, location, position in organization, organization itself and its activity division. 188 servants participated in this study from various organizations. The features of the efficient leader after the accomplishment of result analysis were divided into three factors using factorial analysis method. These are the factors: 1) task performance; 2) interpersonal relationship; 3) individual attributes. Results show that Lithuanian servants underline features required for task performance and interpersonal relationship mostly. The results of comparative analysis show women rating interpersonal relationship and individual attributes of the leader higher then men. Although results did not show significant differences, it is evident that servants of age 50 – 60 rate all the features signally less and, in comparison with other age groups, they emphasize the features of interpersonal relationship least. Furthermore, an extensive gap showed up between servants working in national and international corporations. In comparison with other study groups, servants working in international corporations have the highest requests for the efficient leader and they also underline specifically the importance of interpersonal... [to full text]

Vakarų filosofijoje suvokimui, lyginant su vaizduote, tradiciškai buvo skiriamas išskirtinis dėmesys. Jau Antikos mąstytojai suvokimui kaip labiausiai prie tikrovės pažinimo priartėjančiam proto gebėjimui skyrė privilegijuotą statusą kitų proto formų atžvilgiu. Vaizduotė epizodiškai šmėstelėdavo tik filosofijos istorijos periferijoje, tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis vaizduotė buvo suprantama ne tik kaip „netobulas“ suvokimas, bet ir kaip radikaliai skirtingas, unikalus sąmonės gebėjimas. Vis dėlto iki Edmundo Husserlio išsamus vaizduotės fenomeno tyrimas, atskleidžiant fundamentalų suvokimo ir vaizduotės santykį, nebuvo atliktas.Fenomenologinis sąmonės patirčių aprašymas „legalizuoja“ vaizduotę ir nuo šiol prasideda intensyvus jos persekiojimas: sekant vaizduotiškais pėdsakais, paaiškėja, kad vaizduotė yra apraizgiusi visus sąmonės išgyvenimus, pati išlikdama refleksijai nepasiekiamame sąmonės šešėlyje. Todėl, logiška, kad aiškiausiai vaizduotiški pėdsakai matomi ten, kur, regis, vaizduotės slėptuvės mažiausiai tikimasi – suvokimo lauke. Fenomenologiškai tiriant suvokimo ir vaizduotės aktus, paaiškėja, kad privilegijuotą suvokimo poziciją ir pretenziją į pažinimo tikrumą sugriauna vaizduotė, neutralizuodama visų išgyvenimų pretenzijas į tikrumą, todėl suvokimas tampa tik viena iš tikrumo galimybių, praktiškai niekuo nesiskiriančia nuo galimo vaizduotiškos tikrovės supratimo. Suvokimo ir vaizduotės santykis yra problemiškas: viena vertus, vaizduotė yra radikaliai skirtinga... [toliau žr. visą tekstą] / In the Western philosophy, the perception, in comparison with imagination, traditionally receives exceptional attention. Already antiquity thinkers attributed a privileged status to perception as the mind’s capability most closely approached to the cognition of reality with regard to other forms of the mind. Imagination episodically loomed just in the periphery of the history of philosophy, however, even in such circumstances imagination was understood not only as „imperfect“ perception, but also as radically different and unique capability of consciousness. However, until Edmund Husserl, no comprehensive research of the imagination phenomena while revealing the fundamental ratio of perception and imagination had not been performed.The phenomenological description of the experiences of consciousness „legalizes“ imagination and from now its active prosecution starts: tracing imaginative traces it becomes clear that imagination has tangled all experiences of consciousness while staying in the shadow of consciousness, unreachable for reflection. Therefore it is logical that imaginary traces are seen most clearly where the shelter of imagination is expected in the least degree – in the field of perception. Researching the acts of perception and imagination phenomenologically, it becomes clear that the privileged position of perception and the claim to the authenticity of cognition is demolished by imagination, neutralizing the claims of all experiences to the authenticity... [to full text]

In the Western philosophy, the perception, in comparison with imagination, traditionally receives exceptional attention. Already antiquity thinkers attributed a privileged status to perception as the mind’s capability most closely approached to the cognition of reality with regard to other forms of the mind. Imagination episodically loomed just in the periphery of the history of philosophy, however, even in such circumstances imagination was understood not only as „imperfect“ perception, but also as radically different and unique capability of consciousness. However, until Edmund Husserl, no comprehensive research of the imagination phenomena while revealing the fundamental ratio of perception and imagination had not been performed.The phenomenological description of the experiences of consciousness „legalizes“ imagination and from now its active prosecution starts: tracing imaginative traces it becomes clear that imagination has tangled all experiences of consciousness while staying in the shadow of consciousness, unreachable for reflection. Therefore it is logical that imaginary traces are seen most clearly where the shelter of imagination is expected in the least degree – in the field of perception. Researching the acts of perception and imagination phenomenologically, it becomes clear that the privileged position of perception and the claim to the authenticity of cognition is demolished by imagination, neutralizing the claims of all experiences to the authenticity... [to full text] / Vakarų filosofijoje suvokimui, lyginant su vaizduote, tradiciškai buvo skiriamas išskirtinis dėmesys. Jau Antikos mąstytojai suvokimui kaip labiausiai prie tikrovės pažinimo priartėjančiam proto gebėjimui skyrė privilegijuotą statusą kitų proto formų atžvilgiu. Vaizduotė epizodiškai šmėstelėdavo tik filosofijos istorijos periferijoje, tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis vaizduotė buvo suprantama ne tik kaip „netobulas“ suvokimas, bet ir kaip radikaliai skirtingas, unikalus sąmonės gebėjimas. Vis dėlto iki Edmundo Husserlio išsamus vaizduotės fenomeno tyrimas, atskleidžiant fundamentalų suvokimo ir vaizduotės santykį, nebuvo atliktas.Fenomenologinis sąmonės patirčių aprašymas „legalizuoja“ vaizduotę ir nuo šiol prasideda intensyvus jos persekiojimas: sekant vaizduotiškais pėdsakais, paaiškėja, kad vaizduotė yra apraizgiusi visus sąmonės išgyvenimus, pati išlikdama refleksijai nepasiekiamame sąmonės šešėlyje. Todėl, logiška, kad aiškiausiai vaizduotiški pėdsakai matomi ten, kur, regis, vaizduotės slėptuvės mažiausiai tikimasi – suvokimo lauke. Fenomenologiškai tiriant suvokimo ir vaizduotės aktus, paaiškėja, kad privilegijuotą suvokimo poziciją ir pretenziją į pažinimo tikrumą sugriauna vaizduotė, neutralizuodama visų išgyvenimų pretenzijas į tikrumą, todėl suvokimas tampa tik viena iš tikrumo galimybių, praktiškai niekuo nesiskiriančia nuo galimo vaizduotiškos tikrovės supratimo. Suvokimo ir vaizduotės santykis yra problemiškas: viena vertus, vaizduotė yra radikaliai... [toliau žr. visą tekstą]

Rega yra plačiai tyrinėjama, tačiau iki pat šių dienų yra daug neišaiškintų regimojo suvokimo fenomenų. Nėra neaišku, kaip žmogus tik iš objektų atvaizdų tinklainėje suvokia pačius objektus. Nors objektui tolstant jo atvaizdas akies tinklainėje mažėja ir yra iškraipomas, tačiau jo suvokimas nesikeičia. Toks reiškinys vadinamas konstantinio suvokimo reiškiniu. Kaip paaiškinti konstantinį suvokimą? Viena iš hipotezių teigia, kad objekto vaizdas iš tinklainės į regimąją žievę atvaizduojamas taip: vaizdas, esantis akies tinklainės centre ištempiamas ir atvaizduojamas į didelį regimos žievės dalį. Tas pat vaizdas tinklainės periferijoje suspaudžiamas. Tokie iškraipymai akies tinklainėje vadinami žievės didinimo faktoriumi. Manoma, kad vienodas receptorių skaičius siunčia signalus į vienodą žievės plotą. Tačiau receptoriai akies tinklainėje yra skirtingi - lazdelės ir kūgeliai. Į tai neatsižvelgiama. Darbo tikslas buvo ištirti objektų dydžio iškraipymų suvokimą atsižvelgiant į receptorių tankį ir rūšį akies tinklainėje. Buvo atlikti du eksperimentai. Vieno metu tiriamieji turėjo padalinti atkarpas į dvi subjektyviai lygias dalis nuolat žiūrėdami į fiksacijos tašką. Stimulai buvo pateikiami kompiuterio vaizduoklio ekrane. Žymeklio, dalinančio atkarpą, padėtį tiriamieji fiksavo kompiuterio klaviatūros pagalba. Antrojo eksperimento metu tiriamieji matydami tuos pačius stimulus, kaip ir pirmame eksperimente taip pat turėjo padalinti atkarpas į dvi subjektyviai lygias dalis. Tačiau šį... [toliau žr. visą tekstą] / Human vision is widely studying but untill now there are a lot of unclear phenomenon of perception of vision. It is unclear how human perceive objects only from their images in retina. Usually, due to projective distortion the images of objects in the retina are warped, their sizes depend upon the distance to objects. Despite of these distortions we are able to perceive true objects (that is perceptual constancy). How to explain this phenomenon? According to one of hypotheses, that is the result of special peculiarities of mapping of object image in the retina on visual cortex: if the object is presented in the central part of visual field then its image in the cortex is larger than the image of the same object presented in the periphery of visual field. Perceived size of the object depends on size of its image in visual cortex. That stems from, so called, cortical magnification factor. It is assumed that the same quantity of receptors sends information to the same area of cortex. But photoreceptors are different – rods and cones. It is not clear whether the different type of receptors make different influence on above mentioned distortion of mapping. The aim of this paper is to explore the perception of distortions of objects size considering to the density of photoreceptors and their kind in the retina of the eye. Two kinds of experiments were made. During on the first kind of experiments participations have to mark line in perceived half looking to the point of fixation... [to full text]

Dabartiniai gydytojai bronchinei astmai gydyti turi tikrai veiksmingų bei patikrintų medikamentų, visgi dažnai išlieka nesėkmingo gydymo ar nepakankamai geros šios ligos kontrolės problema. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, jog vien tik biologiniai, medicininiai ar ekonominiai faktoriai nepaaiškina nesugebėjimo pasiekti ligos kontrolės priežasčių, todėl ypatingą dėmesį, susijusį su nesugebėjimu pasiekti astmos kontrolės, skiria psichosocialiniams faktoriams. Taigi šiuo tyrimu siekėme analizuoti psichologinių veiksnių sąsajas su astmos kontrole: bandėme įvertinti ir aprašyti kaip astma sergantys paaugliai bei jų mamos suvokia ligą ir kaip ligos suvokimas (tiek pačių sergančių vaikų, tiek jų mamų) yra susijęs su paauglių jaučiamu nerimo lygiu; taip pat bandėme analizuoti kaip sergančių paauglių ir jų mamų ligos suvokimas, paauglių nerimo lygis yra susiję su astmos kontrole. Tyrime naudojome Eiser (1995) sukurtą paauglio ligos suvokimo skalę, March (1997) multidimensinę nerimo skalę vaikams, standartizuotą astmos kontrolės klausimyną bei Bonner, Hardy, Guill, McLaughlin, Schweitzer, Cartier (2006) tėvų suvokto vaiko ligos patyrimo skalę. Tyrime dalyvavo 60 astma sergančių paauglių ir jų mamų. Paauglių amžius svyruoja nuo 11 iki 18 metų. Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad kuo negatyviau paauglys suvokia savo ligą, tuo jo nerimo lygis yra aukštesnis. Taip pat rezultatai parodė, kad kuo mama arba paauglys suvokia negatyviau astmą, tuo ir kitas iš dviejų linkęs negatyviau ją suvokti. Šio... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays doctors have really effective and certified medicament to cure bronchial asthma. However, the problem of unsuccessful treatment and insufficient control of this illness still remains. Recent research shows that only biological, medical and economic factors do not explain the inability to control the cause of the illness, thus special attention is paid to psychosocial factors. The link between psychological aspects and asthma control was analyzed in this research. An attempt was made to evaluate and describe the way teenagers suffering from this illness and their mothers perceive the illness and the way this perception (both of sick children and their mothers) is connected with the level of anxiety felt by teenagers. The illness perception both of sick teenagers and their mothers and the connection between the level of anxiety and asthma control also were studied in the research. Perceived illness experience scale created by Eiser (1995), multidimensional anxiety scale for children by March (1997), standardized asthma control questionnaire and parent experience of childhood illness scale by Bonner, Guill, McLaughlin, Schweitzer, Cartier (2006) were used in the research. 60 teenagers ill with asthma and their mothers were involved in the research. The age of teenagers ranged from 11 to 18. The results of our research proved the connection between two factors: the more negative perception of illness of teenager is, the higher level of anxiety becomes. The research also... [to full text]

Šiame darbe dėmesys sutelkiamas į dviejų mąstytojų, atstovaujančių moderniąją ir fenomenologinę tradiciją – Rene Descartes’o ir Maurice’o Merleau-Ponty – regėjimo sampratų analizę. Kaip pagrindinis darbo metodinis įrankis pasirenkama okuliarcentrizmo ir antiokuliarcentrizmo diskursų perskyra, kurią įveda šiuolaikinio vizualinio diskurso teoretikas Martinas Jay. Tokiu principu rašto darbe iškeliama ir analizuojama okuliarcentrizmo kaip epistemologinio regėjimo privilegijavimo problema, kurios ištakos siekia Platono filosofiją. Regėjimo kaip intelektinės veiklos, kontempliuojančios teorinės žiūros ar idealaus/iškūnyto žvilgsnio samprata išryškėja Platono filosofijoje, kuomet pabrėžiama juslinio pasaulio ir idėjų pasaulio bei juslinės akies ir proto akies skirtis, iškeliant pastarosios prioritetą bei nuvertinant pirmąją. Darbe parodoma, jog Descartes’as radikalizuoja šias perskyras, sąmonės/kūno bei sąmonės/pasaulio dualizmo pagrindu, įtvirtindamas regėjimo į sąmonę redukciją. Šioms skirtims eksplikuoti remiamasi Descartes’o regėjimo modelio kaip cameros obscuros, karteziškojo perspektyvizmo ir negyvos akies identifikacijomis. Iškeltos problemos pagrindu darbe suformuluojama tezė, kad Merleau-Ponty vykdoma karteziškosios regėjimo sampratos transformacija yra okuliarcentrizmo kaip sąmonės/kūno ir sąmonės/pasaulio dualizmo problemos įveika. Tvirtinama, jog Merleau-Ponty įveikia sąmonės/kūno ir sąmonės/pasaulio perskyras, formuluodamas regėjimo kaip komunikacijos, įkūnytos... [toliau žr. visą tekstą] / The work focuses on the analysis of the visual conception of the two thinkers – Rene Descartes and Maurice Merleau-Ponty – who are representing modern and fenomenological traditions. As a main methodological tool is chosen the typology of the discourses of ocularcentrism and antiocularcentrism, which are introduced by the contemporary visual theorist Martin Jay. Thus the problem of ocularcentrism is raised and analyzed as a problem of the epistemological privilegiation of the visual, which origins are found in Plato’s philosophy. The conception of the visual as an intellectual act, contemplative theoretical gaze or ideal/disembodied vision is emphasized in the philosophy of Plato, where he distinguishes the sensual world and the world of ideas, the sensual eye and the eye of mind, raising the priority for the latter and devaluating the previous one. The paper shows Descartes to radicalize those distinctions on the basis of the dualism of consciousness/body and consciousness/world, establishing reduction of the vision into the consciousness. To explicate that, it is refered to the visual Descartes’ model as identifications of camera obscura, Cartesian perspectivalism and dead eye. On the basis of the arised problem the thesis of the paper is being formulated: transformation of the Cartesian visual conception made by Merleau-Ponty is the solution of ocularcentrism as the problem of consciousness/body and consciousness/world dualism. It is stated that Merleau-Ponty resolves the... [to full text]

Vaikai žiūrėdami televizorių praleidžia ženklią savo laisvalaikio dalį. Animaciniai filmukai, viena iš neatskiriamų televizijos tinklelio dalių, išimtinai orientuota į vaikus. Pastarieji yra imlūs perduodamai informacijai, kuri ne visuomet gali atitikti realybę. Viena iš sričių, – mirties ir ją lydinčių emocijų adekvatus suvokimas. Tyrimo problema. Keliami šie probleminiai klausimai: ar 6-8 metų vaikai geba suvokti mirtį ir kiek šiam suvokimui turi įtakos animaciniuose filmukuose demonstruojami mirties aktai? Darbo objektas – 6-8 m. vaikų mirties suvokimas. Darbo tikslas – nustatyti 6-8 metų vaikų mirties suvokimą šiuolaikinės animacijos kontekste. Darbo uždaviniai: 1) atskleisti teorinius vaikų mirties suvokimo raidos aspektus; 2) ištirti 6-8 metų vaikų mirties suvokimą; 3) nustatyti animacinių filmukų poveikį 6-8 metų vaikų mirties suvokimui. Teorijoje dažniausiai išskiriami penki mirties komponentai: neišvengiamumas, universalumas, baigtinumas, negrįžtamumas, priežastingumas, kuriuos vaikai ir suaugę suvokia skirtingai. Išskirtų mirties komponentų suvokimas skiriasi priklausomai nuo amžiaus: iki 6 metų prasčiausiai suvokiami baigtinumo, priežastingumo komponentai. Iki devintų metų pabaigos formuojasi neišvengiamumo komponento supratimas. Tyrimo metu, naudojant mirties sampratos klausimyną, nustatytas tiesioginis ryšys tarp amžiaus ir mirties sampratos (komponentų suvokimo). Kuo jaunesnis vaikas, tuo daugiau suvokimo klaidų. Geriausiai tiriamieji supranta mirties... [toliau žr. visą tekstą] / Children spend a significant part of their leisure time watching television. Cartoons, one of the inseparable parts of the TV grid, exclusively focused on children. Last-mentioned are susceptible to transmitting information, which does not always correspond to reality. One of the areas - death and its accompanying emotions adequate perception. Problem of research. Raised problem questions: are 6-8 years old children able to understand death and how much this perception is affected by modern cartoon demonstration of death acts? The object – 6-8 years old children death perception. The aim of research – to identify 6-8 year-old children perception of death concept in context of modern animation. Tasks: 1) to reveal theoretical aspects of children death concept development; 2) to explore 6-8 year old children concept of death; 3) to identify influence of animation to 6-8 year old children to perception of death. In theory usually distinguished five components of death: inevitability, universality, finality, inevitability, causality, which children and adults perceived differently. These components of death perception vary depending on age: 6 years poorly understood finality and causality components. By the end of nine year emerging understanding of inevitability component. After interview of eleven children using death concept questionnaire doesn’t found significant difference between boys and girls perceptions of death. It is observed that there is a direct... [to full text]

Perception of a performance is an active process which allows to set important education aims even for the smallest ones the children of pre-school age. So it is very important to develop ability to comprehend a play, not only to be able to empathize emotionally but to reason the actions and share the impressions of the experience and sense them in their own artistic activities. This work tries to deduce how the children of 5-6 years old are able to comprehend the plot and esthetical aspects of a play as well as express their impressions and comprehension through the verbal language and painted pictures. In order to sort out these things, the children of the pre-school age were observed during the performances and after them they were interviewed and open type of questions were given to randomly chosen children. After analyzing and interpretation of the received information, it was revealed that investigative were able to understand the plot of the play, were able to express what they liked in the play most, they even comprehended the main idea of the plays. But it was too difficult to generalize the plot and comprehend the continuity of the development of the plot. The children used laconic, not full sentences and stray thoughts. That means that it is difficult for children of 5-6 years old to express their impressions in concrete words. While evaluating the esthetical aspects of the play they drew attention to components of the play as scenery... [to full text]