Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti sveikatos kontrolės lokuso, savo ligos suvokimo ir pykčio ryšius hemodialize gydomų ir hemodializei besirengiančiųjų pacientų grupėse. Tyrime dalyvavo 74 hemodialize gydomi ir 53 hemodializei besirengiantieji. Hemodialize gydomi pacientai sudarė 58,3%, o hemodializei besiruošiantieji pacientai 41,7% tiriamųjų. Pacientų amžius svyravo nuo 21 iki 86 metų, amžiaus vidurkis – 59,03.Tyrimas buvo atliekamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų nefrologijos skyriuje, Šiaulų dializės centre UAB B. Braun Avitum ir Šiaulių Respublikinės ligoninės nefrologijos skyriuje. Šiame tyrime buvo naudojamas kiekybinis tyrimas, kurio metu buvo pateikta anketa. Ją sudarė: sveikatos kontrolės lokuso klausimynas ( MHLC), ligos suvokimo klausimyno atnaujinta versija ( IPQ – R), klinikinio pykčio klausimynas ( CAS) ir pateikti 5 papildomi klausimai nesusiję su minėtais klausimynais. Tyrimo rezultatai parodė, kad sveikatos kontrolės lokusas, savo ligos suvokimas ir pyktis turi tarpusavio sąsajų. Hemodializei besirengiančių ir hemodialize gydomų pacientų kitų įtakos sveikatos kontrolės lokuso ryšiai su pykčiu ir savo ligos suvokimo dimensijomis priklauso nuo sociodemografinių charakteristikų: amžiaus, lyties, išsilavinimo ir šeiminės padėties. Pagrindinės išvados parodė, kad hemodializei besirengiančių kitų įtakos sveikatos kontrolės lokusas yra susijęs su labiau išreikštu pykčiu ir pozityvesniu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to find and compare the links between health locus of control, illness perception and anger in hemodialysis and pre – hemodialysis groups . The study included 74 hemodialysis patients and 53 pre – hemodialysis patients. There were 58,3,% of hemodialysis patients and 41,7% of pre – hemodialysis patients. Age of patients was between 21 and 86, average age - 57,03 years old.The study was carried out in Lithuanian University of Health Sciences nephrology clinic, Šiauliai hemodialysis center UAB “B. Braun Avitum” and Šiauliai hospital nephrology clinic. It was used a quantitative survey – a questionnaire. It consisted of: Multidimensional Health Locus of Control Scale ( MHLC), Illness Perception Questionnaire ( IPQ – R), Clinical Anger Scale ( CAS) and there have been given 5 additional questions unrelated to these questionnaires. The results of search showed links between health locus of control, illness perception and anger. Health locus of control links with illness perception and anger in hemodialysis and pre – hemodialysis groups depended on sex, age, education, family status. The main consclusion demonstraits, that other influence health locus of control have links with much anger and much positive perception of illness according to treatment control dimension, but much negative perception of illness according to personal control, illness coherence and emotional representations dimensions in pre... [to full text]

Magistro darbo objektu pasirinktas politinės realybės pateikimas žiniasklaidoje. Teorinis darbo pagrindas – rėmų arba įrėminimo (angl. framing) teorija, nagrinėjanti individų ar organizacijų taikomas mąstymo bei interpretacijos schemas. Pagrindinė darbo problema yra ta, kad pristatydama politinius įvykius, žiniasklaida juos pateikia per savo prizmę ir konstruoja atitinkamas įvykio interpretacijas auditorijos akyse lemiančius rėmus. Ši problema nulemia darbe keliamą hipotezę: politinių įvykių nušvietimui žiniasklaida naudoja įvairias priemones, kuriomis auditorijai nurodo žinutės perskaitymo reikšmes. Darbo tikslas: pristatyti įrėminimo pagrindu vykstančio politinės realybės konstravimo per žiniasklaidą teoriją bei analizuojant konkretų politinį įvykį ištirti, kokiomis priemonėmis žiniasklaida kuria rėmus. Tikslui pasiekti pasitelkiami darbe įgyvendinami uždaviniai: pristatoma žiniasklaidos efektų tyrimų raida bei politinis žiniasklaidos poveikis, pristatoma rėmų teorija, jos taikymo žiniasklaidoje priežastys, veiksniai bei santykis su pačios auditorijos susikurtais rėmais, nustatomas darbe tiriamo konkretaus politinės realybės konstravimo atvejo komunikacinis kontekstas, tiriami nagrinėjamą įvykį nušviečiantys reportažai ir nustatoma, kokiomis priemonėmis ir kokia galima reikšmė yra kuriama šiuose pranešimuose, o taip pat analizuojama, kaip galimai nagrinėjamo įvykio nušvietimą priėmė auditorija. Apžvelgus teorinius rėminimo aspektus bei semiotinės analizės ir ekspertų... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master thesis is the presentation of political reality in media. As a theoretical background of research a framing theory was chosen. This theory concentrates on analysis of the thinking schemes of individuals and other social institutes. The main problem of this thesis is that media informs about the political issues through its own prism and constructs the frames which determine the corresponding event‘s interpretations. This problem leaded to a hypothesis of the thesis: media uses various tools for political issues enlightement and these tools imply the possible means of reading a message and creation of meanings. The aim of this thesis was both to present a theoretical background of political reality construction on the basis of framing and to study the tools of media framing construction via analysis of a specific event. For the achievement of this aim the following tasks were raised and implemented: to present the evolution of media effects overall and its political influence particularly, to present the framing theory and the reasons of framing usage in media, to analyse the framing factors and its relation with the frames constructed by the audience itself, to analyze a context of the specific political issue presented in this thesis, to research the media material about this issue and to determine the possible constructed meanings in these messages and to analyse the audience perception of this political issue being communicated through media. Due... [to full text]