Tai, kas mūsų kultūroje turi gilias šaknis, neturi būti pamiršta. Kaukės pradžia siejama su pagoniškais ritualais, o dabartiniame tradicijų tęsime mokykloje sutinkama dažniausiai tik Užgavėnių vaidinimuose. Jos egzistavimas apima įvairias teatro epochas, lėlių teatrą. Mokykla yra ta terpė, kur jaunoji karta kaukę dar gali prikelti gyvenimui. Taip skatindama mokinį, ieškoti, atrasti, kurti, subręsti dvasiškai. Problema. Bendrojo lavinimo mokyklose vis mažiau puoselėjamos tradicijos, vaidinimuose ieškoma modernių teatro raiškos spendimų, taip prarandant ryšį su kultūra. Tad iškyla problema kaip mokinius priartinti prie kultūros pažinimo šaknų, pasitelkiant kaukę, kaip edukacinę priemonę. Tikslas. Išanalizuoti kaukės panaudojimo jaunesniųjų paauglių mokykliniuose vaidinimuose ypatumus. Remiantis iškeltu tikslu atitinkamai suformuluoti uždaviniai. Atlikti tyrimai Vilniaus pagrindinėje mokykloje parodė, jog mokiniai anksti, tačiau minimaliai susiduria su kaukės naudojimu. Didelę įtaką turi mokinių motyvacija, mokytojų iniaciatyvumas, kūrybingas ir prasmingas skatinimas domėtis ir kurti. Tyrimas atskleidžiantis mokytojų pedagoginę patirtį teigia, jog kaukė turi įtakos kaip meninė raiškos priemonė, komunikavimui, pasitikėjimui savo jėgomis. Mokytojo patirtis ir platus požiūris į meninį ugdymą, pasitelkiant įvairių teatro epochų kaukes gali padėti atrasti vertingus kūrybinius ieškojimus. Bendra išvada tokia, kad kaukės panaudojimas turėtų būti platesnis ir reikšmingesnis... [toliau žr. visą tekstą] / We mustn‘t forget our traditions. The birth of the mask is related to the pagan rituals. However, nowadays the mask can be found only in the plays of Shrovetide. The existance of the mask embodies all the periods of theatre and puppet plays. A school is a place where the mask could be brought to life again and motivate pupils to search, descover, create and grow spiritually. Issue. The schools of general education concentrate on modern ways of expression in plays rather than keeping to traditions which help to maintain the close connection to the culture of the country. So, the question is how to use a mask for educational purposes that would make pupils close to the cultural heritage. Aim. To analyse the features of the use of the mask in the school plays of teenagers. The objections are closely related to the principal aim of the work. I have made a research at some basic schools of Vilnius. The tests showed that pupils get acquainted with the use of the mask at the early age. However, they still rarely use the masks. Various factors, such as the motivation of the pupils, the initiative of the teachers and the creative attitude to the advantage of the mask, foster to use the masks in the school plays more often. The research shows that teachers are experienced and have a wide knowledge of the masks. They can help pupils to realize that the mask is a perfect way to communicate, become more self-confident, stimulate and release one‘s creativity. In conclusion... [to full text]

In the teenager year the decisive critical period starts. A person starts to integrate everything what he knows about himself, his aptitude, faculty, social values and in the active way reaches for proficiency, successful activities. In such a period upbringing problems occur which start from the alternation of mood, permanent reactions of protest and the indifferent style of behavior. The majority of such the problems could be reduced and relieve while perceiving and fulfilling spiritual demands of teenagers. One of the training courses is the individualization of educational content. It means the teacher has to consider individual features of a student. The scientific problem of our work is individualization of the content of dramatic training; for the aim to suit younger teenagers’ spiritual demands. The object of our work is individualization of the content of dramatic training while meeting the spiritual demands of younger teenagers. The aim of our work is to find out the most successful ways of the individualization of the content of dramatic training for younger teenagers. The analysis of literature sources has proved that it is essential to individualize the content of training considering the individual peculiarities such as gender, cultural and famility distinction, emotional originality, peculiarities of age range, momentary mood, which determine the spiritual demands of younger teenagers. Artistical training meets aesthetical as well as other personal... [to full text]

Tyrimo tikslas: atskleisti jaunojo suaugusiojo amžiaus asmenų požiūrį į improvizacijos taikymą universitetiniame teatre. Tyrimo objektas: teatrinis ugdymas universitetiniame teatre. Tyrimo nulinė hipotezė: improvizacijos taikymas universitetiniame teatre yra prasmingas ir aktualus išryškinantis naujas teatrinės formos bei teatrinės technikos sklaidos ypatybes teatriniame ugdyme. Tyrimo uždaviniai. 1) Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie pagrįsti universitetinio teatro, improvizacijos sampratas. 2) Išanalizuoti požiūrį į improvizacijos taikymą Vilniaus universiteto „Kiemo“ teatre. 3) Atskleisti būdingiausius improvizacijos taikymo bruožus, jos vietą ir paskirtį šiuolaikiniame studentiškame teatre. 4) Pateikti tobulinimo gaires ir ateities perspektyvas improvizacijos tema. Tyrimo metodai. Teoriniai: mokslinės literatūros sisteminė analizė. Empiriniai: kiekybiniai metodai (anketinė apklausa); kokybiniai metodai (iš dalies struktūruotas interviu). Tyrimo etapai: 1 etapas: išanalizuoti mokslinę literatūrą, apibrėžiančią studentiško teatro, improvizacijos sampratas. 2 etapas atlikti kiekybinę analizę (apklausa tarp VU „Kiemo“ teatro, VGTU teatro - studijos „Palėpė“ ir S. Bernotaitės trupės „Insider“). 3 etapas atlikti kokybinę duomenų analizę (interviu) ir pateikti išvadas. Išvados: 1) Improvizacija gali būti taikoma kaip metodas ir kaip savarankiška meninio ugdymo technika, kuri pasižymi tarpdiscipilniškumu. Improvizacija gali aprėpti kūrybinio proceso intelektinių galių plėtotę... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: to discover the attitude of young matured person towards the application of improvisation in the university theatre. The object of the research: theatre education at the university theatre. The initial hypothesis of the research: the application of improvisation in the university theatre is meaningful and of present interest, emphasizes new forms of the theatre as well as spreads the features of theatre techniques in theatre education. The goals of the research. 1) To analyze scientific literature about amateur theatre and to prove the conception of improvisation at the university theatre. 2) To analyze attitude towards application of improvisation at Vilnius University „Kiemas“ theatre. 3) To reveal the most common features of applying improvisation, improvisation‘s place and purpose in modern student theatre. 4) To provide improvement guidelines and future perspectives concerning improvisation theme. The methods of the research. Theoretic: the systematic analysis of scientific literature. Empiric: quantitative methods (survey with questionnaire); qualitative methods (partly structured interview). The stages of the research: 1 stage: to analyze scientific literature, that describes the understanding of improvisation in the student theatre. 2 stage: to accomplish quantitative analysis (the questionnaire for Vilnius University „Kiemas“theatre, VGTU theatre - studio „Palėpė“ and S. Bernotaitė troupe „Insider“). 3 stage: to perform qualitative analysis... [to full text]