Žmogaus teisės yra prigimtinės asmens teisės, priklausančios be išimties ir vienodai kiekvienam žmogui. Teisė į gyvybę yra svarbiausia žmogaus prigimtinė teisė, nes ji apsaugo individo biologinį procesą be kurio nebūtų įmanomas jo egzistavimas. Tačiau nėra sutariama dėl to, ar ši teisė yra neatimama žmogaus teisė, kurios pats žmogus, net būdamas nepagydomas ligonis ir kentėdamas nežmoniškas fizines kančias, negali atsisakyti; ar ši teisė gali būti aiškinama ir kaip leidžianti žmogui pačiam spręsti, ar įgyvendinti jam priklausančią teisę į gyvybę, ar savanoriškai atsisakyti jos. Vieningai sutariama, jog teisė į gyvybę yra svarbiausia ir fundamentaliausia žmogaus teisė, tačiau visos žmogaus teisės yra tarpusavyje susiję ir negali būti dalomos. „Teisės į mirtį“ šalininkai valstybės draudimą dėl eutanazijos ar asistuotos savižudybės dažniausiai laiko tokių žmogaus teisių, kaip teisės į autonomiją ir elgesio laisvę, teisės į privatumą bei teisės į orumą pažeidimu. Tokiu „teisės į mirtį“ teisiniu pagrindu remiasi ir ją legalizavusios šalys. Tačiau „teisės į mirtį“ legitimumas yra žmogaus svarbiausios ir fundamentaliausios prigimtinės teisės pažeidimas, kuris yra identifikuojamas ir plačiau analizuojamas šiame darbe. Jau antikos laikais buvo svarstoma apie gyvybės, kaip teisinės vertybės, svarbą. Didieji antikos filosofai savižudybės idėją smerkė. Hipokrato priesaikoje yra aiškiai nustatomas asmens gyvybės neliečiamumas. Vėliau, Vakarų kultūroje įsigaliojus krikščionybei, gyvybės... [toliau žr. visą tekstą] / Human rights are inherent rights of individual, the implementation of which forms human worldview, helps him to develop and grow as a person. Person acquires these rights from birth not only as inalienable conditions of the existence, but also as worth of life and aim. The right to life is the most important human natural right, because it protects the individual’s biological process and the human existence would not be possible without it. For this reason the state is obliged to ensure the person protection of life, i.e. laws should determine responsibility for a man’s homicide. However, there is no consensus on, is this right inalienable human right and man by himself, even being terminally ill and suffering serious physical throes, can not refuse it, or can we interpret this right as allowing a person by himself to decide or to implement his right to life, or voluntary surrender of it. There is unanimous agreement that the right to life is the most important and most fundamental human right, because without it implementation of other human rights and freedoms would not be possible. The right to life is consolidated in documents of the universal and regional human rights protection. In order to emphasize its importance, in these documents it is regulated in the beginning of articles. „Right to die” protagonists for the most part suppose that the state’s ban on euthanasia or assisted suicide is the breach of human rights, such as the right to autonomy and freedom of behavior... [to full text]