Semantikos ir pragmatikos ribų problema kalbos filosofijoje Šio darbo tikslas - ištirti semantikos ir pragmatikos ribų problemą analitinėje kalbos filosofijoje. Ši problema svarbi sprendžiant klausimą, kokia turėtu būti semantinė teorija. Semantikos ir pragmatikos ribų problemą galima išspręsti tik tiksliai apibrėžus, kas yra semantika, ir kas yra pragmatika. Šias disciplinas galima aiškiai atskirti pagal jų tyrimo objektą. Semantika tiria kalbą kaip sisteminį darinį, o pragmatika tiria kalbą kaip kalbos vartotojų elgseną ir elgsenos bei nelingvistinio konteksto reikšmę perduodamai informacijai. Darbe analizuojami tiek Donaldo Davidsono, Davido Lewiso, Jerroldo Katzo, Hilary Putnamo ir kitų autorių semantiniai tyrinėjimai, tiek kasdienes kalbos filosofų - Ludwigo Wittgensteino, Paulo Grice’o, Johno Searle’o ir kitų autorių tekstai, nagrinėjantys kalbos pragmatinius aspektus. Darbe teigiama, kad Davidsono teisingumo sąlygų semantinė teorija, tiesą laikydama santykiu tarp sakinio, kalbėtojo ir laiko, kada sakinys yra pavartotas, neišvengiamai susidurs su būtinybe tirti pragmatikos sferai priskirtinus fenomenus, nes kasdienėje kalboje yra vartojami intencionalius būvius apibūdinantys sakiniai, kurių teisingumo sąlygos nėra savaime suprantamos. Darbe daroma išvada, kad vėlyvojo Wittgensteino „kalbiniai žaidimai“ ir Johno L. Austino „kalbiniai aktai“ yra tiksliausiai pragmatikos tyrimo objektą apibūdinantys konceptai. Pragmatika, siekdama nelikti vien aprašomosios disciplinos... [toliau žr. visą tekstą] / The Problem of the Boundary between Semantics and Pragmatics in Philosophy of Language The author analyses the problem of the boundary between semantics and pragmatics. This problem is highly important for the theoretical question what form a theory of semantics of a natural language should take. The author argues that they should be distinguished by the main field of inquiry. Semantics explores a sphere of language as a system, when pragmatics explores a language as behaviour of the language's users and explores the influence of non-linguistic contexts on utterances. From analysis of the philosophy of Donald Davidson the author concludes that Davidson's Truth conditional semantics cannot dissociate from the pragmatics either. Because Davidson views truth as a relation between a sentence, a person, and a time, he should analyse situations when persons are using words describing intentional states such as "I believe", "I love" etc. e. g. explore the sphere of pragmatics. Truth conditions of sentences describing intentional states are not obvious by themselves. The author analyses texts of Ludwig Wittgenstein, Paul Grice, John Searle, John L. Austin and others philosophers of language whose works concern pragmatical aspects of language. He concludes that Wittgenstein's language-games and Austin's speech acts are the most congenial terms to characterize the pragmatics. The author postulates that the pragmatics cannot dissociate from semantics as far as it tries to explain... [to full text]

Magistro darbe tema Profesionaliojo sportininko teisinis statusas Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje yra atskleidžiama Europos Teisingumo Teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiama profesionaliojo sportininko samprata, taip pat analizuojamos svarbiausios bylos, kuriose yra sprendžiamos su Europos Sąjungos teisės aktų taikymu susijusios problemos, kylančios tiek individualiu, tiek komandiniu sportu užsiimantiems profesionaliesiems sportininkams. Pirmoje tyrimo dalyje yra analizuojamas sportinės veiklos reglamentavimas Europos Sąjungos teisėje, taip pat Europos Teisingumo Teismo vaidmuo reglamentuojant sportą Europos Sąjungos lygmeniu. Šioje dalyje yra išskiriamas ir nagrinėjamas dvejopas profesionaliojo sportininko supratimas – asmuo, užsiimantis sportu gali būti suvokiamas tiek kaip darbuotojų judėjimo laisvę pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos (toliau – Sutartis) veikimo nuostatas įgyvendinantis darbuotojas, tiek kaip paslaugų teikėjas, kuris naudojasi Sutartyje įtvirtintos paslaugų teikimo laisvės suteikiamomis teisėmis. Antroji šio darbo dalis apima komandiniu sportu užsiimančio profesionaliojo sportininko teisinio statuso atskleidimą. Pirmajame skyriuje plėtojama diskriminacijos dėl profesionaliojo sportininko pilietybės problema, o antrajame – profesionaliojo sportininko padėtis, kai tarp sporto organizacijų sutariama profesionaliojo sportininko perėjimo iš vienos sporto organizacijos į kitą. Paskutinėje darbo dalyje yra plačiau nagrinėjami individualiu sportu... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis Legal Status of Professional Athlete in the Jurisprudence of the European Court of Justice discloses the concept of professional athlete found in the jurisprudence of the European Court of Justice. The master’s work contains a detailed analysis of European Union law on issues arising from both individual and team sports professional athletes. In the first part of master’s work analysis of sports regulation under the European Union law is performed and the role of the European Court of Justice in regulation of sport is examined. This section also approaches the issue of professional athlete's dual understanding – a person engaged in sport can be seen both as an employee, that benefits from free movement of workers under the Treaty on the Functioning of the European Union, as well as service provider (freedom to provide services is applied). The second part of the master's work discloses the legal status of team sport professional athlete. The first section examines the problem of discrimination based on nationality of professional athlete. The second – professional athlete’s status, when the sport organizations agreed on the transfer, otherwise known as the professional athlete’s transition from one sport organization to another. The legal status of professional athletes in the individual sports and the main problems they face are revealed in section number three, where cases Christelle Deliège against Ligue francophone de judo et associées disciplines... [to full text]

Tradiciškai sveikatos apsaugos sistemos veikia pagal teritorinį principą, todėl pacientams paliekama galimybė naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis tik savoje šalyje. Nepaisant to, teisė į sveikatos apsaugą užtikrinama tiek tarptautinės, tiek ir Europos Sąjungos teisės aktais. Žmogaus teisė į sveikatos apsaugą, kaip viena iš socialinių teisių, įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad visi asmenys turėtų vienodas galimybes gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Nors Europos Sąjungoje sveikatos apsaugos sistemų organizavimas priklauso valstybių nacionalinei kompetencijai, yra nemažai antrinio reguliavimo institutų egzistuojančių Bendrijoje, kurie netiesiogiai, bet reikšmingai įtakoja šios socialinės sferos teisinį pagrindą. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas taip pat prisidėjo prie teisės į sveikatos apsaugą užtikrinimo, nuspręsdamas, kad sveikatos paslaugos ir medicinos gaminiai patenka į vidaus rinkos veikimo sferą. Darbe analizuojama Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika, siekiant atskleisti, kaip Europos Sąjungoje gyvenančių asmenų teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugas buvo išplėstos, papildant ES pagrindines laisves. Dėl to aptariama paslaugų ir prekių samprata, jų požymiai, ribojimai ir galimi pateisinimo pagrindai sveikatos apsaugos kontekste. Darbe taip pat nagrinėjamos valstybių narių ir ES kompetencijos ribos, atskleidžiant ribotą valstybių narių diskreciją teisinėmis priemonėmis izoliuoti nacionalines sveikatos apsaugos... [toliau žr. visą tekstą] / Essentially health protection systems operate on the principle of territoriality, therefore allowing patients to use free health care services only in their home country. Nonetheless, the right to health protection is secured both by international and European Union (hereinafter referred – EU) law. Right to health protection, as one of social rights, obligates member states to ensure that every person has equal opportunities to get access to high quality health care. Although in EU health care falls within the national competence of the member states, a number of secondary legal regulation institutes exist in the Community, which indirectly, but substantially affect the legal basics of this social sphere. The Court of Justice of the European Communities has also highly contributed to ensuring the right to health protection by concluding that health services and medical products fall within the sphere of the internal market. The work analyses the Court of Justice of the European Communities practice with the intention to reveal how the opportunities to get access to health care cervices for patients living within the EU were expanded thus complementing the fundamental freedoms of the EU. To that end, the concepts of services and goods, their elements, limitations and possible justifications in the sphere of health care are discussed. The work also deals with the competence limits of the member states and the EU, revealing limited discretion of the member states to isolate, by... [to full text]

Šiame darbe autorė aptaria pridėtinės vertės mokesčio ištakas, šio netiesioginio mokesčio harmonizavimo priežastis ir svarbą, nagrinėja ir apibendrina Europos Teisingumo Teismo praktiką atskirais pridėtinės vertės mokesčio aspektais – apmokestinamųjų sandorių sąvokos, apmokestinamųjų asmenų, apmokestinamojo momento, apmokestinamosios vertės, atskaitos. Taip pat siekiama atskleisti, ar į Europos Teisingumo Teismo bylas pridėtinės vertės mokesčio klausimais yra atsižvelgiama, nagrinėjant mokestinius ginčus Lietuvoje. Tyrimas remiasi Europos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pridėtinės vertės mokesčio srityje analize, teisės aktais, reglamentuojančiais šio mokesčio taikymą, Lietuvos ir užsienio autorių literatūra, periodine literatūra, kurioje nagrinėjami su šio darbo tema susiję klausimai. Darbe aptariami pridėtinės vertės mokesčio derinimo tarp Europos Sąjungos valstybių narių tikslai ir reikšmė, Europos Teisingumo Teismo išaiškinimai pridėtinės vertės mokesčio aspektais. Taip pat aptariamas Europos Teisingumo Teismo vaidmuo, jo sprendimų pridėtinės vertės mokesčio klausimais reikšmė teisės aktų raidai ir mokestinių ginčų nagrinėjimui Lietuvoje. Daug dėmesio skiriama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, nagrinėjant su pridėtinės vertės mokesčio taikymu susijusias mokestines bylas. Siekiama atskleisti, kokią įtaką Europos Teisingumo Teismo praktika pridėtinės vertės mokesčio srityje turi Lietuvos vyriausiajam... [toliau žr. visą tekstą] / In this work, the author discusses the origins of value added tax, the harmonization of this indirect tax reasons and importance, analyze and summarize the European Court of Justice practice on these value added tax aspects - the concept of taxable transactions, the taxable persons, the taxable moment, the taxable value, the deduction. It also aims to disclose or to the European Court of Justice cases of value added tax issues are taken into account in the consideration of tax disputes in Lithuania. The study is based on the European Court of Justice and the Lithuanian Supreme Administrative Court practice, the value added tax analysis, the law on this tax, the Lithuanian and foreign authors, periodical literature, which dealt with the labor issues. The paper discusses the value added tax harmonization between the European Union member states, the objectives and importance of the European Court of Justice's interpretation of value added tax aspects. It also discusses the European Court of Justice's role, its decisions on the value added tax influence in legislation development and tax litigation in Lithuania. Much attention is paid to the Lithuanian Supreme Administrative Court practice, considering the value added tax on related tax matters. The aim is to reveal the impact of the European Court of Justice law of value added tax in Lithuania to the High Administrative Court, the State Tax Inspectorate of the Ministry of Finance of the Republic of... [to full text]

Šiame magistro darbe yra plėtojama tai, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (ETT) kaip institucija, veikianti Europos Sąjungos viešojo administravimo sistemoje, atlieka Bendrijų konstitucinio teismo funkcijas kaip aukščiausiasis konstitucijos aiškintojas ir turi pareigą, esant normų kolizijai, apibrėžti konstitucinio pagrindo, reikalingo dalyvaujant Europos integracijos procese, turinį, apimtį ir ribas. Darbe yra siekiama parodyti, kad ETT, vykdydamas viešojo administravimo reguliavimo funkciją, savo praktikoje priimamais sprendimais neleidžia valstybių narių, kaip ES administracinių vienetų, nacionaliniams teismams jų nagrinėjamose bylose priimti sprendimus, išeinančius už ES teisės ribų, tai yra priimtus, vadovaujantis netinkamai išaiškinta teisės norma arba nuostata, prieštaraujančia Europos Bendrijos teisei. Darbe taip pat yra siekiama parodyti, kad ETT kaip EB institucija, įkurta Europos Bendrijos teisės vienodinimui ir darniam taikymui užtikrinti, negalėjo sėkmingai funkcionuoti, neatsižvelgiant į istorinės EB raidos metu atsiradusius naujus poreikius. ETT sėkmingai vykdydamas savo funkcijas įtakojo tokios Bendrijos teisinės sistemos, kokią mes turime dabar – vieningos, harmoningos, nepriklausomos -, suformavimą, įgyvendindamas EB sutarties 220 straipsnyje nustatytą Bendrijos teisės sergėtojo vaidmenį, jis ir toliau aktyviai dalyvauja šios teisės tobulinimo procese. ETT jam suteiktos apibrėžtos jurisdikcijos ribose vykdydamas jam priskirtas funkcijas prašymų priimti... [to full text] / The present Master degree thesis develops the concept that the Court of Justice of the European Communities (ECJ), as an institution functioning within the system of the European public administration, performs the functions of a Community Constitutional Court acting as the supreme constitutional interpreter and, in the event of a collision of norms, is vested with the responsibility to determine the content, scope and limits of the constitutional basis that is necessary for the participation in the process of European integration. The work aims to show that in the performance of the function of regulating public administration, the ECJ by means of its judgements prevents the national courts of Member States – as administrative entities of the EU – to take such decisions in the cases before them that could exceed the boundaries of the EU law, i.e. would be taken on the basis of a wrongly interpreted legal norm or a provision that contradicts the Community law. It is also attempted to demonstrate in the work that the ECJ, as an institution of the European Communities founded with the aim to unify the Community law and ensure consistency in its application, could not function effectively without taking regard of the new demands that emerged in the course of the historical development of the European Communities. By successfully performing its functions and implementing the role of the ‘supervisor’ of Community law attributed to him by Article 220 of the Treaty of the European... [to full text]

Magistriniame darbe, naudojant mokslinės literatūros, aprašomąjį analitinį, teisės aktų ir dokumentų analizės metodus, analizuojamas ES Laisvo darbo jėgos judėjimo principo įgyvendinimas, apibrėžiama laisvo darbo jėgos judėjimo sąvoka, jos taikymo sritis, išskiriami pagrindiniai trukdžiai laisvam asmenų judėjimui ir įsteigimo laisvės įgyvendinimui. Siekiant atsakyti į iškeltus uždavinius pirmoje darbo dalyje pristatomos Europos integracijos teorijos: neofunkcionalizmas, liberalusis ir realistinis tarpvyriausybiškumas, taip pat paaiškinamos viršvalstybiškumo ir tarpvyriausybiškumo sąvokos. Antroje darbo dalyje supažindinama su sąvokos “darbuotojas” taikymo sritimi, jos apibrėžimu ir apžvelgiama kaip laisvas darbo jėgos principas apibrėžtas Europos Sąjungos teisės aktuose. Šioje darbo dalyje taip pat plačiau pristatoma Bosmano byla, kuri panaikino visas kliūtis profesionalių sportininkų iš Europos Sąjungos narių valstybių judėjimui bei taip pakeitė profesionalų sportą. Trečioje darbo dalyje apžvelgiami Europos Teisingumo Teismo sprendimai bylose, kuriose buvo įvardinamos pagrindines laisvės veikimo sritį pažeidžiančios, diskriminuojamosios priemonės, neutralios priemonės, apskritai trukdančios patekti į rinką, pristatomos problemos, kylančios iš valstybių teisės skirtybių. Ketvirtoje darbo dalyje apžvelgiamos socialinės apsaugos nuostatos, jų taikymas ir veikimo sritys. Pristatomi pereinamieji laikotarpiai naujoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, jų taikymo sąlygos, taip... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis, using the scientific literature, descriptive analytical and document analysis methods analyses the implementation of the principle of free movement of workers in the EU, describes „free movement“ notion, its fields of action, excepts the most important disturbances for its implementation. Seeking to fulfill the set tasks, in the first part of the theoretical part are presented theories of European integration: neofunctionalism, liberal and realistic intergovernmental theories. In the second part is discribed „employee“ notion and its use, also is presented legislation of the EU, which controls the implementation of the principle of free movement of workers. In this part also is presented Bosman case. This case changed football transfer markets, because football players from the EU members are allowed play where they want without any limitation. In the third part are presented verdicts of the European Court of Justice which related with discrimination of workers from others members of the EU. In the fourth part are discribed social policy of the EU, its use and fields of action. In this part also are presented the National measures to new members of the EU, its fields of action and mechanism how contries can instal the National measures, its terms. Regulation of free movement of workers in the EU is very specific, because are important verdicts of the European Court of Justice, Treaty of Rome and other legislation of the EU.

Kandidatų požiūriai į įvairius atrankos metodus traukia organizacinės ir darbo psichologijos atstovų dėmesį dėl įvairių priežasčių, viena svarbiausių jų – tai, jog individų požiūriai į personalo atrankos metodus įtakoja jų vėlesnį elgesį. Ir nors tyrimų atlikta skirtingose šalyse nemažai, tačiau jokių duomenų nerandama Lietuvos ir Švedijos imtims. Šiame darbe iškeliamas tikslas - ištirti lietuvių studentų, lietuvių darbuotojų ir švedų studentų požiūrį į personalo atrankos metodus. Tiriamieji (197 studentai ir 86 darbuotojai) pildė Steiner ir Gilliland (1996) klausimyną, kurį sudaro trumpi 10 atrankos metodų aprašymai ir teiginiai apie šių metodų teisingumą. Rezultatai parodė, jog darbo pavyzdžio testai vertinami kaip teisingiausias personalo atrankos metodas lietuvių imtyje. Švedų imtyje teisingiausi personalo atrankos metodai yra šie: darbo pavyzdžio testai, interviu, gyvenimo aprašymas, asmeninės rekomendacijos. Lietuviai studentai palankiau vertina gebėjimų testų, sąžiningumo testų teisingumą nei švedai studentai, tačiau švedai studentai palankiau nei lietuviai studentai vertina interviu, gyvenimo aprašymą, asmenines rekomendacijas ir asmenines pažintis. Prasčiausiai teisingumo atžvilgiu lietuviai vertina asmenines pažintis ir grafologiją, o švedų grupėje vien tik grafologija vertinama kaip mažiausiai teisinga personalo atrankos procedūra. Lietuviai darbuotojai asmeninių rekomendacijų, asmeninių pažinčių ir grafologijos teisingumą vertina palankiau nei lietuviai... [toliau žr. visą tekstą] / Candidates’ attitudes towards various personnel selection methods get attention of organizational and work psychology specialists because of various reasons. The most important reason is that individuals’ attitudes towards personnel selection methods influence their latter behavior. Although there is a substantial amount of studies carried out in different countries, yet there is no data for Lithuanian and Swedish samples. The aim of current study is to analyze the attitudes towards personnel selection methods among Lithuanian students, Lithuanian employees and Swedish students. Participants of the study (197 students and 86 employees) filled in the questionnaire, which includes short descriptions of 10 personnel selection methods as well as items about fairness of these methods. According to the results of the study, work-sample tests are ranked as the fairest personnel selection method in Lithuanian sample. The fairest personnel selection methods in Swedish sample are work-sample tests, interview, resumes, and personal references. Lithuanian students rank the fairness of written ability test and honesty test more favorably than Swedish students, but Swedish students tend to rank more favorably interview, resumes, personal references and personal contacts. Personal contacts and graphology were ranked the lowest on fairness dimension in Lithuanian sample, and Swedes ranked only graphology as the least fair personnel selection method. Lithuanian employees rank personal... [to full text]

Europos Bendrija buvo įsteigta grynai ekonominiais tikslais, siekiant sukurti bendrą rinką. Tad Europos Bendrijos įsteigimo metu bet kokios socialinės garantijos buvo teikiamos vien tik konkurencijos išsaugojimo tikslais, bet ne kaip socialinės Bendrijos politikos pasekmė. Todėl nenuostabu, kad net ir dabartiniu metu pačioje Europos Bendrijos steigimo sutartyje mes galime rasti nedaug nuostatų, įtvirtinančių darbo teises, kurias privalo gerbti Bendrijos institucijos ir valstybės narės, vykdydamos savo funkcijas. Būtent Europos Bendrijų teisingumo teismo aktyvios veiklos dėka Bendrija pamažu tapo organizacija, garantuojančia ir gerbiančia darbo teises. Jau 1969 m. Teismas savo jurisprudencijoje pareiškė, kad pagrindinės žmogaus teisės sudaro bendrąjį Bendrijos teisės principą, kurio apsaugą užtikrina Teismas. Ilgainiui Teismas pripažino ir kai kurias darbo teises pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Tačiau Europos Bendrijų teisingumo teismas neapsiribojo vien atskirų darbo teisių pripažinimu. Teismas pradėjo aiškinti ir detalizuoti atskiras darbo teises. Tai ypač pasakytina apie vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą arba vienodos vertės darbą principą, migruojančių darbuotojų socialines ir darbo garantijas, asociacijų laisvę bei įsidarbinimo ir darbo vietos pasirinkimo laisvę. Tokiu būdu šio darbo tikslas yra pateikti gausią ir labai reikšmingą Europos Bendrijų teisingumo teismo praktiką atskirų darbo teisių pripažinimo ir įtvirtinimo Bendrijos mastu srityje. Teismas ne tik... [toliau žr. visą tekstą] / The European Communiy was, and still is, to a large extent, concerned with the economic aim of creating a common market. At the time of the establishment of the Community, any social benefit was merely an advantageous consequence of the desire to avoid distortions of competition. Therefore it is not surprising that the Treaty of the European Community itself hardly contains any genuine fundamental labour right which the Community institutions and Mamber States should respect when exercising their powers. The fact that the Community has gradually transformed itself into an organization that has labour rights high on its agenda is for a major part due to the proactive stance of the Court of Justice. Ever since 1969 it has been clear from the Courts’ case-law that fundamental human rights in general are part of the general principles of Community law and protected by the Court. The Court has also recognized certain labour rights as fundamental human rights. In certain cases the Court of Justice went further than merely recognizing fundmental labour rights as a “touchstone”. Sometimes the Court engages in the creation of detailed actively enforceable labour rights. The Court has often provided detailed guidelines for a genuine enforcement of certain labour rights. I recall, for instance, the principle of equal pay for equal work and work of equal value, the rights to a wide range of social benefits for migrant workers, the freedom of associations and the freedom to choose an... [to full text]

Teisė kreiptis į teismą yra esminė individo subjektinių teisių apsaugos sąlyga. Tas pats pasakytina ir apie asmenims suteikiamas teises Bendrijos teisės sistemoje. Europos Teisingumo Teismas (ETT) turi išimtinę teisę atlikti Europos Bendrijos institucijų priimtų aktų teisėtumo priežiūrą. Be to, ETT pavesta aiškinti EB teisės nuostatas. Šiuo metu tiesioginio kreipimosi į ETT ribos, vadovaujantis EB Sutarties 230(4) straipsniu, yra griežtai apribotos. Todėl netiesioginis kreipimasis į ETT, pasinaudojant preliminaraus nutarimo procedūra, valstybių narių nacionaliniuose teismuose tapo bene labiausiai paplitusiu ir dažniausiai naudojamu teisinės gynybos keliu asmenims, siekiantiems apginti savo teises ir teisėtus interesus, kuriuos laiduoja EB teisė. Teisingumo Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad preliminaraus nutarimo procedūra laikytina alternatyva tiesioginio ieškinio padavimo procedūrai pagal EB Sutarties 230 straipsnio 4 dalį ir tuo būdu akcentavęs EB Sutartimi įtvirtintos teisinių priemonių sistemos universalumą. Vis dėlto ETT vėlesnėje praktikoje netiesiogiai pripažino, kad ši Bendrijos teisėje įtvirtinta teisinių gynybos priemonių sistema nėra tokia ideali, kokios norėtųsi, ir kartu nurodė valstybėms narėms pareigą panaikinti joje egzistuojančius trūkumus ir spragas. Pagrindinė preliminaraus nutarimo procedūros problema yra ta, kad ji nėra tiesiogiai prieinama individams, o skirta valstybių narių nacionaliniams teismams. Pastariesiems suteikta teisė... [to full text] / Access to court is essential for the protection of all rights of individuals. The same holds true for the rights individuals derive from Community law. The European Court of Justice (ECJ) is the only court competent to review the legality of acts of the Community institutions. In addition, the ECJ has the last word on the interpretation of Community law. The direct access for individuals to the ECJ, pursuant to Article 230(4) EC, is strictly limited. Thus, the indirect access to the Court through national courts by means of the preliminary ruling procedure has become the most common procedural route for individuals. The Court has repeatedly indicated this procedure as an alternative to Article 230(4) EC and has emphasised the completeness of the system of remedies of the EC Treaty. Although in the last jurisprudence the ECJ has indirectly admitted that the system of remedies is not as complete as it should be and has appealed to the responsibility of the Member States to amend the system. The main problem with the preliminary ruling procedure is that it is not a matter of right for individuals. It is up to the national court to decide whether or not to seek a preliminary ruling and how to phrase the questions submitted to the ECJ. National courts “against whose decisions there is no judicial remedy” are obligated to refer questions of Community law to the ECJ, but the Court has ruled that this duty is not absolute. Apparently it happens that these limitations, and the... [to full text]

Laisvo pacientų judėjimo Europos Teisingumo teismo jurisprudencijoje tema yra aktuali, kadangi Europos Teisingumo teismui tenka pagrindinis vaidmuo kilus abejonėms dėl Europos Bendrijos taisyklių taikymo srities, jų taikymo atskirais atvejais ir jų išaiškinimo nacionalinės teisės aktų atžvilgiu. Tema yra nauja, kadangi darbe nagrinėjamos naujausios Europos Teisingumo teismo bylos pacientų judėjimo srityje, analizuojamas jų poveikis Lietuvos teisės aktams, reglamentuojantiems gydymąsi užsienyje. Tiriama problema – laisvo asmenų judėjimo kliūtys ES bei nacionalinės teisės lygmenyje. Magistro baigiamojo darbo tyrimo objektas – laisvas pacientų judėjimas ETT jurisprudencijoje. Magistrinio darbo tikslas – išanalizuoti ETT jurisprudencijos įtaką laisvam pacientų judėjimui ES, EEE šalyse bei Šveicarijoje, jos pagrindu sukurti praktines rekomendacijas Lietuvos teisės aktų, reglamentuojančių laisvą pacientų judėjimą, tobulinimui. Uždaviniai: atskleisti laisvo pacientų judėjimo sampratą; išanalizuoti ETT jurisprudenciją pacientų judėjimo srityje; įvertinti ETT jurisprudencijos poveikį Lietuvos teisei; remiantis atlikta analize, pateikti savo vertinimus ir pasiūlymus Lietuvos teisės aktų pacientų mobilumo srityje tobulinimui. Hipotezė: ETT jurisprudencija sąlygoja pacientų mobilumo didėjimą; laisvą pacientų judėjimą ES reglamentuojantys nacionaliniai teisės aktai yra tobulintini vadovaujantis suformuota ETT praktika. Darbe naudoti mokslinio tyrimo metodai: loginis, lingvistinis... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of this Master’s thesis is relevant since the European Court of Justice plays the main role when there are doubts concerning application area of the European rules, their application in individual cases, and their explication with regard to the national legislation. The subject is new as new cases from the European Court of justice and their implication on the Lithuanian legislation regulating treatment abroad are analyzed. Obstacles of free patient movement at the level of the European Union and at the national level comprise the problem of this thesis. The object of this research is free movement of patients in the jurisprudence of the European Court of Justice. The aim of this Master’s work was to analyze the impact of jurisprudence of the European Court of Justice on the free mobility of patients in the countries of the European Union, European Economic Area and Switzerland, and on the basis hereof to create practical recommendations for the improvement of the Lithuanian legislation in the patient mobility area. Hypothesis: jurisprudence of the European Court of Justice stimulates movement of patients; national legislation regulating free movement of patients within the European Union must be improved on the basis of the practice of the European Court of Justice. The following scientific research methods were applied: logical, linguistic, systemic analysis, documentary, analysis of the scientific methodologic literature. Results. 7 new cases since 2004 from the... [to full text]