<p>U ovoj doktorskoj disertaciji, Bo&scaron;ko Tokin se, po prvi put, sveobuhvatno analizira kao teoretičar, kritičar, poetski i prozni pisac, te se, prema toj analizi i prema teorijskoj, kritičkoj, poetskoj i proznoj avangardnoj praksi uop&scaron;te, utvrđuje njegov značaj kao avangardnog pisca. Potom se dokazuje posebnost njegovog dela u avangardnom kontekstu, odnosno dokazuje se njegov avangardizam težnja prema sprezi&ldquo; književnosti i filma.<br />Analizom teorijskih radova pokazuje se da su elementi koje je zahtevao od književnih dela zapravo elementi koji su a priori ostvareniji u delima filmske umetnosti, zbog same prirode te umetnosti. Ti elementi se u ovom radu nazivaju kinematografski elementi.<br />Na temelju analize kritičkih radova određuje se da je na osnovu tih elemenata Tokin vrednovao, kako književna, tako i filmska dela, odnosno da je malo koje delo, iz jedne i druge umetnosti, moglo da zadovolji kriterijume na&scaron;eg kritičara, ali da su tome najbliži bili oni koji su u svojim književnim delima koristili kinematografske elemente. Iz interpretacije proznih i poetskih tekstova proizilazi da je pisac interpolirao kinematografske elemente u gotovo celokupni umetnički opus, odnosno da je svoja književna dela gradio elementima koji imaju ekvivalente u delima filmske umetnosti. Tako se dokazuje su&scaron;tina poetike Bo&scaron;ka Tokina, koja je u sledećem pisac je težio totalnom umetničkom delu&ldquo;, a totalno umetničko delo&ldquo; za njega predstavlja ono književno delo koje se temelji i gradi kinematografskim elementima.</p>

<p>U naj&scaron;irem smislu, disertacija se bavi biolo&scaron;kim, psiholo&scaron;kim i dru&scaron;tvenim karakteristikama rituala kao evolucione univerzalije, koje se manifestuju kako kod ljudi, tako i kod ne-ljudskih vrsta. Cilj disertacije jeste utvrđivanje funkcionalnih i konceptualnih granica njegovog istraživanja i razvoj sociolo&scaron;ki zasnovane, integrisane teorije rituala. U uvodnom poglavlju analiziraju se problemi određenja rituala i razgraničenje između pojmova rituala, ritualizacije, aktivnosti nalik ritualu, obreda i performansa. Pored toga, analizirana su i etolo&scaron;ka izučavanja rituala kod ne-ljudskih vrsta, razvoj i funkcije ljudskih rituala kao proizvoda biolo&scaron;ke i kulturne evolucije.<br />Drugo poglavlje posvećeno je analizi telesnih dimenzija ritualnog pona&scaron;anja. Najpre su obrađeni neurobiolo&scaron;ki mehanizmi kao determinante rituala, dok je u drugom i trećem delu poglavlja pažnja posvećena biogenetičkom strukturalizmu i neurosociologiji kao integrativnim pristupima. Biogenetički strukturalizam je predstavljen kao inicijalni poku&scaron;aj prevladavanja ograničenja dominantnih paradigmi u izučavanju rituala, integracijom biolo&scaron;kih, antropolo&scaron;kih, psiholo&scaron;kih, fenomenolo&scaron;kih i neurolo&scaron;kih saznanja o ritualizovanim oblicima pona&scaron;anja i načinima na koje ta pona&scaron;anja indukuju izmenjena stanja svesti. Neurosociolo&scaron;ki teorijski program predstavljen je kao novi korak u stvaranju intergrisane teorije rituala, kojim se analizira složen, dinamički odnos između mozga i okruženja, uz izbegavanje svakog vida redukcionizma.<br />Psiholo&scaron;ki mehanizmi kao determinante ritualnog pona&scaron;anja analizirani su u trećem poglavlju. Analiza je usmerena na teorije koje spajaju kognitivizam i adaptacionizam u obja&scaron;njenju mentalnih predstava i bave se fenomenima selekcije i kulturne transmisije, ali govori se i o složenom odnosu između rituala, spoznaje i emocija. Predstavljen je odnos specifične dinamike rituala i psiho-fiziolo&scaron;kih procesa i reakcija organizma koje su indukovane njome, jer razumeti ritual između ostalog znači objasniti složen odnos uzmeđu uma i tela.<br />Četvrto poglavlje bavi se sociolo&scaron;kim konceptualizacijama rituala i procesom transformacije sociolo&scaron;kog i antropolo&scaron;kog izučavanja od kraja devetnaestog veka, pa sve do dana&scaron;njih dana. Inicijalni poku&scaron;aji stvaranja i isticanja važnosti interdisciplinarnosti za razumevanje ritualnog pona&scaron;anja i polivalentnosti rituala razmatraju se kroz rad Emila Dirkema, Bronislava Malinovskog, Alfreda Radklif-Brauna, Arnolda Van Genepa, Maksa Glukmana,<br />viii<br />Viktora Tarnera, Meri Daglas, Roja Rapaporta, Kliforda Gerca, Ervinga Gofmana, Rendala Kolinsa i Džefrija Aleksandera.<br />U petom i zaključnom poglavlju obrađeni su izazovi i problemi koji se pojavljuju u domenu zasnivanja integrisane teorije rituala i predlaže se rekonceptualizacija sociolo&scaron;kih teorija rituala u svetlu neusociologije. Ukazano je na potrebu i važnost interdiciplinarnog proučavanja rituala, kako radi unapređenja sociolo&scaron;kog znanja u ovoj oblasti proučavanja, tako i unapređenja epistemolo&scaron;kih mogućnosti sociologije uop&scaron;te. Istražujući socijalnu dimenziju funkcionisanja mozga i spajajući funkcionisanje mozga sa pona&scaron;anjem i procesima sopstva, neurosociologija je predstavljena kao pogodan teorijski okvir za obja&scaron;njavanje složenog odnosa između mozga, prirodnog i socijalnog okruženja.<br />Ključne reči: ritual, ritualizacija, dimenzije rituala, interdisciplinarnost, neurosociologija, integrisana sociolo&scaron;ka teorija.</p>

Darbe analizuojamas darbo sutarties nutraukimo teorinis ir praktinis aspektai: nagrinėjami darbo sutarties nutraukimo pagrindai, ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo nagrinėjimo teisme ypatumai, identifikuojamos svarbiausios teorinės ir praktinės problemos, pateikiami pasiūlymai. Tyrimo aktualumą lemia tai, kad darbo sutarties nutraukimas labiausiai žeidžia darbuotojo turtinius interesus, tai - yra griežčiausia drausminė nuobauda, kurią darbdavys turi skirti tik turėdamas rimtą pagrindą. Ginčai dėl darbo sutarties nutraukimo nagrinėjami tiesiogiai teisme. Šie ginčai sudaro apie 17 – 21 proc. darbo ginčų bylų. Darbe akcentuojama, kad Darbo kodekse yra pakankamai darbuotojo teisių ir interesų teisinių saugiklių: atleisdamas iš darbo savo iniciatyva, darbdavys turi darbuotoją įspėti, konsultuoti, pagal galimybes siūlyti kitą darbą ir t. t. Teigiamai vertintini nauji DK nustatyti teisiniai saugikliai: reikalavimas nurodyti realią ir svarbią atleidimo iš darbo priežastį, reikalavimas, kad darbuotojas dėl darbo drausmės pažeidimo pasiaiškintų raštu ir pan. Tyrimas parodė, kad problemiškiausias yra įmonės struktūrinio pertvarkymo įvertinimas atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva. Teigiamai įvertinta DK naujovė – nustatyti nebaigtinį šiurkščių darbo pažeidimų sąrašą. Klausimų kelia atleidimas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nes dėl jo stinga teismo praktikos. Empirinis tyrimas parodė, kad darbo sutarties nutraukimas pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu maždaug kas... [toliau žr. visą tekstą] / The work analizes theoretical and practical aspects of termination of labour agreement: grounds of labour agreement termination, peculiarities of court hearings on labour agreement termination are studied, the most important theoretical and practical prblems are determined, solutions are offered. The importance of study is determined by the fact that termination of labour agreement most of all affect and empoloyee‘s proprietary interests, this is the most severe disciplinary punishment which an employer may impose only provided there are serious reasons for that. Disputes regarding termination of a labour agreement are heard directly by court. Such disputes reach up to 17 – 21 per cent of labour disagreements cases. The work stresses that the Labour Code provides sufficient legal protection of an employee‘s rights and interests: an employer discharging an employee at his own initiative should notify, consult and, if possible, offer such employee another job, etc. New legal protection offered by the Labour Code should be appreciated: demand to specify a real and important reason of discharge, demand that an employee should present a written explanation on any violation of labour discipline, etc. The study showed that most problems arise in connection with evaluation of a company‘s restructuring resuling in discharge at an employer‘s initiative. A new provision of the Labour Code – to netermine a open-ended list of gross violations of labour discipline – is positively evaluated... [to full text]

This work is based on self-determination theory which emphasizes that three innate psychological needs must be satisfied to maintain a healthy development and functioning of human. And social contexts that support satisfaction of basic needs for autonomy, competence and relatedness facilitate natural growth including intrinsically motivated behaviour and integration of extrinsic motivations. The aim of this work is to find how the school managers’ and teachers’ motivational orientations, being a factors of social conditions at school, influence intrinsic learning motivation of schoolchildren. 13 out of 18 invited Utena district schools agreed to participate in a survey. Total of 22 school managers, 129 teachers and 380 schoolchildren of eight and ninth grade were surveyed using six different questionnaires, developed by Department of Clinical and Social Sciences in Psychology at the University of Rochester. The results revealed a weak correlation between school managers’ autonomy support and teachers’ perceived autonomy (0.201, p<0.05); however a stronger perceived autonomy of teachers more significantly correlated with their total need satisfaction (0.512, p<0.01). It was also noticed, that older managers were more autonomy-supportive. The younger teachers reported a lower perceived autonomy and declared a less positive need satisfaction. The older teachers were as well found to be more autonomy supportive towards their students. The survey results showed that teachers’... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjamos teisinio pozityvizmo teorijos nuostatos. Ypatingas dėmesys kreipiamas skiriamajai šios teorijos savybei - vertybiniam neutralumui. Darbas sudarytas iš keturių pagrindinių dalių. Pirmoje dalyje aptariamos teisinio pozityvizmo filosofinės ištakos. Pažymima, jog teisinis pozityvizmas kilo iš filosofinio pozityvizmo, kurio pagrindinės nuotatos yra tirti tik tai, kas pozityvu (nustatyta), iš tikrųjų esti, atmesti bet kokias metafizines spekuliacijas. Antroje darbo dalyje pateikiama nuosekli teisinio pozityvizmo analizė nuo ankstyvųjų teisinio pozityvizmo laikų iki moderniųjų jo formų. Pagrindinis dėmesys skiriamas individualioms atskirų autorių, teisinio pozityvizmo atstovų, teorijoms. Daugiausia darbe remtasi H. L. A. Harto neopozityvistine teorija. Trečioje dalyje pateikiami pozityvūs vertybinio neutralumo bruožai. Pirmasis jų - tai, jog objektyvi moralė neegzistuoja, lemia pozityvistų norą valyti teisę nuo vertybinių nuostatų, kurios, jų nuomone, tik užteršia teisės mokslą. Antrasis - atsisakę vertybių, pozityvistai nubrėžia aiškias teisės ir teisės mokslo ribas. Ketvirtoje dalyje pateikiami negatyvūs vertybinio neutralumo bruožai. Vienas jų - kartais abejojama, ar apskritai naudinga vertybiškai neutrali teisės samprata, kadangi išvalę teoriją nuo vertybių, negalime atskirti gera nuo bloga. / Present master issue analyses attitudes of the theory of legal positivism. The special attention is paid to the accent of this theory – value-neutralism. This work is composed out of four parts. The first part examines philosophic origin of legal positivism. It must be noted, that legal positivism arose from philosophic positivism, which main idea is to analyze only what is positive (what is established), what really exists, eliminating any metaphysical speculations. The second part of the master issue coherent analyses legal positivism, presenting different forms of the theory starting early ages and finishing nowadays. A great deal of consideration is set to the particular theories of every author representing legal positivism. In the work mostly referred to H. L. A. Hart’s neopositivism theory. The third part of the present master issue presents positive features of value-neutralism. The first of the features says that objective moral does not exist; therefore it conditions will of positivists to wipe out all value attitudes from the law, which according to them only pollutes the science of law. Whereas the second feature states, that positivists refusing values outline clear bounds of law and the science of law. The last part of work lays negative features of legal positivism. One of them says, that sometimes it is doubted if conception of value-neutral law is beneficial at all, because having a theory clean from values, it would be impossible to distinguish right from... [to full text]

Santrauka Magistro baigiamajame darbe analizuojama valstybės tarnautojų atleidimo tarnybos teorija ir praktika, jų atleidimo iš tarnybos teisinio reguliavimo problematika. Šio darbo hipotezė, jog nepaisant imperatyvaus Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų taikymo tarnybinių santykių pabaigai, galimas darbo teisės normų taikymas. Darbas susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje atskleidžiamas valstybės tarnautojų atleidimo iš tarnybos teisinio santykio samprata pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir Darbo kodeksą, nurodant šių santykių specifiką, kompleksinį teisinį reguliavimą. Antrojoje dalyje nagrinėjama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant tarnybinių ginčų bylas, atleidimo pagrindai ir jų taikymo problematika. Tyrimo analizė išskiria tris kategorijas atleistų valstybės tarnautojų: 1) įstaigos vadovai; 2) karjeros valstybės tarnautojai; 3) statutiniai pareigūnai. Valstybės tarnautojai dirba valstybės interesais, atlieka viešąjį administravimą. Valstybės tarnybiniai santykiai susiklosto tarp darbdavio (valstybės) ir tarnautojo, todėl šie santykiai grindžiami hierarchijos principo taikymu, siekiant garantuoti viešąjį interesą. Valstybės tarnautojų teisiniai santykiai reguliuojami skirtingų teisės šakų: administracinės, darbo, konstitucinės. Valstybės tarnybos sistemos vieningumas nepaneigia galimybės valstybės tarnautojų atleidimo iš tarnybos santykius reguliuoti diferencijuotai. Įstatymų leidėjas tarnybinių santykių pabaigai pirmenybę teikia... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The final paper for the Master’s degree analyzes theory and practice of the dismissal of civil servants and issues of concern of legal regulation of dismissal from the civil service. This paper includes the hypothesis that despite the application of provisions of the imperative Civil Service Act for the ending of the civil service, use of the Labour Law norms is possible. This paper is comprised of two main parts. The first part of the paper discloses the concept of legal relations of the dismissal of civil servants with reference to the Civil Service Act and Labour Code by setting forth the specifics of these relationships and their integrated legal regulation. The second part of the paper examines the practice of the Supreme Administrative Court of Lithuania in proceeding with cases relating to disputes over civil service, the basis for civil servant dismissal and problems of concern of its practical application. Research analysis differentiates among the following three main categories of the dismissed civil servants: 1) Senior Officials of public institutions; 2) Career Civil Servants; and 3) Statutory Officers. Civil servants work in best interests of the State and fulfil the tasks of public administration. Civil service labour relations develop between the employer (the State) and the civil servant therefore they are based on the principle of hierarchy in order to ensure the public interest. Legal relations between the State and civil servants are regulated by... [to full text]

Apsisprendimo teorija (self-determination theory) pabrėžia vidinės motyvacijos, priklausančios nuo psichologinių kompetencijos, ryšių/santykių ir autonomijos poreikių patenkinimo, svarbą, mokantis ar užsiimant bet kokia kita veikla (Deci and Ryan, 2000). Tai nauja motyvacijos teorija, patvirtinanti žmonių santykių motyvacines teorijas, papildanti poreikių teorijas ir net paneigianti atlygio motyvacinę teoriją, tačiau ji jau susilaukė pripažinimo visame pasaulyje (Titenytė – Mackonienė, 2005). Daugelis švietimo įstaigų, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek kitose šalyse pripažįsta šios teorijos išryškintą pagrindinių žmogaus psichologinių poreikių svarbą ir sėkmingai restruktūrizuojasi tam, kad būtų galima kuo geriau patenkinti pagrindinius mokinių ir pedagogų psichologinius poreikius. Tyrimo tikslas: ištirti motyvacijos raišką švietimo organizacijoje, taikant apsisprendimo teoriją. Tyrimo objektas: motyvacijos raiška švietimo organizacijoje. Tyrimo tikslui pasiekti naudoti teoriniai, empiriniai ir statistiniai metodai. Išanalizuota literatūra apie motyvacijos sampratą, išnagrinėtos motyvacinės teorijos, apibrėžtos poreikių ir vidinės motyvacijos sąsajos (Apsisprendimo teorija). Naudojantis, Deci, Connell ir Ryan pripažintais klausimynais mokytojams ir mokiniams, atlikta anketinė apklausa. Klausimynai adaptuoti A. Titenytės – Mackonienės (2005). Aprašomoji statistika taikyta, siekiant anketinės apklausos metu gautos informacijos statistiniam apdorojimui. Tyrimo duomenys... [toliau žr. visą tekstą] / Self-determination theory emphasizes the inner motivation, which depends on competence of the psychology, the satisfaction of communication/relationship and autonomy, the importance of learning or performing any other activity (Deci and Ryan, 2000). This is a new theory of motivation stating that motivational theories of human relations, refilling the needs of even contradicting theories and reward motivation theory, but it has gained recognition all over the world (Titenyte - Mackoniene, 2005). Many educational institutions, in the United States and other countries recognize this theory highlighted the basic human psychological needs and the importance of a successful restructures in order to be able to better meet students 'and teachers' basic psychological needs. The aim of the research: to explore the expression of motivation in organization using the theory of self – determination. The object of the research: the expression of motivation in organization using the theory of self – determination. The reach the goal of the study is used the theoretical, empirical and statistical methods. The literature on the motivation of the concept of motivational analysed, defined needs and intrinsic motivation interface (decision theory). Using, Deci, Connell and Ryan recognized questionnaires for teachers and students conducted an interview . Questionnaires adapted of A. Titenyte’s – Mackoniene’s (2005). Descriptive statistics applied to the questionnaire information obtained during... [to full text]

Darbe analizuojama amerikiečių kriminologo David'o Matza'os sukurta delinkventinės subkultūros teorija ir jo kartu su Gresham'u Sykes'u pateiktos penkios neutralizacijos technikos, kurias nepilnamečiai, atlikdami neteisėtą veiksmą, naudoja savo ryšiams su konvencinės kultūros ir teisės normoms susilpninti: atsakomybės neigimas, žalos neigimas, aukos neigimas, kaltintojų kaltinimas ir apeliavimas į aukštesnes vertybes. Analizuojamas teorinis kontekstas, kuriame buvo sukurta neutralizacijos teorija, apjungianti klasikinės ir pozityvistinės kriminologijos idėjas. D. Matza kritikuoja ir iš naujo įvertina pozityvistinės kriminologijos mokyklos sukurtą delinkvento paveikslą, papildydamas jį klasikų teigta laisvos valios doktrina, performuluodamas ją į galimybę pasirinkti. Atliktas empirinis tyrimas iliustruoja D. Matza'os teorijoje nupieštą delinkvento, dreifuojančio tarp konvencionalios kultūros normų laikymosi ir jų laužymo, portretą. / The aim of this work is to analyse the theory of delinquency's subculture, created by American criminologist David Matza and five techniques of neutralization, created along with Gresham Sykes, which are used by delinquents to neutralise the bonds with norms of law and conventional culture. These techniques are as follows: denial of responsibility, denial of injury, denial of victim, comdemnation of the comdemners and appeal to a higher loyalties. Theoretical context, in which theory of neutralisation was created by integrating the ideas of classical and positivist criminology, is analysed. D. Matza critises and reevaluates the portret of delinquent, pictured by positivists, by integrating the idea of free will, brought to criminology by classical theorists. Empirical research, conducted by author of this work, illustrates the portret of delinquent, pictured by D. Matza, that delinquent drifts between obeying and braking the rules of conventional society.

Temos aktualumas ir jos sprendimo būtinumas. Lietuvoje pradeda populiarėti vienokios ar kitokios verslo valdymo sistemos, kurias įdiegus, taip ir negaunamas taip laukiamas rezultatas. Dažniausiai taip atsitinka todėl, kad įdieginėjant naują verslo valdymo programą, paliekami tokie patys arba panašūs procesai. Taip atsitinka todėl, kad įmonės per mažai dėmesio skiria vadybos (vidinės) apskaitos procesui tobulinti ir analizuoti. Darbo objektas – vadybos (vidinės) apskaitos problemos. Darbo tikslas. Ištirti vadybos (vidinės) apskaitos problemas bei adaptavus apribojimų teoriją valdymo apskaitoje, sukurti teorinį modelį vadybos apskaitos sistemai tobulinti. Darbo uždaviniai: &#61656; atlikti apskaitos sistemų teorinę analizę; &#61656; išsiaiškinti vadybos teorijas bei jų pritaikymo galimybes apskaitoje; &#61656; išskirti ir nustatyti veiksnius, veikiančius vadybos apskaitos problemas; &#61656; pateikti klasikinės apskaitos ir apribojimų teorijos analizę; &#61656; stskleisti informacijos ir apskaitos metodikos įtaką verslo sprendimams; &#61656; atlikti pelno / nuostolio ir balanso ataskaitų ir pelningumo rodiklių analizę bei pateikti apribojimų teorijos adaptavimo valdymo apskaitoje įtaką šiems duomenims; &#61656; įvertinti apribojimų teorijos sąsajas su verslo sprendimais bei atskleisti vadovų požiūrį į verslo valdymo apskaitos naujoves. Tyrimo rezultatai. Verslo sėkmę lemia, verslo sprendimai, o verslo sprendimus lemia ne kas kitas, bet turima informacija, kurią teikia vadybos... [toliau žr. visą tekstą] / The theme relevance and necessity of its decision. Different organisational management systems in Lithuania ar becoming more and more popular. Unfortunately, most of them do not succeed in providing the expected result. This usually happens due to new business management systems using the same or very similar processes. This is a result of a lack of attention towards improvement and analysis of the internal management accounting procedures. Research subject – internal management accounting problems. Research objective – analyse the problems of the internal management accounting systems and develop system problem improvement methodology based on theory of contraints (TOC). Research tasks: &#61656; Execute theoretical analysis of accounting systems; &#61656; Familiarize with management theories and possibilities of their appliance in accounting; &#61656; Define processes related to the management accounting problems; &#61656; Provide analysis of classical and constraint accounting theories; &#61656; Define the influence of information and accounting methodology to business solutions; &#61656; Deliver profit/loss and balance statements, analysis of profitability rates and analyse the importance of the theory of constraints used in management accounting to these figures; &#61656; Evaluate the relationship between the theory of constraints and business solutions and reveal the viewpoint of the managers towards the innovations of business management accounting. Research results... [to full text]

While modeling stochastic systems it is very important results to be examined using reliable statistics analysis. Estimation methods that can allow user to make statistic conclusions about model from simulation results are needed. These methods are also used while determining relation between simulation time and precision of estimations. To complete the task regeneration method was chosen. This method is successfully used in various practical problems solving. The usage of regeneration method is based on the fact that many stochastic systems renovate in a probability sense. Besides regeneration method easily solves such “tactical” problems like: • How to start simulation? • Which moment to start to gather data at? • What to do with strongly correlated data? Received results are confidential intervals of the queue forming in two and three – channel system characteristics (medium waiting time in queue and maximal length of queue). From these results we can judge about effectiveness of system work and relation between results’ precision and simulation time.