Teikiant socialinę pagalbą šeimai ir vaikui, skatinamas tarpžinybinis bendradarbiavimas, pasitelkiant įvairių sričių specialistų komandos. darbo tikslas - išnadrinėti vaikų dienos centrų ir įvairių institucijų, įstaigų tarpžinybinę sąveiką, įvertinti bendradarbiavimo galimybes, pateikti rekomendacijas šiai veiklai tobulinti. / On providing a social support to a family and children growing in it, an interdepartmental co-operation is encouraged and teams of experts from various spheres are engaged. The goal of the research work: to discuss upon the interdepartmental interaction of children day-time centers and various institutions, to assess the opportunities of co-operation, to provide recommendations for improvin these activities.

Šiame darbe plačiau nagrinėjama auklėjimo įtaka, kaip patyčių tarp vaikų atsiradimo priežastis ir, kaip šio reiškinio prevencijos galimybė, taip pat šeimos ir mokyklos bendradarbiavimo svarba siekiant sumažinti smurto tarp vaikų apraiškas bei empatijos, socialinių įgūdžių, savivertės ugdymas ir agresijos slopinimas kaip svarbiausios stiprios asmenybės savybės, kurių turėjimas gali ženkliai sumažinti patyčių mastą. Darbo tikslas - ištirti šeimos požiūrį į patyčių reiškinį mokykloje ir tėvų pasirengimą deramai padėti savo vaikams. Remiantis moksline, psichologine bei pedagogine literatūra bei atliktu empiriniu tyrimu teigtina, kad šeimos auklėjimo stilius gali būti patyčių priežastimi. Vaikas, kuris iš šeimos atsineša agresyvų bendravimo stilių, tiesiog nemoka kitaip bendrauti. Šeima – tai visuomenės ir valstybės pagrindas, svarbiausia terpė, kurioje žmogus auga. Tai žmonių sąjunga, galinti užtikrinti visapusišką vaiko poreikių tenkinimą, gebanti tinkamai parengti vaiką svarbiems gyvenimo darbams, išugdyti tvirtą, turintį savo nuomonę bei vertybių orientaciją, pilietį. Vaikas turi augti kiek galima saugesnėje aplinkoje, kad vėliau turėtų mažiau bėdų. Juk visų pirma, tinkamo elgesio ir draugiško bendravimo vaikai mokosi šeimoje. Naudoti smurtą kaip būdą spręsti konfliktams tarp individų, grupių ir tautų pirmiausia išmokstame šeimos aplinkoje. Šeimos auklėjimo stilius gali būti patyčių priežastimi. Vaikas, kuris iš šeimos atsineša agresyvų bendravimo stilių, nemoka kitaip... [toliau žr. visą tekstą] / This paper deals with the influence of upbringing as the cause of taunting among children and also as a means of preventing children from this behaviour. The paper points out the importance of the cooperation between school and family aiming to reduce the manifestation of taunting among children and shows empathy, social skills, self-esteem and suppression of aggression as the main qualities of a strong personality, which can considerably reduce the extent of taunting. The aim of the paper is to examine the family’s attitude towards taunting at school and parents’ preparation to help their children. On the base of scientific and psycho-pedagogical literature and empirical investigation it is maintained that taunting can be the cause of the family upbringing style. Family is the backbone of society and state, the most important environment where a person grows up. This is the union between people that can ensure the complete satisfaction of a child’s needs, his/her preparation for future challenges as well as upbringing of a strong, independent, having his/her own system of values citizen. A child should grow up in the safest environment possible so that later he/she would have less trouble. Primarily a child learns to adopt an appropriate behaviour and develop friendly relations in a family. Violence as a way of solving a conflict among individuals, groups and nations is bred in the family environment. The family upbringing style can be the cause of taunting. The child whose... [to full text]

Šiame darbe atlikto tyrimo tikslas - išanalizuoti vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinio atsparumo ir sveikatai palankaus elgesio sąsajas. Tyrime dalyvavo 173 paaugliai, gyvenantys aštuoniuose vaikų globos namuose visoje Lietuvoje. Tyrime dalyvavo paaugliai nuo 11 iki 18 metų, 90 (52 %) berniukų ir 83 (48 %) mergaitės. Šiam tyrimui atlikti buvo sudarytas 99 klausimų klausimynas. Klausimynas susidėjo iš dviejų dalių. Pirmoji dalis buvo sudaryta remiantis The California Healthy Kids Survey klausimyno 2010 – 2011 metų moduliu B ir skirta ištirti paauglių psichologinio atsparumo ypatumus. Antroji dalis sudaryta remiantis Health Behavior Questionaire (Jessor, Donovan, Costa, 1992) pagrindu. Ja buvo siekiama išsiaiškinti paauglių sveikatai palankaus elgesio ypatumus. Tyrimo rezultatai parodė, kad didėjant vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologiniam atsparumui, daugėja sveikatai palankaus elgesio. Labiausiai vaikų globos namuose gyvenančių paauglių sveikatai palankus elgesys yra susijęs su namų, draugų, asmenybės apsauginiais veiksniais, o mažiausiai – su mokyklos bei visuomenės apsauginiais veiksniais. Taip pat didėjantis vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinis atsparumas susijęs su mažėjančiu paauglių rūkymu, alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimu, su geresniu paauglio mitybos dienos režimu bei tuo, ar paaugliui rūpi, kad jo maistas būtų sveikas. Be to, didėjant vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologiniam atsparumui... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to explore links between psychological resilience and positive health behaviour of adolescence in foster care. The subjects of the study were 173 adolescences, living in eight foster care homes in all Lithuania. Adolescences were from 11 till 18 years old, 90 (52 %) boys and 83 (48 %) girls. Questionnaire of 99 questions was made special for this study. Questionnaire consisted of two parts. First part of questionnaire was made by example of The California Healthy Kids Survey 2010 – 2011, module B. It was intended to explore psychological resilience’s features of adolescences in foster care. Second part of questionnaire was made by example of Health Behaviour Questionnaire (Jessor, Donovan, Costa, 1992) and it was intended to explore positive health behaviour’s features of adolescences in foster care. The results of the study showed that increasing of psychological resilience of adolescences in foster care is related with increasing of positive health behaviour. Positive health behaviour of adolescences in foster care, was related with protective factors of home, friends, personality most of all. Positive health behaviour of adolescences in foster care was related with protective factors of school and society least of all. Increasing of psychological resilience of adolescences in foster care is related with decreasing consumption of drugs, cigarettes, alcohol. Also increasing of psychological resilience of adolescences in foster care is related with... [to full text]

Visi piliečiai, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, gyvenamosios vietos ar amžiaus, turi galimybę mokytis jiems patogioje aplinkoje: švietimo institucijose, darbe, namuose. Toks pagrindinis Mokymosi visą gyvenimą strategijos siekis, kur švietimas įvardijamas kaip neatskiriamas žmogaus palydovas nuo jo gimimo iki gilios senatvės. Svarbiausi per paskutinius 10 metų atlikti tyrimai liudija apie didelį šalies visuomenės bei mokslininkų dėmesį vaikų išsilavinimui ir jį įtakojantiems vidiniams bei išoriniams veiksniams. Jau nuo XX amžiaus Lietuvos bei kitų šalių sociologai nuolat akcentavo, kad būtent tėvų išsilavinimo (ir bendras sociologinis-kultūrinis) lygis dažniausiai lemia jų norą bei pasirengimą suteikti vaikams aukštąjį išsilavinimą. Darbas reikšmingas teoriškai ir praktiškai, nes tėvų išsilavinimo, kaip vieno svarbiausių veiksnių, lemiančių mokinių mokymąsi, įtaka ( svarba, reikšmė?) Vilniaus miesto Užupio gimnazijoje netyrinėta. / All citizens independently from their social status, residential area or age have a possibility to study in comfortable surroundings: educational institution, work, home. This is the main objective of life-long learning where education must go along with a person from his/her birth to old age. The most important research done in ten years time shows our society and scientists’ great attention to children education and inner and outer factors which affect it. Since the 20th century Lithuanian and foreign sociologists have emphasized that parents’ education (and general socio-cultural) level often affects their wish and readiness to give their children higher education. The work is significant both theoretically and practically because the influence of the factors has not been studied in Vilnius Užupis high school.

Vaikai sudaro penktadalį visų Lietuvos gyventojų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę teko susidurti su daugybe problemų: tai plintanti narkomanija, alkoholizmas, pornografija, bedarbystė ir kt. Dėl to daugėja Lietuvoje be priežiūros paliktų vaikų, kuriems reikalinga globa. Bešeimiai vaikai globojami šeimose, šeimynose, įvairiose valstybinėse globos įstaigose. Palankiausia vaikui – būti globojamam darnioje šeimoje. Tik šeimoje gali vykti pilnavertė vaiko socializacija, kai žmogus, gyvendamas tarp žmonių, natūraliai perima jų patirtį, elgesį, papročius. Globojant vaikus šeimoje kyla daug problemų. Kaip, kokiais būdais auklėti vaikus šeimoje, iš kur pasisemti patirties, kad būtų pasiektas teigiamas galutinis rezultatas, ir yra šio darbo problema. Tyrimo objektas – vaikų auklėjimo ypatumai ir būklė vaikus globojančioje šeimoje. Tyrimo tikslas – atskleisti auklėjimo ypatumus bei auklėjimo būklę šeimose, savanoriškai globojančiose vaikus. Šio darbo uždaviniai: apžvelgti vaikų globos raidą bei dabartinę jos padėtį Lietuvoje; ištirti vaikų auklėjimo būklę bei jų auklėjimo ypatumus vaikus globojančioje šeimoje; išsiaiškinti teikiamą šeimoms pagalbos mastą ir jos poreikį; nustatyti šeimos narių tarpusavio santykius; nustatyti socialinių darbuotojų bei pedagogų požiūrį į šias šeimas. Šiame darbe panaudoti kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai. Interviu metodu buvo apklaustos keturios šeimos, globojančios vaikus. Taip pat anketų pagalba buvo apklausta 30 specialistų – socialinių pedagogų ir... [toliau žr. visą tekstą] / About 20% of all inhabitans in Lithuania are children. After getting back the independence Lithuania faced with many difficulties: pervasive drug addiction, alcoholism, pornography, unemployment and etc. Thats why the number of unattended children which need our care is increasing nowdays. Children which are left by their parents are usually in care of other families and different state and private Foster Homes. The best thing is then the child is fostered in harmonious family. Only in a family the child can have the total socialization, when a person is in communication with other family member he naturally obserbs their experience, behaviour, tradicions and language. People who have fosterchildren usually have a lot of difficulties. The main problem of the reseach work is in what ways to bring up children, how to get experience on purpose to achieve the final positive rezult. It means total socialization of the child in society. The main subject of the reseach work ie the peculiarities and state of parenting in families which have fosterchildren. The aim of the reseach work is to show the peculiarities and state of parenting in families which voluntarily have fosterchildren. The pieces of the work are: to review the development of fosterage and its recent state in Lithuania, to survey the situatio and peculiarities of fosterchildren bringing up in families, to see how such families are supported to know what support they need most of all, what support they lack to find... [to full text]

The main results of the PhD thesis are described in the summary. The main objective of the thesis is to define the acquisition of lexical and morphosyntactic features of Lithuanian adjective. The analysis is based on the large quantity of linguistic data (~ 400 000 words), which is the corpus of four children compiled according the method of longitudinal observation. The study has interchangeably applied several methods of analysis: longitudinal observation, corpus linguistics, error analysis and comparative method. Statements to be Defended 1. Lexical features of adjectives are acquired by children with difficulties: they often confuse adjectives of a single semantic group and make many errors. 2. Children easily acquire morphosyntactic features of adjectives: they do not make many errors. Some errors may be observed only in cases, when adjective paradigms do not coincide with noun paradigms. 3. Lexical and morphosyntactic features of adjectives are acquired simultaneously. The meaning of adjective is realised only when multi-word combinations and morphosyntactic features have been acquired. 4. The acquisition of adjectives correlates with the individual language development. Bigger lexical variety of adjectives is more characteristic to children with early and late language development, if compared to children with typical language development. Morphosyntactic features of adjectives do not pose problems to children with late language development. 5. The acquisition of... [to full text] / Santraukoje pateikiami pagrindiniai disertacinio tyrimo metu gauti rezultatai. Aprašomo tyrimo tikslas – išanalizuoti leksines ir morfosintaksines lietuvių kalbos būdvardžio įsisavinimo ypatybes. Tyrimui pasirinktas didelės apimties šaltinis – keturių vaikų kalbos tekstynas (~ 400 000 žodžių), sukauptas ilgalaikio stebėjimo metodu. Tyrimas atliktas taikant ir derinant kelis metodus: ilgalaikio stebėjimo, tekstynų lingvistikos, klaidų analizės ir lyginamąjį. Atlikus tyrimą darbe pagrindžiami šie ginamieji teiginiai: 1. Vaikams sudėtinga įsisavinti būdvardžio leksines ypatybes: dažnai painiojami vienos leksinės semantinės grupės būdvardžiai, daroma daug klaidų. 2. Vaikai lengvai įsisavina morfosintaksines būdvardžio ypatybes: klaidų nėra daug, dažniau klystama tik retų paradigmų būdvardžius derinant su daiktavardžiais. 3. Būdvardžio leksinės ir morfosintaksinės ypatybės įsisavinamos drauge. Būdvardžio reikšmė suvokiama tik pradėjus vartoti keliažodžius pasakymus, įsisavinus gramatines ypatybes. 4. Būdvardžio įsisavinimas susijęs su individualia vaiko kalbos raida. Ankstyvajai ir vėlyvajai kalbos raidai būdinga didesnė būdvardžių leksinė įvairovė nei įprastai kalbos raidai, o vaikams, kurių kalbos raida vėlyva, nesudėtinga įsisavinti būdvardžio morfosintaksinius požymius. 5. Būdvardžio įsisavinimą veikia ne tik aplinkos veiksniai (vaikiškoji kalba), bet ir kalbos sistema. Kaip ir įsisavinant kitas kalbos dalis, vaikų kalboje vyrauja vaikiškojoje kalboje dažniausiai vartojamos... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje aprašomo tyrimo tikslas – išanalizuoti leksines ir morfosintaksines lietuvių kalbos būdvardžio įsisavinimo ypatybes. Tyrimui pasirinktas didelės apimties šaltinis – keturių vaikų kalbos tekstynas (~ 400 000 žodžių), sukauptas ilgalaikio stebėjimo metodu. Tyrimas atliktas taikant ir derinant kelis metodus: ilgalaikio stebėjimo, tekstynų lingvistikos, klaidų analizės ir lyginamąjį. Atlikus tyrimą darbe pagrindžiami šie ginamieji teiginiai: 1. Vaikams sudėtinga įsisavinti būdvardžio leksines ypatybes: dažnai painiojami vienos leksinės semantinės grupės būdvardžiai, daroma daug klaidų. 2. Vaikai lengvai įsisavina morfosintaksines būdvardžio ypatybes: klaidų nėra daug, dažniau klystama tik retų paradigmų būdvardžius derinant su daiktavardžiais. 3. Būdvardžio leksinės ir morfosintaksinės ypatybės įsisavinamos drauge. Būdvardžio reikšmė suvokiama tik pradėjus vartoti keliažodžius pasakymus, įsisavinus gramatines ypatybes. 4. Būdvardžio įsisavinimas susijęs su individualia vaiko kalbos raida. Ankstyvajai ir vėlyvajai kalbos raidai būdinga didesnė būdvardžių leksinė įvairovė nei įprastai kalbos raidai, o vaikams, kurių kalbos raida vėlyva, nesudėtinga įsisavinti būdvardžio morfosintaksinius požymius. 5. Būdvardžio įsisavinimą veikia ne tik aplinkos veiksniai (vaikiškoji kalba), bet ir kalbos sistema. Kaip ir įsisavinant kitas kalbos dalis, vaikų kalboje vyrauja vaikiškojoje kalboje dažniausiai vartojamos būdvardžio leksemos ir gramatinės kategorijos. Kalbos sistema... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of the study is to define the acquisition of lexical and morphosyntactic features of Lithuanian adjective. The analysis is based on the large quantity of linguistic data (~ 400 000 words), which is the corpus of four children compiled according the method of longitudinal observation. The study has interchangeably applied several methods of analysis: longitudinal observation, corpus linguistics, error analysis and comparative method. Statements to be Defended 1. Lexical features of adjectives are acquired by children with difficulties: they often confuse adjectives of a single semantic group and make many errors. 2. Children easily acquire morphosyntactic features of adjectives: they do not make many errors. Some errors may be observed only in cases, when adjective paradigms do not coincide with noun paradigms. 3. Lexical and morphosyntactic features of adjectives are acquired simultaneously. The meaning of adjective is realised only when multi-word combinations and morphosyntactic features have been acquired. 4. The acquisition of adjectives correlates with the individual language development. Bigger lexical variety of adjectives is more characteristic to children with early and late language development, if compared to children with typical language development. Morphosyntactic features of adjectives do not pose problems to children with late language development. 5. The acquisition of adjective is influenced by the input, as well as by the linguistic... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos ir įvertintos neįgaliųjų vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, integracijos problemos mokykloje, atskleisti integracijos ypatumai bei mokinių, turinčių specialiųjų mokymosi poreikių, galimybės dalyvaujant ugdymo procese. Taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip spręsti šias problemas. Pirmojoje darbo dalyje teoriniu aspektu tiriamas neįgalumo fenomenas, pateikiama negalios sampratų įvairovė, aptariamos negalios atsiradimo priežastys bei analizuojamas negalios suvokimas įvairių teorijų kontekste. Antrojoje dalyje nagrinėjama socialinės rizikos šeimų samprata, pateikiamos šių šeimų atsiradimo priežastys, analizuojama neįgalaus vaiko situacija socialinės rizikos šeimoje bei apžvelgiamas socialinės paramos ryšys su neįgalius vaikus auginančių tėvų psichologiniu prisitaikymu. Trečiojoje dalyje aptariamas integracijos suvokimas, nagrinėjamas specialiųjų poreikių mokinių integravimas į mokymo procesą, apžvelgiamas pedagogų požiūris į negalią turinčių mokinių integravimą į bendrojo lavinimo mokymo procesą, aptariamas neįgaliųjų vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose tėvų dalyvavimas integracijos procese bei analizuojamas diskriminacijos aspektas neįgaliųjų atžvilgiu bendrojo lavinimo mokykloje. Ketvirtojoje dalyje analizuojami du skirtingi atvejų tyrimai, apibrėžiami neįgaliųjų, augančių socialinės rizikos šeimose, integracijos mokykloje ypatumai, gilinamasi į neįgaliųjų problemas mokykloje, atskleidžiamos jų dalyvavimo ugdymo... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis analyzed and assessed for disabled children, growing social risk families, integration problems at school, to reveal features of the integration of pupils with special educational needs, the possibility of participation in the educational process. It also provides guidance on how to deal with these problems. In the first part of the theoretical aspect of the phenomenon studied disability, the disability concepts of diversity, discusses the causes of disability and disability perception is analyzed in the context of different theories. The second part deals with the concept of social risk families, these families are the causes and analyzes of a disabled child in the family situation of social risk and review the relationship of social support to parents of children with disabilities psychological adaptation. The third part deals with the integration of perception is discussed with special needs students integrated into the learning process, an overview of teaching approach to the integration of students with disabilities into the mainstream education process, discusses the disabled children growing up in disadvantaged families for participation in the integration process and analyze the discrimination faced by people with disabilities in mainstream schools. The fourth section analyzes two different case studies, defines people with disabilities, growing social risk families, school integration features, and delves into the problems of people with disabilities... [to full text]

Išanalizvus Lietuvos ir užsienio šalių literatūrą apie vaikų smurtą prieš vaikus, buvo nustatyta, kad smurto paplitimas prieš vaikus yra didelis, tačiau stokojama duomenų apie vaikų patiriamą smurtą prieš vaikus. Remiantis oficialiai publikuotais Lietuvos institucijų statistiniais duomenimis, vaikų smurto prieš vaikus mastas yra nežinomas, nes stokojama duomenų apie smurtautoją. Atlikus oficialių, tačiau nepublikuojamų statistinių duomenų analizę, retrospektyvinę 1422 ligos istorijų analizę, apklausus 1525 ugdymo ir 320 gydymo įstaigų darbuotojus, buvo nustatyta, kad vaikų smurtas prieš vaikus svyravo nuo 45,1 proc. iki 93,7 proc. Paaiškėjo, kad statistinė informacija, kurią pateikia oficialūs informacijos šaltiniai Lietuvoje, skiriasi: nusikalstamų veikų prieš vaikus yra užfiksuota gerokai daugiau nei pateikta registruotų smurto prieš vaikus atvejų,o tai liudija apie nepakankamą institucijų bendradarbiavimą bei galimai nepakankamą reikiamos pagalbos nukentėjusiems nuo smurto organizavimą. Atlikta duomenų analizė atskleidė vaikų smurto prieš vaikus ypatumus ir skirtumus nuo suaugusiųjų vykdomo ar bendrojo smurto prieš vaikus. Kita vertus, apklausų metu nustatyta, kad daugiau nei penktadalis susidūrusiųjų su smurtu prieš vaikus apie jį praneša tik kartais ar iš viso apie jį nepraneša atsakingoms institucijoms, o kaip pagrindinė priežastis buvo neįsitikinimas, jog tai buvęs smurtas. Šio tyrimo metu pavyko nustatyti esamą ryšį tarp žinių apie smurtą ir pranešimo apie jį lygio... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of the literature showed that violence against children remains a widely spread problem, however there is a lack of research on violence against children by children. According to the official statistics of violence in Lithuania, the magnitude of violence against children by children is unknown due to the absence of data on perpetrators. Analysis of the official but not public data, retrospective analysis of 1422 cases of history in hospital, data from surveys of 1525 employees from educational and 320 employees from healthcare institutions revealed big disparities in such violence from 45.1 to 93.7 per cent. It was found a high discrepancy in the statistics between offenses and violence against children in the official statistics: there were higher offensive acts against children than the number of registered violent cases. This reveals the lack of cooperation between institutions and possible gap in organising the adequate help for victims. This work discovered the peculiarities of violence against children by children and differences from violence when perpetrators were adults or from general violence. It was found from surveys that more than one fifth of respondents either seldom or never report cases of violence against children to the authorities while the major cause for under-reporting is not being sure of whether an act of violence against children. The results of this research revealed the evident link between the level of knowledge on violence and the... [to full text]

Išanalizvus Lietuvos ir užsienio šalių literatūrą apie vaikų smurtą prieš vaikus, buvo nustatyta, kad smurto paplitimas prieš vaikus yra didelis, tačiau stokojama duomenų apie vaikų patiriamą smurtą prieš vaikus. Remiantis oficialiai publikuotais Lietuvos institucijų statistiniais duomenimis, vaikų smurto prieš vaikus mastas yra nežinomas, nes stokojama duomenų apie smurtautoją. Atlikus oficialių, tačiau nepublikuojamų statistinių duomenų analizę, retrospektyvinę 1422 ligos istorijų analizę, apklausus 1525 ugdymo ir 320 gydymo įstaigų darbuotojus, buvo nustatyta, kad vaikų smurtas prieš vaikus svyravo nuo 45,1 proc. iki 93,7 proc. Paaiškėjo, kad statistinė informacija, kurią pateikia oficialūs informacijos šaltiniai Lietuvoje, skiriasi: nusikalstamų veikų prieš vaikus yra užfiksuota gerokai daugiau nei pateikta registruotų smurto prieš vaikus atvejų,o tai liudija apie nepakankamą institucijų bendradarbiavimą bei galimai nepakankamą reikiamos pagalbos nukentėjusiems nuo smurto organizavimą. Atlikta duomenų analizė atskleidė vaikų smurto prieš vaikus ypatumus ir skirtumus nuo suaugusiųjų vykdomo ar bendrojo smurto prieš vaikus. Kita vertus, apklausų metu nustatyta, kad daugiau nei penktadalis susidūrusiųjų su smurtu prieš vaikus apie jį praneša tik kartais ar iš viso apie jį nepraneša atsakingoms institucijoms, o kaip pagrindinė priežastis buvo neįsitikinimas, jog tai buvęs smurtas. Šio tyrimo metu pavyko nustatyti esamą ryšį tarp žinių apie smurtą ir pranešimo apie jį lygio... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of the literature showed that violence against children remains a widely spread problem, however there is a lack of research on violence against children by children. According to the official statistics of violence in Lithuania, the magnitude of violence against children by children is unknown due to the absence of data on perpetrators. Analysis of the official but not public data, retrospective analysis of 1422 cases of history in hospital, data from surveys of 1525 employees from educational and 320 employees from healthcare institutions revealed big disparities in such violence from 45.1 to 93.7 per cent. It was found a high discrepancy in the statistics between offenses and violence against children in the official statistics: there were higher offensive acts against children than the number of registered violent cases. This reveals the lack of cooperation between institutions and possible gap in organising the adequate help for victims. This work discovered the peculiarities of violence against children by children and differences from violence when perpetrators were adults or from general violence. It was found from surveys that more than one fifth of respondents either seldom or never report cases of violence against children to the authorities while the major cause for under-reporting is not being sure of whether an act of violence against children. The results of this research revealed the evident link between the level of knowledge on violence and the... [to full text]