Visame pasaulyje grėsmingai auga turinčių antsvorio ir nutukusių vaikų skaičius. Nustatyta, kad vienas iš penkių vaikų Europoje turi antsvorio. Vaikų antsvorio ir nutukimo priežastys įvairios. Tai gali būti susiję su mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių pokyčiais, taip pat su ekonominės, socialinės aplinkos įtaka gyvensenai. Vaikų fizinio išsivystymo tyrimai yra vieni svarbiausių stebint jų sveikatos būklę ir augimą. Disertacinis darbas atliktas dalyvaujant tarptautiniame PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyvos projekte (COSI), kurio tikslas – rutiniškai stebėti pradinių klasių mokinių (6–9 m.) antsvorio ir nutukimo tendencijas bei sukurti standartizuotą ir Europos mastu suderintą stebėsenos sistemą. / The prevalence of overweight and obesity is growing all over the world and is evaluated as an epidemic. One of five kids in Europe is overweight. The reasons for childhood obesity are of various origins. It might be related to dietary habits and changes in physical activity. The prevalence of obesity also depends on social and economical inequalities. The survey was performed as a part of WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative (COSI). This initiative aimed to measure routinely trends in overweight and obesity in primary school children (6-9 yr.), and to harmonize the collection of anthropometric data across Europe among primary school aged children, based on a common protocol and measurement procedures.

Darbo tikslas – išanalizuoti Marijampolės apskrities pirmokų mitybos ypatumų sąsajas su fiziniu išsivystymu bei pokyčius per penkerius metus. Tyrimo metodika. 2013 metais Marijampolės apskrityje atliktas tyrimas yra Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimo dalis. Jis buvo vykdomas dešimtyje atsitiktinai pasirinktų mokyklų. Tyrimo objektas – pirmokai. Darbe naudoti metodai: pirmokų antropometriniai (ūgio, svorio) matavimai; vaikų tėvų anketinė apklausa (išdalinta 331, sugrąžinta 251 užpildyta anketa, atsako dažnis – 75,8 proc.). Kiekybiniams kintamiesiems skaičiuotas aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, procentiliai ir kt. Kokybiniams kintamiesiems – procentai. Ryšys tarp kokybinių požymių analizuotas taikant Pirsono Chi kvadrato (χ2) kriterijų. Skirtumo tarp atvejo dažnio dviejose tiriamųjų grupėse reikšmingumas įvertintas taikant z kriterijų. Tarpusavyje palyginti 2008 ir 2013 metų rezultatai. Rezultatai. 2013 metais mažiau – beveik du trečdaliai vaikų valgė 4–5 kartus per dieną, mažiau tiriamųjų kasdien namuose pusryčiavo. Abiejų tyrimų metu dažnai jogurto ir kitų pieno produktų vartojo beveik po du trečdalius tiriamųjų. Kasdien šviežių daržovių valgė tik kas devintas pirmokas, vaikai per retai vartojo vaisių. Dauguma pirmokų retai vartojo gaiviųjų gėrimų su cukrumi, picų, bulvyčių „fri“ ir kito „greito“ maisto. 2013 metais sumažėjo kasdieninis natūralios mėsos bei perdirbtų mėsos gaminių vartojimas. Natūralaus sviesto vartojimas išaugo 1,84 karto, tepų riebalų... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study – to analyze links and alterations between nutrition peculiarities and nutritional status of first-formers of Marijampolė district during a five year period. Methods. An investigation performed in 2013 in Marijampolė district is a part of a research done on the growth observation of Lithuanian children. The investigation has been performed in ten randomly selected schools. The object of research has been first-formers. Methods employed: anthropometric measurements of first-formers (height, weight); a survey of parents of the children (331 surveys given, 251 filled and returned, response rate – 75,8 percent). Quantitative variables have arithmetic average, standard deviation, percentiles, etc. calculated. Qualitative variables have percents set. The links between qualitative attributes has been analyzed by employing the Pearson’s Chi square criteria (χ2). The significance of the different frequency of occasion between two groups of investigative has been assessed by applying the z criteria. The results of 2008 and 2013 have been compared between one another. Results. In 2013 less – nearly two thirds of children ate 4–5 times per day, less of investigative had breakfast at home. Both investigations revealed that almost two thirds of investigative often consumed yogurt and other dairy products. Only every ninth first-former ate vegetables daily, children consumed fruit too little. The majority of first-formers rarely consumed fizzy drinks, pizzas, French fries... [to full text]

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pradėtos kurti galimybės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ugdytis kartu su jų bendraamžiais. Toks ugdymo organizavimas, kai vienoje grupėje ugdomi ir specialiųjų poreikių vaikai, reikalauja iš pedagogo naujų ugdymo bei ugdymosi metodų įvaldymo, keisti savo kaip ugdytojo vaidmenis ir nuostatas. / Since Lithuania gained its independence, the opportunities for education of children with special educational needs together with their peers were created. Such organization of learning when children with special educational needs are educated in the same group requires from a teacher the mastering of the new educational and learning methods and change of his/her role and attitude as an educator.

Objektas: jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų hiperaktyvumo ir fizinio pajėgumo sąsajos. Tikslas: Įvertinti jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų hiperaktyvumo ir fizinio pajėgumo sąsajas. Uždaviniai: 1. Įvertinti jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų (11-12 metų) hiperaktyvumo simptomus. 2. Įvertinti jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų (11-12 metų) fizinio pajėgumo rodiklius. 3. Nustatyti jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų hiperaktyvumo sąsajas su fiziniu pajėgumu. Tiriamieji klausimai: dėl sparčių fiziologinių pokyčių organizme, dar nesusiformavusios psichologinės ir socialinės brandos, paaugliai yra mažiau atsparūs aplinkos poveikiui. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių sutrikimų yra aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. attention deficit hyperactivity disorder - ADHD). Jo paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje vis didėja. Tačiau ADHD sindromo tyrimų ankstyvosios paauglystės laikotarpiu beveik nėra. Todėl labai įdomu ir svarbu kaip dėmesio ir aktyvumo sutrikimo sindromas yra susijęs su jaunuolių fizinio pajėgumo rodikliais. Rezultatai: vienas iš hiperaktyvumui būdingų požymių – nenustygimas vietoje, nesugebėjimas išlikti ramiam ilgesnį laiką – būdingas 23,5 proc. mergaičių ir 14,3 proc. berniukų (p>0,05). Didelė dalis respondentų – 70,6 proc. mergaičių ir 71,4 proc. berniukų neigia, kad dažnai pyksta ar nesivaldo (p>0,05), ir tik 5,9 proc. mergaičių ir 14,3 proc. berniukų šis požymis yra būdingas (p<0,05). Net 57,1 proc. berniukų greitai išsiblaško. Atlikti Eurofit‘o testai parodė... [toliau žr. visą tekstą] / Reserach object: correlation between hyperactivity and physical fitness of younger school age children Research problem: adolescents are more susceptible to environmental chantes due to their rapid physiological changes of the body, unformed psychological and social maturity. One of the most common disorders are attention-deficit/hyperactivity disorder (Attention Deficit Hyperactivity Disorder - ADHD). Its prevalence in the world and Lithuania is growing. However, early studies of ADHD syndrome during adolescence, is almost nonexistent. Therefore, it is interesting and important how attention deficit and hyperactivity disorder is associated with youth physical fitness indexes. Research aim: to evaluate correlation between hyperactivity and physical fitness of younger school age childrens. Tasks: 1. To rate younger school age (11-12 years old) children hyperactivity symptoms. 2. To rate younger school age (11-12 years old) children physical fitness indexes. 3. To establish correlation between hyperactivity and physical fitness of younger school age children. Results: one of the hyperactivity symptoms – restlessness, inability to stay quiet for a longer time – typical for 23.5 perc. of girls and 14.3 perc. of boys (p>0.05). A large part of respondents - 70.6 proc. of girls and 71.4 proc. boys denied that they were angry or demonstrative (p>0.05). 57.1 proc. of the boys were quickly distracted. EUROFIT’s tests showed that girls and boys balance, flexibility, leg muscle... [to full text]

Lietuva vis labiau įsitraukia į daugiametę pasaulio raidą ir siekia ne tik pasinaudoti globalios integracijos pranašumais, bet ir siekti ilgalaikio šalies konkurencingumo pasaulio ir Europos erdvėje. Profesinėje veikloje vis didesnis dėmesys yra skiriamas kūrybiškam ir savarankiškam problemų sprendimui, gebėjimams dirbti komandoje, mokymuisi bendradarbiaujant. Straipsnyje, analizuojant mokslinę literatūrą bei tyrimo rezultatus, aptariamas komandinio darbo, kaip vieno iš aktualiausių ir produktyviausių metodų, dirbant su specialiųjų poreikių vaikais, samprata, tiriamas komandinio darbo modelis, dirbant su specialiųjų poreikių vaikais pensionate. / New challenges and possibilities for social, traditional attitude, emphasising the importance of factual knowledge, does not fit the developing society and its activity needs. In educational institutions education, oriented to special skills, abilities and the acquisition of theoretical knowledge, exausted its possibilities in attitude of modified requirements of activity system and the needs of society. Developing a social service system for children which have special needs becomes very topical and important while foreseeing the organization forms, trends, modes and methods of social aid at school. One of the main point of contemporary modern education organization is team work. Education system organizations haven’t enough team work experience. The object of the research – creating a team work model, working with the children having special needs. Pedagogues team work quality depends on their age, work experience, positive managers their action evaluation, organization style managing. The object of this master work is: to create a model of the team work, working with children which have special needs in the boarding school. The research aim: to create a team work model for the boarding school, working with special needs children. To accomplish the aim I formulate those tasks: 1. To investigate the peculiarities of team organization. 2. To analyse psychological, pedagogical, lawyel and scientific literatute: team’s conception, principals of... [to full text] / Rabotaja s detmi, kotoryje imejut otklonenija v razvitiji, samym aktyalnym,i produktivnym javliaetsia metod raboty v komande.

ADHD is a neuro-biological disorder which is characterized by the child’s levels of attention concentration, absentmindedness and impulsiveness inadequate to the natural development. This is one of the most frequently occurring psychical disorders among children (APA, 1994). Although doctors described ADHD many years ago, its wide spreading has been acknowledged only recently. There is no exact data, but it is considered that from 3 to 10 per cent of pre-schooling age children and from 4 to 5 per cent adults have ADHD. ADHD is frequently related to learning disorders in reading, writing and doing calculations; other behavioral disorders are also possible (Wender, 2000). In Lithuania, in almost any group of any kindergarten there are one or more impulsive or/and hyperactive children. It has been observed that such children are hard to teach, they do not react the way other children do and frequently disturb work. It is understandable that children with officially recognized attention disorders and hyperactivity (ADH) cause multiple problems to their parents and pedagogues. The available information on ADHD is not sufficient presently. Besides, it is frequently controversial (Sinkevičienė, 1998). Scientists exploring the area of applied physical activity face difficulties in planning explorations and analyses dealing with the motoric activity of children with ADHD. There is little information on proper exploration methods usable when analyzing the applied physical activity of... [to full text]

Regarding to the context of globalization and various losses that people experience, the socialization specific of children (age 7–11) who have experienced loss in the family was explored in this research. The main socio-moral values, that make the values’ internalization content as the basis of socialization, were identified. The peculiarities of values’ interception on the basis of behavior and emotions were set as well. Also the differences and similarities were stressed among the grieving and non-grieving children’s values internalization mechanisms. The survey has revealed both external and internal factors that may influence socialization processes for such children. Among external ones would be the experienced loss in the family, child’s status in the class, teacher’s attitude towards the child’s experienced loss, and educational help character. Among internal ones – child’s need to satisfy self identification through his/her attitude towards the experienced loss within family, towards the school, his/her status in the class, and self. The educational experiment allowed evaluating the effectiveness of main strategies to make grieving children’s socialization much favorable. Such children’s socialization becomes much easier, when it has helped them to: 1) have much positive (higher) status in the class, and 2) satisfy their need of self identification.

Darbe atlikta teorinė bendradarbiavimo sampratos ir ugdymo proceso dalyvių bendradarbiavimo ikimokyklinėje įstaigoje analizė. Iškelta hipotezė: tikėtina, jog tėvai bei pedagogai teigiamai vertina vieni kitus ir siekia bendradarbiauti, tenkindami vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius ikimokyklinėje įstaigoje, tačiau pats SPV nėra įtraukiamas į bendradarbiavimą. Anketinės apklausos, interviu metodais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - įvertinti specialiųjų poreikių vaikų, jų tėvų, pedagogų, specialistų bendradarbiavimo ypatumus ikimokyklinės įstaigos grupės ir specialiojo ugdymo kontekste, atskleidžiant realią bendradarbiavimo situaciją, formą. Atlikta statistinė ir turinio (content) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 15 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų (5-7 metų), 139 tėvai, auginantys specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus ir 102 ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogai (iš viso 256 respondentai). Empirinėje dalyje nagrinėjama tėvų ir pedagogų nuomonė apie jų specialiųjų poreikių turinčio vaiko ugdymą bendrojo lavinimo darželyje, SPV tėvų dalyvavimą savo vaiko ugdymo, bendradarbiavimo procese, požiūrį į pedagogų darbą bei pedagogų požiūrį savo ir kolegų vaidmenį, pedagogų lūkesčius. Siekiama nustatyti, kaip ikimokyklinio amžiaus vaikai supranta jiems teikiamą pagalbą ir kiek vaikas įtraukiamas į bendradarbiavimo procesą. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Tyrimo rezultatai tik iš dalies patvirtino hipotezę. Tėvai bei... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical analysis of the concept of communication and the collaboration of participants in the process of education in a preschool institution was carried out. The hypothesis proposed: there is likelihood that parents and educators evaluate each other positively and they aim to collaborate satisfying a child’s special educational needs in a preschool institution, however, the child with special needs is not involved in to the process of collaboration. The research was carried out by questionnaire survey, interview methods that aimed to evaluate the peculiarities of collaboration between children with special needs, their parents, educators, specialists within the context of a preschool institution group and special education, revealing the realistic situation of collaboration and form. The statistical and content data analysis was carried out. 15 preschool children with special educational needs (5 -7 years old), 139 parents, that up bring children with special needs and 102 educators from preschool institutions (in total 256 respondents) participated in the research. The empirical part of the study discusses parents’ and educators’ attitudes on a child’s with special needs education in a nursery of general education, the participation of parents of children with special needs in the process of their child’s education and collaboration, the attitude on educators’ practice and educators’ attitude on their own and their colleagues’ practice, educators’ expectations... [to full text]

Neįgaliųjų integracija visuomenėje suvokiamas kaip natūralus ir negrįžtamas reiškinys. Bendrojo lavinimo mokyklose integruotai ugdomų specialiųjų poreikių turinčių mokinių dalis rodo švietimo prieinamumo, sutrikusios klausos vaikams, užtikrinimo laipsnį bei sąlygų socialinei jų integracijai sudarymą. Sėkmingesnį specialiųjų poreikių vaikų integracijos procesą užtikrina mokytojų pasirengimas ugdyti įvairaus amžiaus specialiųjų poreikių vaikus, bei sėkmingas specialistų, ugdymo įstaigų, tėvų ir vaikų bendradarbiavimas. Šiame darbe pristatomas sutrikusios klausos vaikų integruoto ugdymo specifiškumas. Integruotas ugdymas dažnai suprantama tik kaip formalus sutrikusios klausos vaikų perkėlimas iš vienos įstaigos į kitą nesuteikiant kvalifikuotos specialistų pagalbos. Nepakankamas dėmesys ugdant sutrikusios klausos vaikus bendrojo lavinimo mokykloje sudaro šio darbo problemą. Šis darbas leis atskleisti kompleksinės specialiosios pagalbos svarbą integruotai ugdant sutrikusios klausos vaikus . Šio darbo tyrimo tikslas – pateikti kompleksinės specialiosios pagalbos modelį integruotai ugdant sutrikusios klausos vaikus. Tikslui pasiekti buvo įgyvendinti uždaviniai: apibūdinti klausos sutrikimai ir jų įtaka kalbos ir kalbėjimo raidai, apžvelgti teisiniai dokumentai reglamentuojantys integruotą sutrikusios klausos vaikų ugdymą, išryškintas integruoto ugdymo specifiškumas, sukurtas ir pateiktas kompleksinės specialiosios pagalbos modelis integruotam sutrikusios klausos vaikų ugdymui... [toliau žr. visą tekstą] / The integration of the disabled to the society is understood as a natural and irreversible phenomenon. A part of pupils with special needs educated integrally at comprehensive schools shows the availability of education to children with disordered hearing, a degree of the guarantee and creating conditions for their social integration. A more successful integration process for children with special needs is ensured by the teachers’ preparation to educate with special needs of different age and successful communication among specialists, educative institutions, parents and children. In this work the specificity of the integrated educating children with disordered hearing is presented. The integrated education is often understood as formal transferring children with disordered hearing from one institution to another without giving qualified help by specialists. An insufficient attention by educating children with disordered hearing at a comprehensive school makes the problem of this work. This work allows revealing the importance of complex special help by integrally educating children with disordered hearing. The purpose of the research of this work is to give model of complex special help by integrally educating with disordered hearing. These tasks were fulfilled to reach this purpose: disorders of hearingand their influence on the development of language and speaking were defined, juridical documents to regulate the integrated educating children with disordered hearing... [to full text]

Darbe atlikta teorinė specialiosios pedagoginės pagalbos paslaugų kokybės sampratos (ir ugdymo paradigmų kaitos įtaką pagalbos kokybei) bei veiksnių, sąlygojančių specialiąją pedagoginę pagalbą analizė. Iškeltos hipotezės, kad teikiamos specialiosios pedagoginės pagalbos lygis atitinka specialiosios pedagoginės pagalbos vartotojų poreikius. Tikėtina, jog specialiosios pedagoginės pagalbos teikėjų ir vartotojų požiūris į pagalbos veiksmingumą skirtingas. Taikyti anketinės apklausos metodai (standartizuota apklausa raštu, pusiau standartizuota apklausa). Tyrimo rezultatai grindžiami statistine tikimybine duomenų analize (aprašomoji statistika, faktorinė analizė). Tyrime dalyvavo 15 mokyklos vadovų, 100 bendrųjų pedagogų, 6 specialieji pedagogai, 120 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių moksleivių. Empirinėje dalyje nagrinėjama specialiųjų pedagogų funkcijų įgyvendinimo galimybių būklė ir poreikis, bendrųjų pedagogų, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių moksleivių požiūrių apie specialiosios pagalbos veiksmingumą. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Palankiausiai galimybes vykdyti specialiojo pedagogo funkcijas vertina mokyklos vadovai. Nepalankiausiai– specialieji pedagogai. Visi respondentai galimybes įgyvendinti funkcijas vertina palankiai. Palankiausiai vertinamas darbas su specialiųjų poreikių vaikais, administracija, pedagogais, dokumentų tvarkymu. Nepalankiausiai vertinama funkcija – bendravimas, bendradarbiavimas su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical conception of special educational help services’ quality (and the influence of education paradigms changing to help quality) and the analysis of factors, conditioning special educational help are done in this work. The hypotheses that a level of rendering special educational help satisfies the requirements of special educational help users are raised. It is believed that a view of special educational help users and givers to effectiveness of assistance is different. The methods of questionnaire inquest are used (a standardized poll in writing, a demi- standardized poll). The results of the research are predicated on the analysis of statistical probability data (descriptive statistics, factor analysis). 15 headmasters, 100 teachers, 6 special pedagogues, 120 students having special educational needs participated in the research. A condition and requirement of special pedagogues functions realization possibilities, views of teachers and students having special educational needs about effectiveness of special help. The main conclusions of empiric research: 1. Headmasters rate the possibilities to do special pedagogue functions the most kindly. The most unkindly – special pedagogues. All respondents rate kindly the possibilities to realize the functions. Work with special needs students, administration, pedagogues, documents is rated the most kindly. The most unkindly rated function is communication, collaboration with... [to full text]