Atkūrus valstybingumą Lietuvai buvo pakankamai lengva nuosekliai pereiti prie kokio nors Europinio ar jam artimo gerovės modelio, tačiau šalis kūrė laisvosios rinkos ekonomiką. Gerovės valstybės kūrimas buvo atidedamas „geresniems laikams“ motyvuojant tuo, kad būtina mažinti vyriausybės išlaidas socialinėms reikmėms siekiant sukurti ekonominės erdvės atvirumą verslui. Dabar, nepaisant daugelio teigiamų pasiekimų, Lietuvoje vis dar nei ryškių gerovės valstybės formavimosi požymių, nei pastangų racionaliau rinktis tam tikrą socialinės politikos modelį beveik nėra, tuo tarpu socialinės problemos Lietuvoje vis aštrėja, valstybės išlaidų dalis yra viena mažiausių visoje Europoje. Tad ar egzistuoja tarp ekonomikos laisvės ir santykinių valstybės išlaidų tiesioginė tarpusavio priklausomybė? Darbo eigoje buvo paržiūrėtos laisvesnių šalių valstybės išlaidos, lyginamos visų Europos ir pasaulio šalių valstybių išlaidos su tų šalių ekonomine laisve, patikrinta tiesioginė priklausomybė tarp valstybės ekonominės laisvės indekso ir santykinio valstybės išlaidų dydžio. Darbe buvo aptariama Lietuvos ekonominė-socialinė politika, valstybės strateginių dokumentų prioritetai bei dabartinis Lietuvos makroekonomikos rodiklių prioritetas. Taip pat buvo atskleidžiamas valstybės vaidmuo bei funkcijos, nagrinėjamos prielaidos, kurios lemia valstybės dalyvavimą ekonomikoje, gilintasi į socialiai orientuotos rinkos esmę, apžvelgti įvairūs veikiantys valstybių modeliai: monetarinis liberalusis ir... [toliau žr. visą tekstą] / In study “Conception of the welfare state and implementation of conception in Lithuania” was analysed conception of the welfare state and explored the possibility to implement whole or essential parts of welfare state model in Lithuania. Herein was used linear model of regression analysis to describe the relationship between size of government spending and index of economic freedom – the correlation coefficient indicated relatively weak relationship between the variables. In this study discussed a question of further state economy development and problem of the welfare state model choice in Lithuania.

Tyrime nagrinėjamas postkomunistinis palikimas šalyje ir jo įtaka Skandinaviško socialdemokratinio modelio gerovės valstybės kūrimo politikai. Prieš du dešimtmečius iš Sovietų Sąjungos išsivadavusios valstybės, taip pat ir Lietuva, dabar susiduria su naujais iššūkiais - gebėjimu kurti gerovę savo valstybės piliečiams. Taigi, pagrindinė šiame tyrime iškelta problema - postkomunistinėse valstybėse atsisakius sovietinio socialinio politikos modelio iki šiol nebuvo sukurta ir įdiegta optimali socialinės apsaugos alternatyva, kuri pilnai atitiktų transformacijos metų realijas. Kadangi komunistinės sistemos prisiminimai įtakoja visuomenės tolesnius lūkesčius, tyrimo objektas darbe išskirtas kaip Lietuvos gerovės valstybės politika. Šio magistro darbo tyrimo tikslas – ištirti, kaip postkomunistinės transformacijos ir likęs sovietinis palikimas įtakojo Lietuvos politiką kuriant socialinės gerovės valstybę pateikiant Skandinavijos šalių pavyzdį. Šiam tikslui įgyvendinti buvo iškelti tokie uždaviniai: Aptarti postkomunistinės erdvės bruožus ir transformacijų pradžią valstybės valdžioje; Aprašyti svarbiausius postkomunistinių transformacijų visuomenėje procesus; Pateikti socialinės gerovės valstybės Skandinavijos modelio pagrindinius ypatumus; Ištirti, kaip Lietuvoje po Nepriklausomybės atgavimo buvo kuriama socialinės gerovės sistema; Išanalizuoti, kaip sovietinis palikimas Lietuvoje trukdo kurti socialinės gerovės valstybę taikant Skandinavijos socialdemokratinį modelį. Siekiant... [toliau žr. visą tekstą] / This search contains post-communism countries transitions to democracy and heritage that was left after that in society. Now in Lithuania some problems are seen that makes influence to Scandinavian model welfare state building processes. First of all, the main aim of this paper: post-communist countries didn’t found till now the most optimal and advantageous welfare state model. The main reason is that communism system recollection has influence on society expectations in Lithuania welfare state policy. So, the key object of this paper is Lithuania welfare state policy after rapid reforms. Secondly, the main problems are: to reveal post-communism transformations heritage; to give Scandinavia welfare state model as an example; to discuss Lithuania legitimate basis on welfare state policy; to analyze if this model could be applied in post-communist Lithuania. Welfare state model in Scandinavia contains strong labor market, solid economy and generous welfare spending. The results of analyze shows, that welfare state won’t be built in Lithuania unless people will start to care about all society well-being, not only individual and most of the time – material. Statistic data of searches or interviews how people grades well-being shows, that Lithuania is far more lagging behind Scandinavia and Europe average level. So, in order to make welfare state policy successful society needs to get more solidarity, which was impossible in communism. Moreover, Lithuania economy needs to get... [to full text]

Darbe analizuojamas arbitražo procesas, konkretizuojant jį, kai viena iš proceso šalių tampa valstybė. Aptariami esminiai arbitražo, kaip alternatyvaus teismui ginčų sprendimo bruožai tam, kad suvokti paties proceso prigimtį. Gilinamasi į procedūrinius skirtumus, kai atsiranda valstybinė dalyvaujančioji šalis. Aptariamas Lietuvos ir kitų valstybių teisinis reglamentavimas, susijęs su valstybės dalyvavimu arbitražiniame susitarime ir arbitražo procese. Aktualus arbitruotinumo klausimas, su tuo susijusi teismų praktika. Gilinamasi į rizikas, atsirandančias valstybei įsitraukiant į procesą. Taip pat siūlomi šių rizikų sprendimo variantai, nurodomi skirtingų šalių doktrinoje. Plačiau analizuojama suverenaus imuniteto doktrina. Tai yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių būdų, kuriuo valstybė stengiasi išvengti atsakomybės ir įsipareigojimų tiek dėl paties arbitražinio susitarimo sudarymo ir galiojimo, tiek dėl priimto sprendimo vykdymo ir pripažinimo. Darbo eigoje aptariami Lietuvos teisės aktai ir tarptautiniai bei kitų valstybių nacionaliniai teisės aktai, aktualūs nagrinėjamiems klausimams. Darbo tikslas – išanalizuoti ir pristatyti proceso bruožus, kai jame dalyvauja valstybė. Tikslo siekiama darbo eigoje analizuojant užsienio teoretikų ir praktikų darbus, teismų praktiką ir norminius teisės aktus. / The analysis of arbitration process, when one of participating parties is a State, is given in this paper. It consists of different parts, each of which examines different features. It beggins with acquiring basic knowledge about arbitration process itself. Presentation of procedural issues and differencies is followed by covering Lithuanian and other countries legal base on questions related to State participation and capacity to enter into arbitration agreement. One of important questions is arbitrability. The analysis of risks when a State participates in an arbitration process is given. Also severeal different approaches, how these risks could be minimised or decreased. The doctrine of sovereign immunity is presented as it is an often excuse of a State party either to respect arbitration agreement or to approve and execute the award. The main object of this paper is to analyse and present features of an arbitration, when a State party participates in it. It is reached by summarising doctrine on these questions as well as case law and national and international legal acts.

Darbe analizuojamas tarpukario Lietuvos, t.y., I respublikos katalikiškosios visuomenės senosios - jaunosios kartų visuomenininkų bei politikų konfliktas, kuris atspindėjo to meto lietuvių visuomenės politinio brendimo evoliuciją. IV-ojo dešimtmečio pradžioje, baigę Vakarų Europos universitetus į Lietuvą grįžo nauja katalikų intelektualų banga. Pastarieji remdamiesi modernia Vakarų tradicija svarstė Lietuvos santvarkos tobulinimo projektus. A. Smetonos autoritarizmo metais nesant galimybių aktyviai veikti politinėje opozicijoje, pastarieji pradėjo Lietuvos modernizacijos planus skelbdami kultūros ir viešojo gyvenimo lituanizaciją. Subrendę jau 1918 m. nepriklausomoje Lietuvoje jie nejautė sentimentų pokarinei liberaliosios demokratijos tradicijai, tai buvo viena pamatinių konflikto priežasčių su senosios kartos Lietuvos visuomenininkais ir politikais. Politinių santykių įtampos sferoje senosios - jaunosios katalikų kartų konfliktas ryškiausiai pasireiškė demokratijos - partokratijos, konservatizmo - radikalizmo bei pozicijos - opozicijos aspektuose. Jaunoji karta sekdama bei orientuodamasi į modernizacijos Vakarų Europoje procesus kritiškai vertino senosios kartos konservatyvumą, archaišką demokratijos sampratos suvokimą bei politinės opozicijos konstruktyvaus veiksnio valstybės valdyme ignoravimą. Vertindami tuometines Europos santvarkas, tuo pačiu mėgindami kurti savitą lietuvišką modelį jie idealizavo vadizmo, autoriteto svarbą politiniame gyvenime. Žavėjosi dinamiška... [toliau žr. visą tekstą] / This work analyse a period between two world wars in Lithuania when on a first republic political system conflict two sides – catholic society elder and younger generations leading by public-spirited persons and politicians. This conflict was the main reflection of Lithuanian society political ripening evolution. A new catholic character wave has reached Lithuania on a 4th decade. Most of them have just finished West Europe universities. Last-mentioned wave consider a new state system improvement projects in their country going entirely to West countries tradition. Primarily they started Lithuanian modernization plans by propagating culture and public life Lithuanization considering to possibilities for active work in A.Smetona Authoritarianism opposition. The younger generation mature already on 1918. They did not feel any regards to liberal democracy tradition in Lithuania after First World War. That was one of the main conflict reasons with elder generation public-spirited persons and politicians. Elder and younger generations conflict highly expressed on a political relation stress of action field by democracy – party interest, conservatism – radicalism and position – opposition antithesis relation. Younger generation critically valued conservatism of elder generation according to West Europe modernization processes. Also they criticised archaic democracy conception perceive and political opposition slight how one of the main constructive state management factor. Younger... [to full text]

The activity of Vilnius non-governmental organisations (NGO’s) working with children at risk while strengthening social cohesion is analysed in the research work. The problems of children at risk are multiplying and public institutions need help of NGO’s. General characteristics of NGO’s are reviewed and systematised in the theoretical part of the work. The legal regulation and topics of activity in strengthening social cohesion are presented in this part as well. Besides the analysis of social exclusion and its factors, the situation of children at risk in Lithuania is described and the politics of Lithuanian government in regard to children at risk is discussed.