Magistro darbo objektas – Europos Sąjungos (ES) fondų remiamų aplinkosauginių projektų viešinimas, visuomenės informavimas spaudoje aplinkosaugos tematika. Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos fondų remiamų aplinkosuginių projektų viešinimo vaidmenį aplinkosaugos komunikacijoje remiantis straipsnių spaudoje analize. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibrėžti aplinkosaugos komunikaciją, pažvelgti kas jai būdinga, išanalizuoti modelius; apžvelgti ES fondų remiamų projektų informavimo ir viešinimo programas; atlikti spaudos analizę aplinkosaugos tematika; palyginti ES fondų remiamų projektų viešinimo vaidmenį su kitais aplinkosaugos tema pasirodžiusiais straipsniais. Remiantis mokslinių straipsnių ir dokumentų analize bei atliktu tyrimu, prieita prie išvados, kad aplinkosaugos komunikacijos terminus dažniausiai galima aptikti socialinės komunikacijos, rizikos, nelaimių sektoriuose. Vienas iš ekologinės komunikacijos tyrimo būdų yra pažvelgti kaip praktiškai, kokiomis priemonėmis yra perduodamos žinios aplinkosaugine tematika visuomenei, su kokiomis kitomis komunikacijos priemonėmis tai siejasi. Prieita prie išvados, kad aplinkosaugos komunikacijos modeliai dažnai nėra veiksmingi, nes aplinkosaugos komunikacija yra kompleksinė. Atlikus spaudos analizę aplinkosaugos tematika matomi skirtumai tarp aplinkosauginių projektų informavimo straipsnių bei tarp kitos su aplinkosauga susijusios informacijos. Taisyklių buvimas ES fondų remiamų straipsnių viešinimui ne tik drausmina... [toliau žr. visą tekstą] / In this global world environmental issues and communication are one of the priorities these days. Environmental communication is the planned and strategic use of communication processes and media products to support effective policy making, public participation and project implementation geared towards environmental sustainability. The object of the present paper is the information ard publicity of the environmental projects supported by European Union Funds. The goal of this paper is to analyze the conception of environmental communication, to discuss the institutions that are related to ES funds and environmental objects. Also to make the analysis and research what is the role of the articles that shows the use of the environmental projects supported by ES Funds in Lithuanian newspapers. The main goals of this paper are to discuss the show what the environmental communication is, what it is common to it, analyze its models. Also to discuss programs and the rules for information and publicity measures concerning the activities of the ES Funds, to make the analysis of the articles of the environmental issues in newspapers, compare it with the articles that are written to inform about environmental projects that are supported by ES funds. According to the articles and documents analysis, results showed that environmental communication is very complex and its vertical and horizontal models should be used in a relation t oeach other to achieve better results. Article analyses... [to full text]

Jurgita Barkauskaitė Aplinkotyra ir aplinkotvarka 2006m. UŽDAROS AKCINĖS BENDROVĖS „GIRIŲ BIZONAS“ APLINKOS APSAUGOS BŪKLĖS IR APLINKOSAUGOS VADYBOS SISTEMŲ ANALIZĖ Magistrinio darbo tikslas- atlikti medžio drožlių plokščių gamybos įmonės UAB „Girių bizonas“ aplinkos būklės vertinimą, išanalizuoti vadybos sistemas bei įdiegimo galimybes įmonėje. UAB „Girių bizonas“ pagrindinė ūkinė veikla yra medienos drožlių plokščių (MDP) gamyba ir realizacija. Įmonės vykdomos ūkinės veiklos poveikis aplinkai yra gana didelis. Iki šiol nuosekliai buvo atliktas tik vieno teršalo-formaldehido-emisijų iš įmonės taršos šaltinių monitoringas. Kadangi įmonės per 2003 m. į aplinkos orą iš stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmestas teršalų kiekis buvo didesnis nei nurodomas norminiuose dokumentuose, dėl to turėjo būti atliktas įmonės vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimas. Atlikus tyrimus ir nagrinėjant bendrą teršalų poveikį aplinkai buvo nustatyti LAND 43-2001 leidžiamų santykinių ribinių koncentracijų viršijimai: formaldehido; kietųjų dalelių (A); kietųjų dalelių (B), t.p sieros dioksido emisija. Esant dabartinėms gamybos ir valymo technologijoms, t.p. esamoms teršalų emisijoms, viršijančioms leistinus LAND 43-2001 normatyvus, nevykdant gamybos linijos, valymo įrenginių modernizavimo ir nekeičiant įmonės vadybos sistemos bei administravimo įdiegti aplinkosaugos vadybos sistemą (AVS), ISO 14001 ir EMAS galimybių šiuo metu nėra. / Jurgita Barkauskaitė Aplinkotyra ir aplinkotvarka 2006m. THE ANALYSIS OF LTD „GIRIŲ BIZONAS“ ENVIRONMENT CONTROL STATE AND ENVIRONMENT MANAGEMENT SYSTEMS Objective of Master’s degree work is to evaluate wood-wool board manufacturers “Girių bizonas” environmental condition, analyze environmental management systems and possibility of their implementation in company. Prime company’s “Girių bizonas” economic work is to manufacture and sell wood-wool boards. Company’s economic work has quite big influence to environment. As for now only of one pollutant – formaldehyde emission from company’s pollution sources – consistent research monitoring was made. Whereas company’s stationery ambient pollution sources discharged pollution quantity to ambient air was bigger then it was shown in standard documents during 2003 year, estimation of company’s economic work influence to ambient air had to be done. It was estimated that LAND 43-2001 save relative limitary concentration had overrun in formaldehyde, solid particle (A), solid particle (B), also dioxide emission after completion of research and studying total pollutant influence. Having in mind present production and clearing technologies also present pollutant emissions overrunning permissible LAND 43-2001 normative, and without filling production line, clearing equipment modernization and changing company’s management and administration currently there is no possibility to implement environmental management system ISO 14001 and EMAS.

Tyrimo objektas – agrarinė aplinkosauga rezultatyvumo požiūriu. Tyrimo tikslas – įvertinti priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų įgyvendinimo rezultatyvumą. Tyrimo uždaviniai: 1) identifikuoti agrarinės aplinkosaugos būtinumo priežastis ir vietą ES Bendrojoje žemės ūkio politikoje; 2) išnagrinėti ir susisteminti mokslinius tyrimus apie agrarinės aplinkosaugos priemonių rezultatyvumo vertinimą; 3) išnagrinėti priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ įgyvendinimo mastą ir dinamiką Lietuvoje; 4) įvertinti agrarinės aplinkosaugos rezultatyvumą Lietuvoje. Tyrimo metodai: Teorinėje darbo dalyje naudojama Lietuvos bei užsienio autorių mokslinės literatūros lyginamoji, sisteminė ir loginė analizė bei sintezė, apibendrinimas, grafinis vaizdavimas. Analitinėje dalyje, vertinant agrarinės aplinkosaugos įgyvendinimo mastą, dinamiką bei rezultatyvumą Lietuvoje, naudoti statistinės informacijos rinkimo, sisteminimo ir apdorojimo (duomenų analizė, grupavimas, grafinis vaizdavimas bei apibendrinimas) metodai. Tyrimo rezultatai: • Pirmojoje darbo dalyje išnagrinėta agrarinės aplinkosaugos samprata, būtinumas, agrarinės aplinkosaugos politikos raida ir jos rezultatyvumo vertinimo tyrimai. • Antrojoje darbo dalyje išnagrinėti priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų įgyvendinimo mastas ir dinamika Lietuvoje. • Trečiojoje darbo dalyje, remiantis ES paramos programų rezultatyvumo ir poveikio vertinimo modeliu, įvertintas priemonės „Agrarinės aplinkosaugos... [toliau žr. visą tekstą] / Research Object – Agri-environment in point of effectiveness. Research Aim – Assessment of the effectiveness of “Agri-environment Payments” programmes. Objectives of the Research: 1. to identify key reasons of necessity of agri-environment and its position within the General Agricultural Policy of the EU; 2. to define theoretical aspects of the implementation of agri-environment measures; 3. to analyze scope of implementation of “Agri-environment Payments” and its trends in Lithuania; 4. to define the effectiveness of “Agri-environment Payments”. Research Methods: analysis of scientific literature and documents, qualitative assessment, method of logical analysis and modelling, synthesis, comparison, induction, deduction, graphic representation. Results of the Research: • The first part of the Thesis provides analysis of agri-environment concept, application of policies and appraisal of effectiveness. • The second part of the Thesis provides analysis of the scope of implementation of “Agri-environment Payments”, programmes in Lithuania. • The third part of the Thesis provides assessment of the effectiveness of programmes (“Organic Farming Scheme”, “Environmentally friendly fruits and vegetables' cultivation system”, “Programme for improving the status of water bodies at risk”, “Landscape Stewardship Scheme”, „Preservation of Lithuanian endangered species of animals and poultry“) in terms of the model established for the assessment of the EU support programme effectiveness... [to full text]

Šio darbo tikslas – įvertinti įmonės UAB“Plastic Formo“ aplinkos apsaugos veiklą darnaus vystymosi požiūriu. Šiame darbe atliekamas įmonės aplinkosauginės veiklos įvertinimas. Tyrimo metu buvo atlikta įmonės darbuotojų apklausa, standartizuoto klausimyno pagalba. Buvo sudaryti ekožemėlapiai ir nustatyti aplinkos apsaugos aspektai bei įvertintas jų reikšmingumas. Sudaryti ekožemėlapiai padėjo analizuoti aplinkos apsaugos veiksmingumą šioje įmonėje. Ekožemėlapiai padėjo sudaryti patirties bei problemų aplinkos apsaugos srityje sąrašą, atlikti aplinkos apsaugos analizę ir auditą įmonėje, padėjo darbuotojams įsijungti į aplinkos apsaugos valdymo procesą ir jame dalyvauti. Ateityje ekožemėlapiai padės stebėti ir dokumentais įrodyti teigiamus pokyčius įmonėje aplinkos apsaugos srityje. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad įmonės aplinkosauginė veikla darnaus vystymosi požiūriu neatitinka darniosios pramonės plėtros programos tikslų. Įmonė turėtų didinti konkurencingumą; racionaliai naudoti energiją ir gamtinius išteklius; mažinti neigiamą gamybos, gaminių ir paslaugų poveikį aplinkai; gerinti darbo sąlygas ir kurti naujas darbo vietas. Atlikta UAB“Plastic Formo“ įmonės darbuotojų apklausa atskleidė, kad 25% darbuotojų aplinkosauginę įmonės būklę vertina kaip blogą ir labai blogą, o 35% - kaip gerą ir labai gerą. Anketos duomenų analizė parodė, kad darbuotojai įžvelgia dideles atliekų tvarkymo, oro taršos ir su kvapais susijusias problemas. Įmonės veikla gali tapti darnia ir... [toliau žr. visą tekstą] / This job - analysis the performance of the joint stock company "Plastic Formo" from the point of sustainable development. This investigation allows as analyzing company environmental management from the point of sustainable development. Joint stock Company "Plastic Formo" is established in Kaunas town industrial district. This company is manufacturing goods from polypropylene/polyethylene and other products from fiberglass. The investigation of the joint stock company "Plastic Formo" environmental management goes through eco-mappings. Eco-mapping is a creative tool that helps small companies to implement environmental management this visual and practical tool helps managers and employees to analyze and manage the environmental performance of small companies and craft industries. The purpose of Eco-mapping is to provide small companies and organizations with a free, visual, simple and practical tool to analyze and manage their environmental behavior. It involves making a map of an organization's site, for example, a shop floor, a workshop, an office, a community centre to create an understanding of an organization's current environmental situation. Eco-mapping serves as the basis for a wider environmental management system. Tool of eco-mapping help me to make an inventory of environmental practices and problems; to document and track environmental improvements; to conduct an on-site environmental review and audit; to allow employee involvement and participation; to catalogue... [to full text]

Aplinkosauga – viena iš aktualiausių pastarųjų metų temų. Darbe analizuojamas aplinkos apsaugos politikos formavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje, ES nuostatų derinimas su Lietuvos aplinkos apsauga, nagrinėjama aplinkos apsaugos teisinė sistema ir įstaigos, kurios įgyvendina ir modeliuoja aplinkosaugos politiką, visuomenės svarba sprendimų priėmime ir politikos įgyvendinime. Kadangi Lietuvoje visuomenės dalyvavimo sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo tradicijos yra menkos, svarbu išsiaiskinti visuomenės požiūrį į aplinkosauginius klausimus. Darbo tikslas – įvertinti gyventojų informuotumą aplinkos apsaugos klausimais, bei ištirti jų nuostatas aplinkos politikos formavimo, įgyvendinimo ir visuomenės dalyvavimo sprendimų priėmimo klausimais. Atlikta anketinė apklausa, skirta išsiaiškinti visuomenės informavimą ir įvertinti žinias apie aplinkos apsaugos valdymo politiką, parodė, kad daugiausiai informacijos apie aplinkos apsaugą gaunama iš interneto (45 %), iš televizijos ir radijo (23 %), periodinės spaudos (14 %). Kad visuomenei informacijos apie aplinkos apsaugą nepakanka mano net 64 % apklaustieji. Respondentai svarbiausia aplinkosaugos problema įvardijo – atliekų rūšiavimą (43 %), didžioji dalis apklaustųjų (71 %), vienu iš efektyviausiu aplinkos apsaugos problemų sprendimų būdų įvardijo mokesčių ir baudų didinimą aplinkos teršėjams. Didžioji dalis gyventojų (32 %), kaip svarbiausią politikos įgyvendinimo trukdį įvardijo – visuomenės abejingumą, 41 % atsakiusiųjų... [toliau žr. visą tekstą] / Environmental protection - one of the most pressing topics in recent years. The paper analyzes the environmental policy-making and implementation in Lithuania, with regard to EU environemntal policy; environmental legal framework and institutions as well the main actors in environemtnal policy implementation. Attention to the public participation in environmental policy decision-making and implementation is paid. Public awareness problem and pasiveness is persistent in Lithuania, therefore public attitudes towards environmental policy formulation and implementation are of importance. The aim of the work - to assess residents' awareness of environmental issues, and to investigate their attitudes towards environmental policy making, implementation and public participation in decision-making. Conducted a survey reveal, that most of the environmental information is obtained from the Internet (45%), from television and radio (23%), periodicals (14%). 64% respondents state that information to the public about the environment is not suficient. As the most important environmental problem respondents identified – waste sorting (43%). The majority of respondents (71%) think, that one of the most efficient solution to environment problems is to increase fees and fines for polluters. The majority of the population interviewed (32%) as a key obstacle to implementation of the environmnetal policy named the indifference of society, 41% of respondents say that the environmental... [to full text]

Darbo tikslas-įvertinti aplinkosaugos problemas Lietuvos kaimo turizmo versle ir pateikti jų sprendimo būdus. Problema – kaimo turizmo plėtros neigiamos įtakos gamtai mažinimas Objektas – Kaimo turizmas Lietuvoje Darbo uždaviniai: 1. Atlikti mokslinės literatūros apžvalgą, kurioje aptariama kaimo turizmo sąvokos, ekologinės problemos, kurias sukelia ši verslo šaka ir jų sprendimo būdai. 2. Įvertinti kaimo turizmo gamtosaugos problemas 3. Apibrėžti ekologinių problemų kaimo turizmo versle sprendimo būdus 4. Išskirti Lietuvos kaimo turizmo silpnybes, stiprybes, galimybes ir grėsmes 5. Įvertinti Hassan darniosios kaimo turizmo plėtros veiksnius ir jų pagrindu sukurti ekologinio turizmo plėtros modelį Darbo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė ir palyginamoji analizė. 2. Statistinių duomenų analizė. 3. Anketinė apklausa. Darbas susideda iš 3-jų dalių. Iš literatūros apžvalgos, metodologijos ir tyrimo Turizmo sfera yra viena iš sparčiausiai augančių pastaruosius dešimt metų ir ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje. Šis faktas teigiamai veikia bet kurios šalies ekonomiką, urbanizavimo procesus, gyventojų užimtumą ir daugelį kitų faktorių, bet, deja dažniausiai neigiamai veikia aplinką ir ekologiją. Turizmas yra neatsiejamai susijęs su gamta, ypač tai liečia kaimo turizmą. Aplinkosaugos problema bet kurioje valstybėje egzisuoja jau šimtus metų ir per tą laiką buvo atrasta daugelis būdų, kaip ją spręsti. Kas liečia turizmo sferą, tai viena iš priemonių kovai su... [toliau žr. visą tekstą] / The aim is to establish eco-and rural tourism development trends in Lithuania and Europe, and assess environmental problems and their solutions for rural tourism. Job problem - the development of rural tourism, reducing the negative impact on the environment Subject - Rural Tourism in Lithuania Job tasks: 1. Analyze the environmental problems in rural tourism business 2. Make an analysis of sustainable rural tourism development and forecasts for Lithuania, the European Union on the basis of experience 3. Provide the potential for rural tourism, environmental issues and ways to solve environmental problems in the development of a model 4. To show Lithuanian rural tourism failings, strengths, possibilities and threats. 5. To create ecological rural tourism model. Working methods: 1. Analytical Review of Literature 2. A comparative analysis of statistical data 3. Questionnaire. The work consists 3-parts: literature review, methodology and research Tourism business is one of the fastest growing and not only in Lithuania but also throughout all Europe. This fact has positive effects on any country's economy, the processes of urban development, employment and many other factors, but unfortunately mostly negative impact on the environment and ecology. Tourism is inextricably linked with nature, especially in rural tourism. Tourism is associated with ecological factors such as litter, water consumption, energy consumption, which negatively affects the country's economic... [to full text]

Žalieji pirkimai, kurių metu atsižvelgiama ne tik į galutinę produkto kainą, bet taip pat ir produktų aplinkosauginius kriterijus, palaipsniui turės sudaryti didžiąją dalį vykdomų viešųjų pirkimų. Šių pirkimų skatinimu ypač suinteresuota ES, todėl kuriama ir įgyvendinama savita ES žaliųjų pirkimų skatinimo politika, leidžiami privalomi šalims narėms teisės aktai bei rekomendacinio pobūdžio metodinė žaliųjų pirkimo skatinimo medžiaga. Vis dėlto, už žaliųjų pirkimų skatinimą šalies viduje atsakinga kiekviena valstybė atskirai, todėl žaliųjų pirkimų įgyvendinimo mastas šalyje priklausys nuo to, kiek pati valstybė bus suinteresuota skatinti šiuos pirkimus. Rengiant darbą buvo nagrinėjami tokie klausimai: pirmoje dalyje analizuojama žaliųjų pirkimų samprata, raida, teoriniai šių pirkimų organizavimo aspektai. Antroje dalyje analizuojama ES žaliųjų pirkimų politika bei stebima kaip šie pirkimai įgyvendinami konkrečiose ES šalyse. Trečioje dalyje analizuojama Lietuvos žaliųjų pirkimų įgyvendinimo politika, stebima kaip šie pirkimai skatinami, koks realus jų įgyvendinimo mastas, taip pat atliekamas tyrimas su perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo specialistais siekiant išskirti praktines žaliųjų pirkimų organizavimo problemas bei susisteminti siūlymus kaip būtų galima skatinti šių pirkimų įgyvendinimą Lietuvoje. Atlikus perkančiųjų organizacijų tyrimą paaiškėjo, jog nors Lietuvoje žaliesiems pirkimams organizuoti sudarytos visos teisinės bei techninės galimybės... [toliau žr. visą tekstą] / While implementing the green procurement, organizations must also take environmental criteria into account. Gradually these procurements will have to make a big part of all the public procurements. EU is very concerned in stimulating green procurements and this is the reason why EU institutions create and implement its own green procurement policy. Compulsory legislation and methodical recomendations of education are being promulgated as well. Anyway, every country is responsible for its own implementation of green purchasing, so the implementation of green procurements will be as significant as the main governmental institutions will be concerned about the stimulation of these procurements. While preparing this Paper, the following tasks were investigated: in the first part of the Paper the conception, the evolution and theorethical aspects of the green purchasing were analysed; the second part of this Paper includes the analysis of the EU green procurement policy and the the observation of an implementation of these procurement in EU countries; in the third part of this Paper, green procurement policy in Lithuania was analysed. The main task was to observe how procurements are being simulated and what is the scale of the implementation of these procurements. Also the survey with workers who are responsible for organizing public procurements was conducted in order to find out the main problems in organizing green procurements and to get the suggestions how could the... [to full text]

Grassland is an important component of agrarian landscape, performing wide range of ecological, economic and social functions. Long-term changes of the conditions of habitats, determined by human economic activities, influence the state of grassland plants. Rural Development Programme for Lithuania 2007–2013 sets measure to preserve biological diversity of grassland. The purpose of it is to reduce negative anthropogenic effect on grassland plant communities using the EU funds. Having researched the differences of grassland plant diversity and economic value, influenced by different intensity economic activities, the main objective of this paper is to evaluate the efficiency of EU regulated, agri-environmental measures based, grassland management methods in small farming sector of Lithuania. The research, involving the assessment of the number of plant species, diversity of plant families, distribution of relative plant abundance, and dominance of plant species in plant communities in grassland managed traditionally and according to the requirements of agri-environmental farming, showed that both types of grassland had similar plant communities. Such conclusion was drawn from the analysis of Jaccard and Sörensen similarity coefficients. The difference of plant adaptation to soil dampness, acidity, and nutrition was not statistically significant in grasslands of both types. Most of the plants in grassland researched were mesophytes; soil acidity was not a determining factor to... [to full text] / Pievos yra svarbus agrarinio kraštovaizdžio komponentas, atliekantis įvairias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas. Ilgalaikiai augaviečių sąlygų pokyčiai, kuriuos lemia žmogaus ūkinė veikla, įtakoja pievų augalų būklę. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje numatyta priemonė pievų biologinės įvairovės išsaugojimui, kurios tikslas panaudojant ES lėšas mažinti neigiamą antropogeninį poveikį pievų augalų bendrijoms. Ištyrus pievų augalijos įvairovės ir ūkinės vertės skirtumus, sąlygotus skirtingos ūkinės veiklos intensyvumo, šio darbo tikslas įvertinti reglamentuotų, ES agrarinės aplinkosaugos priemonėmis paremtų, pievų tvarkymo metodų efektyvumą smulkiuose Lietuvos ūkiuose. Atliktas tyrimas parodė, kad įvertinus augalų rūšių skaičių, augalų šeimų įvairovę, augalų rūšių santykinio gausumo pasiskirstymą, dominuojančias augalų rūšis tradiciniais ir agrarinės aplinkosaugos reikalavimus atitinkančiais ūkininkavimo metodais tvarkomose pievose, nustatyta, kad jose augo panašios augalų bendrijos. Tai parodė ir Žakaro bei Sörensen bendrumo koeficientų reikšmės. Abiejų tipų pievose rastų augalų rūšių prisitaikymo prie dirvožemio drėgmės, rūgštingumo, turtingumo maisto medžiagomis rodiklių reikšmės statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Pievų augalų bendrijose vyravo mezofitai, daugumai augalų rūšių dirvožemio rūgštingumas buvo neįtakojantis veiksnys, pievoms būdingi mezooligotrofiniai ir mezotrofiniai žolynai. Tyrimas parodė, kad biologinės įvairovės apsaugai palankus... [toliau žr. visą tekstą]

Pievos yra svarbus agrarinio kraštovaizdžio komponentas, atliekantis įvairias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas. Ilgalaikiai augaviečių sąlygų pokyčiai, kuriuos lemia žmogaus ūkinė veikla, įtakoja pievų augalų būklę. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje numatyta priemonė pievų biologinės įvairovės išsaugojimui, kurios tikslas panaudojant ES lėšas mažinti neigiamą antropogeninį poveikį pievų augalų bendrijoms. Ištyrus pievų augalijos įvairovės ir ūkinės vertės skirtumus, sąlygotus skirtingos ūkinės veiklos intensyvumo, šio darbo tikslas įvertinti reglamentuotų, ES agrarinės aplinkosaugos priemonėmis paremtų, pievų tvarkymo metodų efektyvumą smulkiuose Lietuvos ūkiuose. Atliktas tyrimas parodė, kad įvertinus augalų rūšių skaičių, augalų šeimų įvairovę, augalų rūšių santykinio gausumo pasiskirstymą, dominuojančias augalų rūšis tradiciniais ir agrarinės aplinkosaugos reikalavimus atitinkančiais ūkininkavimo metodais tvarkomose pievose, nustatyta, kad jose augo panašios augalų bendrijos. Tai parodė ir Žakaro bei Sörensen bendrumo koeficientų reikšmės. Abiejų tipų pievose rastų augalų rūšių prisitaikymo prie dirvožemio drėgmės, rūgštingumo, turtingumo maisto medžiagomis rodiklių reikšmės statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Pievų augalų bendrijose vyravo mezofitai, daugumai augalų rūšių dirvožemio rūgštingumas buvo neįtakojantis veiksnys, pievoms būdingi mezooligotrofiniai ir mezotrofiniai žolynai. Tyrimas parodė, kad biologinės įvairovės apsaugai palankus... [toliau žr. visą tekstą] / Grassland is an important component of agrarian landscape, performing wide range of ecological, economic and social functions. Long-term changes of the conditions of habitats, determined by human economic activities, influence the state of grassland plants. Rural Development Programme for Lithuania 2007–2013 sets measure to preserve biological diversity of grassland. The purpose of it is to reduce negative anthropogenic effect on grassland plant communities using the EU funds. Having researched the differences of grassland plant diversity and economic value, influenced by different intensity economic activities, the main objective of this paper is to evaluate the efficiency of EU regulated, agri-environmental measures based, grassland management methods in small farming sector of Lithuania. The research, involving the assessment of the number of plant species, diversity of plant families, distribution of relative plant abundance, and dominance of plant species in plant communities in grassland managed traditionally and according to the requirements of agri-environmental farming, showed that both types of grassland had similar plant communities. Such conclusion was drawn from the analysis of Jaccard and Sörensen similarity coefficients. The difference of plant adaptation to soil dampness, acidity, and nutrition was not statistically significant in grasslands of both types. Most of the plants in grassland researched were mesophytes; soil acidity was not a determining factor to... [to full text]

Heute ist der Umweltschutz eine der größten Herausforderungen für Europa. Umveltschutz ist ein so großes Problem geworden, dass es einzelne Länder alein nicht methr lösen können, deswegen müssen sie sich vereinigen und sich bemühen dieses Problem auf internationaler Ebene zu bewältigen. Im Bezug darauf, stellt die Europäische Union (EU) verschiedene finanzielle Instrumente zur Verfügung, die eine wichtige Rolle bei der Umsetzung der EU-Umweltpolitik in Liteuen spielen, und deren Analyse und der Einfluss auf die Umweltschutspolitik in Litauen der Hauptziel dieser Arbeit ist. Litauen, als EU-Beitritsland, hat die geltenden EU-Umweltstandards mit Hilfe von drei EU-Finanzhilfsprogrammen PHARE, SAPARD und ISPA übernommen, die auf dem Weg zu der Mitgliedschaft in der Europäischen Union im Mittelpunkt standen und die Grudlage für die Verwaltung der Strukturfonds und des Kohäsionsfonds geschaffen haben. Der Kohäsionsfonds ist heute in Litauen das Hauptfinanzinstrument zur Bewältigung der Umweltprobleme. Einige Umweltschutzprojekte werden auch in den jeweiligen Regionen auch durch die Strukturfonds finanziert. Mit Hilfe der Strukturfonds und des Kohäsionsfonds löst man heute in Litauen die Umweltprobleme der prioritäten Wasser-und Abfallbereichen. Um die Analyse des Einflusses der EU-Finansierungsinstrumente auf die Umweltpolitik in Litauen zu machen, die Anwendungseffektivität der EU-Umweltunterstüzung zu bewerten und die problematische Aspekte der Unterstüzunganvendung in Litauen... [to full text]