Pagal Lietuvoje egzistuojantį neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimą, neturtinė žala yra atlyginama tik tais atvejais, kai tai numatoma specialiomis įstatymo normomis. Lietuvos darbo teisėje neturtinės žalos atlyginimas yra įtvirtintas, tačiau išsamenis jos reglamentavimas paliktas civilinei teisei. Neturtinės žalos atlyginimo įtvirtinimas darbo sutarties šalims rodo įstatymų leidėjo požiūrį į darbo teisinių santykių svarbą bei būtinumą tinkamai apginti ne tik turtinius interesus, bet ir pažeistas neturtines vertybes. Lietuvoje įtvirtinus neturtinės žalos atlyginimą abiems darbo sutarties šalims yra įgyvendinamas lygiateisiškumo principas. Tokiu būdu Lietuva tampa išskirtine valstybe, kurios darbo teisėje ginamos tiek darbuotojo, tiek darbdavio neturtinės teisės, priešingai negu Rusijoje, kur neturtinė žala numatoma tik darbuotojui, taip pat Prancūzijoje, kurioje neturtinės žalos atlyginimas darbo sutarties šalims galimas tik aiškinant atkiras Prancūzijos darbo kodekso normas. Be neturtinės žalos sampratos aptarimo tiek civilinėje, tiek darbo teisėje, atskirai darbe yra analizuojamos bendrosios sąlygos neturtinei žalai atsirasti bei specialiosios sąlygos, reikalingos neturtinei žalai atsirasti darbo teisėje. Taip pat darbe kalbama apie neturtinės žalos atlyginimo atvejus darbo teisės subjektams ir kitiems asmenims, artimai susijusiems su darbuotojais, pastarųjų mirties atveju. Atskirai aptariami bendrieji ir individualieji darbo bylų kriterijai, pagal kuriuos yra... [toliau žr. visą tekstą] / According to compensation for non-pecuniary damage regulation, the non-pecuniary damage is compensated just in cases if it‘s defined in statutory rate. In Lithuanian labor law non-pecuniary damage is validated, though more detailed regulation belongs to the civil law. The validation of the non-pecuniary damage compensation for the parties of the labour contract shows legislator‘s attitude towards the importance of legal labour relations and the necessity to defend properly not only the property interests but hurt non-pecuniary values as well. After validating the compensation for non-pecuniary damage in Lithuania, the principle of equality is being applied for both of the parties. In this way Lithuania becomes an exclusive country, where both employee‘s and employer‘s non-pecuniary rights are being defended by the labour law, this is totaly opposite to Russia‘s regulations as non-pecuniary damage is appliable only for the employee, or to France regulations as the compensation for non-pecuniary damage for the labour contract parties is possible just in case of overlooking the France Labour Code norms. In this work, a conception of non-pecuniary damage in the civil and labour law is discussed, as well as general conditions for the non-pecuniary damage to appear, and special conditions, necessary for the non-pecuniary damage to appear in the in the labour law are being seperately analysed. Other cases are mentioned in this work, like cases for compensating the non-pecuniary... [to full text]

UAB „Projektų gama“ - tai greitai auganti, konsultacines paslaugas teikianti organizacija, veikianti Lietuvos rinkoje. Šiuo metu įmonė vienija 33 pastovius darbuotojus. Įmonės struktūroje yra du skyriai: Investicinių projektų skyrius ir projektavimo skyrius. Per pastaruosius metus įmonės darbuotojų skaičiui ženkliai padidėjus, nesant personalo skyriui, įmonės viduje juntamas žemas darbuotojų lojalumas, bei nepasitenkinimas esama atlyginimų sistema. Šio darbo pagrindinis tikslas yra ištirti ryšį tarp darbuotojų nuostatų į esamą atlyginimų sistemą ir jų lojalumo. Todėl, pagrindiniam tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: • Išanalizuoti esamą situaciją įmonėje apimančią įmonės vidinius ir išorinius veiksnius įtakojančius atlyginimų sistemą ir darbuotojų lojalumą; • Suformuluoti teorinį modelį, kuris atspindėtų atlyginimo sistemos ir darbuotojų lojalumo ryšį bei parengti tyrimo instrumentą; • Atlikti empirinį tyrimą siekiant išsiaiškinti darbuotojų nuostatas į atlyginimų sistemą įmonėje; • Parengti pasiūlymus siekiant padidinti darbuotojų lojalumą tobulinant atlyginimų sistemą. Pirmoje dalyje yra išanalizuoti UAB „Projektų gama“ įmonės dabartiniai personalo valdymo principai. Identifikuotos įmonės stipriosios ir silpnosios pusės. Situacijos analizėje atlikta konsultacinių paslaugų rinkos Lietuvoje analizė, kurios metu buvo išsiaiškintas rinkos dydis bei augimo tempai, identifikuotos pagrindinės konkurentų grupės, taip pat įvardinti esami ir būsimi sėkmės veiksniai... [toliau žr. visą tekstą] / JSC „Projektu gama“ is a quickly growing consulting company operating in the Lithuanian market. Currently the company is uniting 33 employees. The company has two departments – investment projects and projection. The number of employees has increased significantly in the past couple of years, yet the personnel department has not been formed. This led to low employee commitment and low satisfaction of current compensation system. The aim of this Final Bachelor’s thesis is to research the relation between the employee commitment and the satisfaction with the compensation system. Therefore the following goals were raised: • To analyze the present situation in company, covering the inside and outside factors, influencing the compensation system and employee commitment; • To form a theoretical model, which would show the relation between the compensation system and employee commitment, as well as to prepare the tool for research; • To perform an empirical research in order to find out the employees‘ view towards the compensation system; • To prepare solutions in order to increase employee commitment by improving the compensation system. The main principles of personnel management of JSC “Projektu gama” are analyzed in the first part of the paper including the strengths and weaknesses. The situation analysis covers the Lithuanian market research of consulting services. The empirical research was performed and described in part two. The aim of the research was to determine the... [to full text]

The Master's degree paper provides the analysis of pay system in State owned company Telšiai Region Roads; theoretical and practical aspects of its creation and implementation. The survey data allowed us to identify and evaluate employees’ expectations and state the drawbacks. To improve employees’ interest towards work an empirical research was carried out during which the main functions of work organization in a company were evaluated, related problems were identified as well as their causes and possible solutions to them. The research results confirmed the author's hypothesis that there are some considerable problems regarding creation and implementation of pay system in an organization, which hinders the state enterprise from successful further development.

Lietuvoje neturtinės žalos institutas dar gana naujas, tačiau pastebima tendencija, kad žmonės vis labiau suvokia jo svarbą ir esmę ir kreipiasi į teismus reikalaudami kompensacijų už patirtus išgyvenimus. Nors neturtinės žalos atlyginimas dėl savo specifikos kelia nemažai teorinių bei praktinių problemų, jo jokiu būdu negalima ignoruoti ar atsisakyti. Net pripažįstant, kad neturtinės žalos atlyginimu niekada negalės būti pasiektas visiškas žalos atlyginimas ir nukentėjusysis visada gaus daugiau arba mažiau nei verti jo išgyvenimai, problemą reikia spręsti ne atsisakant neturtinės žalos atlyginimo, o sutelkiant kuo daugiau dėmesio ties probleminių klausimų analize bei geriausių jų sprendimo būdų paieška. Darbe analizuojami neturtinės žalos atlyginimo atvejai sužalojus sveikatą bei atėmus gyvybę, tačiau nemažai dėmesio skiriama ir bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo klausimų analizei, svarbiai visiems neturtinės žalos atlyginimo atvejais. Tyrimas pradedamas neturtinės žalos sąvokos, atlyginimų siekiamų tikslų bei istorinės raidos analize, atkreipiant dėmesį į problematiškiausius aspektus, tokius kaip visiško žalos atlyginimo principo taikymas, istorinė instituto evoliucija. Kadangi darbo tema apribota dviejų neturtinės žalos atlyginimo atvejų analize, daugiausiai dėmesio skiriama probleminių klausimų analizei, su kuriai susiduriama atlyginant neturtinę žalą sveikatos sužalojimo bei gyvybės atėmimo atvejais. Analizuojamas subjektų, turinčių teisę gauti neturtinės žalos... [toliau žr. visą tekstą] / Ersatz des immateriellen Schadens ist ziemlich ein neues Institut in dem Rechtssystem Litauens. In den letzten Jahren kann man aber die Tendenz bemerken, dass immer haufiger Ausgleich der geistlichen Schädigung verlangt wird. Der Ersatz des immaterielen Schaden wegen seiner Besonderheit erregt viele Widersprüche und Probleme in der Rechtstheorie und der Rechtsprechung, aber das ist kein Grund dieses Institut zu ignorieren oder auf ihn zu verzichten. Also, man muss mehr Aufmerksamkeit den aktuellen und problematischen Aspekten schenken. Man muss einverstanden, dass Princip restitutio in integrum kaum erreicht werden kann, aber man muss sich um eine billige Entschädigung bemühen. In der Arbeit wird grundsatzlich auf die Verletzungen der wichtigsten Rechtsgüter – Gesundheit und Leben – konzentriert. Es wird aber auch viel Aufmerksamkeit auf die gemeinsame Frage gelenkt, die für ganzes Institut des immateriellen Schadens aktuell sind. Im ersten Abschnit der Arbeit werden die algemeine Frage analisiert: der Sinn, Funktionen und historische Entwicklung der immateriellen Schäden. Am meisten wird aber mit den problematischsten Fragen beschäftigt, die bei der Ausgleich der immaterieler Schaden für Gesundheits- und Lebensverletzung entstehen, nämlich: der Kreis der Subjekten, die den Ausgleich verlangen können, die Vererblichkeit des Rechtes auf Kompensation, der Sinn des Ersatzes in Fällen der Gesundheit- und Lebenverletzung. Es muss betont waerden, dass man nur für besonders starke... [to full text]

Santrauka Lietuvoje darbdavio materialinės atsakomybės institutas detaliau buvo reglamentuotas, tik priėmus naująjį Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą, iki tol galiojusiame 1972 m. Darbo įstatymų kodekse buvo reglamentuota tik darbininkų ir tarnautojų materialinė atsakomybė. Naujai priimtame kodekse nustatytos materialinės atsakomybės sąlygos, pagrindiniai materialinės atsakomybės taikymo principai, įvestas visiškai naujas pažeistų teisių gynimo būdas – neturtinės žalos, kylančios iš darbo teisinių santykių, atlyginimas bei numatytas negautų pajamų atlyginimas. Tačiau tiek šio instituto naujumas, tiek mokslinės analizės, tiek teismų praktikos trūkumas bei nuolat vykusi darbdavio materialinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų kaita įtakojo tai, kad praktikoje yra susiduriama su tam tikromis šį institutą reglamentuojančių teisės aktų spragomis, taip pat išryškėja ir daugiau analizuojamo instituto problematinių aspektų. Darbe, analizuojant teorinę medžiagą, teisės aktus, Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Kauno miesto apylinkės teismo praktiką, siekiama atskleisti darbdavio materialinės atsakomybės instituto problemas, ypatingą dėmesį skiriant darbuotojų sužalojimo, gyvybės atėmimo ar susirgimo profesinėmis ligomis atvejams, apžvelgiamos šio instituto taikymo teismų praktikoje ypatybės. Siekiant šio tikslo, darbo autorė pateikia teorines darbdavio materialinės atsakomybės problemas, analizuoja žalos atlyginimo sistemos teisės aktų suderinamumą, taip pat darbdavio materialinę... [toliau žr. visą tekstą] / Summary General Conclusions of Cases Investigated in Kaunas City District Courts in 2000-2006 regarding Employees’ Material Liability for Damages Incurred by Employees as a Result of Injury, Health Alterations of any Kind or Death In Lithuania employer‘s material responsibility issue regulated in details was only after acceptance of a new labour code of Lithuanian Republic. In previous Labour law code acceptable till 1972 just employee and worker‘s material responsibility was regulated. In a new code conditions of material responsibility were assigned, main material responsibility application principles, a totally new defence manner of disturbed rights was introduced - of indigence damage, appearing from legal labour relationship, salary and also remuneration of intended income. But the same as the novelty of this code, as well as scientific analysis, the shortage of court practice and constant change of law acts regulating material responsibility influenced vacancy of the law acts regulating this issue, also analysing more problematic aspects of the issue appear. At work when analysing theoretical material, law acts, Lithuania Supreme Court and Kaunas town vicinity court practice, in pursuance to reveal issue‘s problems of employer‘s material responsibility, paying much attention to the cases of employee’s injuries, death or getting professional illnesses, the characteristics of this issue application in practice are looked through. Reaching the aim, the author of the paper... [to full text]

Bendras šio darbo, tema „Darbo sutarčių nutraukimo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kuriais kėsinamasi į turtą, turtines teises ir turtinius interesus (Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktas)“, tyrimo tikslas – darbo sutarčių nutraukimo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, numatytus Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktuose reglamentavimo bei praktinio įgyvendinimo klausimų analizė. Pirmoje dalyje atskleidžiamos veikų, numatytų Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktuose, sampratos, analizuojamas jų pasireiškimo darbo teisiniuose santykiuose galimybės ir būdai, pateikiami pasiūlymai kaip organizuoti turto, turtinių teisių ir turtinių interesų apsaugą. Antroje dalyje, lyginant Darbo įstatymų kodeksą, Darbo sutarties įstatymą ir Darbo kodeksą, analizuojama kaip keitėsi darbo sutarties nutraukimo be ispėjimo reglamentavimas po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, taip pat, remiantis šią dieną galiojančiu Darbo kodeksu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama vieninga teismų praktika, nagrinėjama darbo sutarties nutraukimo, kaip drausminės nuobaudos, įgyvendinimo tvarka. Šioje darbo dalyje pateikiami Lietuvos įmonių apklausos apibendrinimo rezultatai bei tam tikri jų vertinimai. Darbo pabaigoje pateikiamos, pirmoje ir antroje dalyje išanalizuotų klausimų pagrindu prieitos išvados, taip pat temos atskleidimui naudotos literatūros sąrašas. / The general task of this work is analysis of legal regulations on Termination of Employment Contracts Due to Gross Breach of Work Duties (Paragraphs 2 (2) and 2 (7) of Article 235 of the Labour Code of the Republic of Lithuania) and their practical application. The first part discloses conceptions of deeds provided in the Labour Code of the Republic of Lithuania (Paragraphs 2 (2) and 2 (7) of Article 235) and also how those deeds display in the relations governed by the Labour Law. There are some suggestions made how the Employer could organize protection of his property, property rights and property interests. The second part contains analysis of regulation of termination of employment contracts due to gross breach of work duties changed since the rehabilitation of the Independence of Lithuania Republic. The order of application of termination of the labour contract as a disciplinary punishment is analysed on the ground of the valid Labour Code and the unified court practise formed by the Supreme Court of the Republic of Lithuania. There are drawn some conclusions based on questionnaire filled by Lithuania companies. The conclusions on the subjects analyzed in the first and second parts of the work are drawn by the author at the ending as well as the list of literature referred to.

Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti įmonei, įstaigai ar organizacijai arba fiziniam amseniui, kaip darbdaviui, padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. DK 246 straipsnyje įvardytų materialinės atsakomybės sąlygų nustatymas reiškia DK 245 straipsnyje nurodyto materialinės atsakomybės pagrindo – teisės pažeidimo – konstatavimą. Nustačius nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė žalą padariusiam darbuotojui taikoma ir žala turi būti atlyginama nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojas traukiamas drausminėn, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn. Tik specialiais įstatyme numatytais atvejais darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo visiško žalos atlyginimo, neribojant jo iš anksto nustatytais dydžiais, ir įrodęs reikalavimo pagrįstumą, tokį atlyginimą gauti. Neretai darbo ginčų šalys susiduria su sunkumais, tinkamai kvalifikuodami tarp jų susiklosčiusius atsakomybės teisinius santykius. Pavyzdžiui darbdavio sumokėtos turtinės prievolės, kuri pavadinta „bauda“, sumokėjimas pagal civilines sutartis nesukuria DK 253 straipsnio 3 punkto pagrindu susiklostančių teisinių santykių, o civiliniuose santykiuose sumokėtos baudos samprata negali būti tapatinama su šioje normoje nurodyta bauda, kadangi pastaroji norma yra taikoma išimtinai ginčuose, kilusiuose dėl darbo teisinių santykių. Tuo tarpu VMA sutarties, kaip būdingo darbuotojų materialinės atsakomybės instituto, sudarymas yra... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of material liability in labour relations is to ensure employer the reward of loss and damages. Labour Code of Lithuania sets 6 clauses of material liability. If these clauses are identified, employee is liable by material liability even if he is liable by criminal, administrative or disciplinary liability in the same situation. Employee is fully liable only under particular cases set by law, for example, when there is special contract made by employer and his employee that determines full liability. Labour Code of Lithuania sets some particular cases under which employee is legally liable. When it is about the fine, paid by employer for his employee negligence, employee is liable only in the situation when the fine paid was set under the public law. There are many difficulties in identifying the right kind of director‘s legal liability. Director, who made some negligence in relationship with other business representatives, should be liable in tort. While courts are handling labour cases usually some particular clauses, set in Civil Procedure Code of Lithuania, are recognised in the process. In spite of this legal determination those particular clauses of handling the labour cases are not recognised while handling the labour cases about the loss and damages.

Sveikata yra viena svarbiausių teisės saugomų vertybių. Ji taip pat yra civilinės teisės objektas. Todėl ją pažeidusiam asmeniui gali kilti civilinė atsakomybė. Magistrinio darbo pirmojoje dalyje analizuojamos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei dėl žalos, padarytos fizinio asmens sveikatai, taikyti. Tai yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė. Taip pat aptariami kiti civilinės atsakomybės taikymui svarbūs klausimai: ieškinio senaties terminų taikymas, baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio reikšmė nagrinėjant civilinę bylą dėl tų pačių asmens veiksmų teisinių padarinių. Kadangi civilinės atsakomybės svarbiausias tikslas yra atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą, tai antrojoje dalyje remiantis teismų praktika nagrinėjami būtent žalos atlyginimo taikant civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą klausimai: tiesioginių išlaidų atlyginimui būtinos sąlygos, negautų pajamų skaičiavimas pagal 1964 m. bei 2000 m. CK, ypač tais atvejais, kai sužalojamas 14 metų neturintis ar pensinio amžiaus sulaukęs asmuo, taip pat besimokantis ar studijuojantis asmuo, galimybė mažinti atlygintinų turtinių nuostolių dydį, neturtinės žalos atlyginimas sveiktos sužalojimo atveju, ypač jos atlyginimo galimybė galiojant 1964 m. CK, neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingi kriterijai, trečiųjų asmenų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, socialinio draudimo išmokų įskaitymas. Trečiojoje darbo dalyje nagrinėjamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... [toliau žr. visą tekstą] / Die Gesundheit ist eines der wichtigsten Rechtsgüter. Sie ist auch das geschützte Objekt des Zivilrechts, deshalb haftet jener, der die Gesundheit eines Menschen verletzt hat. Im ersten Teil der Arbeit werden die Voraussetzungen betrachtet, die obligatorisch für die Anwendung der Haftung sind: rechtswidrige Handlung, Schaden, Kausalzusammenhang zwischen der rechtswidrigen Handlung und dem Schaden, Schuld. Man wird auch folgende Fragen erörtert: Klageverjährung u. s. w. Das wichtigste Ziel der Haftung ist der Ausgleich der Personenschaden, deshalb werden im zweiten Teil der Arbeit die Fragen bearbeitet, die meistens problematisch in der Jurisprudenz sind: die zu ersätzenden Schäden, Ersatz der Heilungskosten, Zahlung der Einkommensverluste gemäss dem Zivilgesetzbuch des Jahres 1964 und des Jahres 2000 (besonders auf Fällen, wenn der Verletzte jünger als 14 Jahre, ein Rentner oder Student ist), Schadensersetzberechnung, Ersatz des immateriellen Schaden, für dessen Bemessung wichtige Kriterien, Anspruchsberechtigte Dritte. Im dritten Teil der Arbeit wird die Kfz-Haftpflichtversicherung als Mittel des Schadensersatzes betrachtet. Bei manchen Fragen wird vorgewiesen, wie sie in Deutschland eingestellt und von den Gerichten erklärt werden. Am Ende der Arbeit werden die Schlussfolgerungen vorgelegt.

Civilinės atsakomybės esmę nusako jos tikslai. Autorius darbe nagrinėja visas civilinės atsakomybės funkcijas, jų sudedamuosius elementus, pasireiškimą nacionalinėje ir užsienio valstybių doktrinoje ir praktikoje, probleminius klausimus. Atlikus tyrimą autorius daro išvadą, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos yra kompensacija ir prevencija, nors pastaroji yra mažesnės reikšmės. Civilinės atsakomybės pobūdis lemia kompensacinės funkcijos neginčijamą svarbą žalos atlyginimo procese. Šios funkcijos esmę išreiškia visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiškai atlyginti nuostolius – tai grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Kartu šis principas reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Darbe autorius taip pat aprašo, kaip kompensavimo funkcija pasireiškia Lietuvos teisinėje sistemoje ir koks funkcijos pasireiškimo būdas yra dažniausiai pasitaikantis praktikoje. Darbe analizuojama ir pabaigoje padaroma išvada, kad visiško nuostolių atlyginimo principas negali būti absoliutus. Visa apimtimi civilinės atsakomybės kompensavimo funkcija negali pasireikšti atlyginant neturtinę žalą, esant ribotai civilinei atsakomybei, o taip pat atsižvelgiant į būtinumą taikyti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Prevencija pasireiškia dvejopai. Pirma, a priori, t.y. teisės pažeidėjas žinodamas apie gresiančią atsakomybę... [toliau žr. visą tekstą] / The essence of the civil liability is expressed by its goals. The paper deals with the functions of the civil liability, theirs constitutive elements, their manifestation in national and foreign countries doctrine and practise, problem issues. At the end of the research the author makes conclusion that the main functions of the civil liability is the compensation and the prevention though the last is of a secondary importance. The nature of the civil liability determines undisputable significance of the compensatory function in the loss indemnifying process. The essence of the compensatory function is expressing by the principle of the compensation of damages in full. To compensate damages in full – is return the aggrieved person in such property state that would be if there are not occurred damages. Together with above mentioned such principle means that from the person by whom the damage was caused can not be recover more than the aggrieved person has incurred losses because otherwise the aggrieved person shall be considered as in the position of the unjust enrichment. The author in the paper also describes how the compensatory function manifests itself in the Lithuanian legal system and which nature of such manifesting is mostly occurred in practise. In the paper is analysing and in the end is making by the author a conclusion that the principle of the compensation of damages in full cannot be absolute. The compensatory function fully cannot be expressed either in... [to full text]