Garlaitė, K. (2008). Novatoriško veterinarinės farmacijos produkto sėkmės veiksniai Baltijos šalyse. Magistrantūros baigiamasis darbas. Vilnius: ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Farmacinėsė rinkose produktai yra skirstomi į etinius ir generinius. Novatorišku produktu priimta laikyti etinių kompanijų sukurtas naujas vaisto formules, tuo tarpu generinių kompanijų vaistai nelaikomi novatoriškais. Sėkmingas novatoriškų veterinarinės farmacijos produktų įdiegimas į rinką priklauso nuo veiksnių, įtakojančių sėkmę identifikavimo kiekvienoje šalyje ir jų adaptavimo. Tai vienas iš svarbių žingsnių siekiant ilgalaikio konkurencinio pranašumo. Baigiamojo darbo tikslas – nustatyti novatoriškų veterinarinės farmacijos produktų sėkmės veiksnius skirtingose Baltijos šalių rinkose. Baigiamojo darbo metu buvo apklausta 58 smulkių gyvūnų veterinarijos klinikų specialistų iš trijų Baltijos šalių. Apžvelgus literatūrą nustatyta, kad veterinarinių vaistų naudojimą įtakoja įvairūs ekonominiai, tarprūšiniai, naudojimo būdų bei atsparumo antibiotikams veiksniai. Kokybinio tyrimo metu atlikta 6 ekspertų apklausa tam, kad nustatytume sėkmės veiksnių charakteristikas įvedant novatorišką produktą. Sėkmės veiksniai buvo suskirstyti į keturias kategorijas: nuo produkto priklausantys, nuo rinkos, nuo rinkodarinių veiksmų bei gydytojų išsilavinimo ir noro tobulėti. Kiekvienai iš šių kategorijų veterinarijos gydytojai pateikė pilnas charakteristikas ir tai leido sudaryti klausimyną kiekybiniam... [toliau žr. visą tekstą] / Garlaitė , K. (2008). Key Succes Factors of Inovative Veterinary Product in Baltic States. Final Paper. Vilnius: International School of Management. In pharmaceutical market existing products are devided in to the ethic and generic. It is used to consider that inovative product only can be developt by ethic company, whereas generic product can not be inovative. Successful introduction of innovative veterinary medicines in to the market depends on identifying the factors influencing this success in each country individually and accordingly adaptation process. This is one of key indicator in order to obtain long term competitive advantages. The purpose of this research work – to identify introduction success factors of innovative veterinary medicine in to the different Baltic countries. During research work period has been questioned 58 specialists of companion animal veterinary clinics from three Baltic countries. After review of literature I can state, that usage of veterinary medicine influencing following factors such as: economical, interspecies, ways of usages and susceptibility to antibiotics. During qualitative research part survey of 6 experts was done in order to determine characteristic of success factors introducing new medicines. Key success factors were grouped in to 4 categories: depending from the product, market, marketing activities and education of vets and willingness to improve. It was provided by vets full characteristic of each category and this... [to full text]

The main subject of the present research is the geological development of the south-eastern Baltic Sea in Holocene (11000 – 0 calendar years before the present) and prediction of its development in the future (0-1000 calendar years after the present). The present is calendar years 2000AD. The working area is estimated between longitude 18ºE - 21º30’E and latitude between 54ºN - 56º30’N including the onshore and offshore of Lithuania. The quantitative and qualitative geological information and the geological interpretation allowed the 4D modeling of the south-eastern Baltic Sea. Detailed comparison of the influence of isostatic and eustatic components has made it possible to distinguish between these two factors and to create the isostatic intensity models. Last investigations of the global sea level rise (IPCC 2001, 2007) and the model of the recent tectonic activity in the region were used for creation of the prognosis scenarios of relief development in the future. The 4D models created in this dissertation are very well understandable for specialists and for wider readership not engaged in scientific research. The results presented in the dissertation can be useful also by archaeologists and biologists. The results of the model show all the drawbacks of geological material collected so far and outline new perspectives for marine geologists, i.e. demonstrate what works should be done in the future to get more precise results. / Pagrindinis tyrimų tikslas buvo atkurti pietrytinės Baltijos jūros raidą holocene (11000 – 0 kalendorinių metų iki dabar) ir atlikti jūros raidos prognozę iki 1000 metų nuo dabar. Tirtasis regionas apima Lietuvos teritoriją (tiek atviroje jūroje, tiek sausumoje), jo koordinatės yra 18ºE - 21º30’E rytų ilgumos ir 54ºN - 56º30‘N šiaurės platumos. Kokybinė ir kiekybinė geologinė informacija bei jos geologinė interpretacija leido sukurti pietrytinės Baltijos jūros raidos 4D modelius. Detalus kiekybinis eustatinių bei izostatinių vandens lygio pokyčių palyginimas leido atskirti šiuos faktorius bei nustatyti izostatinio komponento intensyvumą holoceno metu. Kiekybiškai įvertinus tektoninius judesius ir vandens lygio pokyčius buvo atlikta pietrytinės Baltijos jūros raidos prognozė. Erdviniai 4 D modeliai pateikti šiame darbe yra lengvai suprantami ne tik specialistams, tačiau ir plačiai visuomenei. Disertacijoje pateikti modeliai gali būti naudingi archeologams bei biologams, tuo pačiu geologams parodydami esančių duomenų trūkumus bei nubrėžiantys naujas perspektyvas tyrimams, kurie turėtų būti atlikti norint gauti kiek galima detalesnius rezultatus.

The main subject of the present research is the geological development of the south-eastern Baltic Sea in Holocene (11000 – 0 calendar years before the present) and prediction of its development in the future (0-1000 calendar years after the present). The present is calendar years 2000AD. The working area is estimated between longitude 18ºE - 21º30’E and latitude between 54ºN - 56º30’N including the onshore and offshore of Lithuania. The quantitative and qualitative geological information and the geological interpretation allowed the 4D modeling of the south-eastern Baltic Sea. Detailed comparison of the influence of isostatic and eustatic components has made it possible to distinguish between these two factors and to create the isostatic intensity models. Last investigations of the global sea level rise (IPCC 2001, 2007) and the model of the recent tectonic activity in the region were used for creation of the prognosis scenarios of relief development in the future. The 4D models created in this dissertation are very well understandable for specialists and for wider readership not engaged in scientific research. The results presented in the dissertation can be useful also by archaeologists and biologists. The results of the model show all the drawbacks of geological material collected so far and outline new perspectives for marine geologists, i.e. demonstrate what works should be done in the future to get more precise results. / Pagrindinis tyrimų tikslas buvo atkurti pietrytinės Baltijos jūros raidą holocene (11000 – 0 kalendorinių metų iki dabar) ir atlikti jūros raidos prognozę iki 1000 metų nuo dabar. Tirtasis regionas apima Lietuvos teritoriją (tiek atviroje jūroje, tiek sausumoje), jo koordinatės yra 18ºE - 21º30’E rytų ilgumos ir 54ºN - 56º30‘N šiaurės platumos. Kokybinė ir kiekybinė geologinė informacija bei jos geologinė interpretacija leido sukurti pietrytinės Baltijos jūros raidos 4D modelius. Detalus kiekybinis eustatinių bei izostatinių vandens lygio pokyčių palyginimas leido atskirti šiuos faktorius bei nustatyti izostatinio komponento intensyvumą holoceno metu. Kiekybiškai įvertinus tektoninius judesius ir vandens lygio pokyčius buvo atlikta pietrytinės Baltijos jūros raidos prognozė. Erdviniai 4 D modeliai pateikti šiame darbe yra lengvai suprantami ne tik specialistams, tačiau ir plačiai visuomenei. Disertacijoje pateikti modeliai gali būti naudingi archeologams bei biologams, tuo pačiu geologams parodydami esančių duomenų trūkumus bei nubrėžiantys naujas perspektyvas tyrimams, kurie turėtų būti atlikti norint gauti kiek galima detalesnius rezultatus.

Magistro darbe autorius kelia problemą – ar įmanoma rasti Romuvos ir Katalikybės doktrinų paralelių, pateikti edukacinės-kultūrinės veiklos analogų bei pasiūlyti bendro romuvietiško ir katalikiško darbo švietimo srityje rekomendacijų. Paralelių ir analogų ieškojimas ir yra pagrindinis šio darbo tikslas. Ši problematika iki šiol katalikiškuose moksliniuose darbuose nebuvo analizuota. Dėstymas padalintas į keturias pagrindines dalis: Pirmojoje dalyje gilinamasi į Romuvos bendrijos doktriną, pateikiami Vilniaus ir Kelmės Romuvos bendruomenių kokybinio tyrimo analizės rezultatai. Antrojoje dalyje dėmesys sutelkiamas į esminius Katalikybės doktrinos principus. Trečiojoje dalyje pateikiama lyginamoji doktrinų analizė, ketvirtojoje – Romuvos įvertinimas kataliko požiūriu, probleminės įžvalgos ir pasiūlymai. Autorius nurodo, kad senovės baltų religinė Romuvos bendrija deklaruoja tęsianti senosios religijos tradiciją ir siekia tapti tradicine Lietuvos religija. Tai liudija pateikti bendrijos tikėjimo šaltiniai, pagrindiniai tikėjimo principai, apeiginių veiksmų visuma ir organizacinė struktūra. Darbe nagrinėta Romuvos kultūrinė ir edukacinė veikla leidžia konstatuoti bendriją esant daugiau etnokultūriniu judėjimu nei religine bendrija. Tyrime pateikti Vilniaus ir Kelmės Romuvų bendruomenių edukacinės veiklos siūlymai nukreipti būtent į tautos dvasinės kultūros (folkloro, krašto papročių, etnografinės tradicijos, švenčių) puoselėjimą ir išsaugojimą. Darbe akcentuoti esminiai Romuvos... [toliau žr. visą tekstą] / In the master’s paper "Drawing Parallels of Faith, Culture and Education between Catholicism and the Community of Ancient Baltic Religion Romuva" the author raises a problem whether it is possible to find the parallels between the doctrines of Romuva and Catholicism, to put forward the analogues of educational-cultural activities and to make recommendations for the cooperation between Romuva and Catholicism in the sphere of education. The main aim of this paper is an attempt to find these parallels and analogues. This problem has never been examined in the field of Catholic scientific research. The body of the paper falls into four main parts: the first part of the paper examines the doctrine of Romuva community, and the results of the analysis of the quality research of Romuva communities in Vilnius and Kelmė. The second part focuses on the principles of Catholicism doctrine. The third part contains the comparative analysis of the two doctrines, and Part 4 offers the assessment of Romuva through the perspective of a Catholic, some problemic insights and suggestions. The detailed comparative analysis of the doctrines as well as the research en corpore allows us to draw the following conclusions: The ancient Baltic religious community Romuva says it is an extension of the tradition of the old religion, it, therefore, aims at becoming a traditional Lithuanian religion. The master’s paper discusses the sources of faith of the community, the main principles of Romuva faith, the... [to full text]

The dissertation seeks to newly conceptualize the situation of the Baltic post-war exile and the way it was reflected in the Lithuanian and Latvian novels through the lens of the postcolonial criticism. Forced emigration after the Second World War is related to cardinal changes, thus the following post-colonial concepts marking the shifts become the analytical instruments: liminality (V. Turner), hybridity and mimicry (H. Bhabha), imagined community (B. Anderson), nostalgia (S. Boym), and trickster (M. Bachtin). The analysis focuses around the Latvian and Lithuanian exile novels of the second half of the 20th century about war and life in exile written by the authors who suffered the same fate. The researcher uses a binary scheme of physical and mental colonization to consider the selected body of works. The chapter “Physical Colonization” analyzes war novels along the male/female gender lines. The “Mental Colonization” chapter explores works that reflect the scale of the survival strategies; the scale ranges from attachment to one‘s own culture to its voluntary renunciation. Three means of interface with the new countries stand out, which help to shed light onto the three stages of identity transformation of an emigrant, namely anti-colonization, hybridization, and self-colonization. The post-colonialism used in the analysis of Baltic novels and its proposed definitions proved to be functional and effective. The conclusion can be drawn that the emigration experience and... [to full text] / Disertacijoje naujai teoriškai konceptualizuojama baltų pokario išeivių bendruomenės situacija bei jos raiška lietuvių ir latvių romanuose. Prievartinė emigracija iš baltų kraštų po II pasaulinio karo susijusi su kardinaliomis permainomis, todėl analizės instrumentais tampa lūžį ir slinktis ženklinantys postkolonializmo konceptai: liminalumas (V. Turner), hibridiškumas ir mimikrija (H. Bhabha), įsivaizduojama bendruomenė (B. Anderson), nostalgija (S. Boym), triksteris (M. Bachtin). Analizės centre – latvių ir lietuvių XX a. II pusės egzodo romanai apie karą, pasitraukimą ir gyvenimą išeivijoje, sukurti rašytojų, kurie patys tą lemtį patyrė. Pasirinktų tekstų korpusui skvarbyti pasitelkiamas dvinaris fizinės ir mentalinės kolonizacijos modelis. „Fizinės kolonizacijos“ skyriuje analizuojami karo romanai pagal vyrų/moterų lyties skirtį. „Mentalinės kolonizacijos“ skyriuje tyrinėjami kūriniai, atspindintys išlikimo strategijas, kurios įvairuoja nuo prisirišimo prie savos kultūros iki savanoriško jos atsižadėjimo. Įžvelgiamos trys išeivio tapatybės transformacijos pakopos: antikolonizacija, hibridizacija, savikolonizacija. Baltų romanų analizei taikyta postkolonializmo metodologija, jos pasiūlytos sąvokos ir tipologizavimo modelis pasirodė funkcionalūs. Konstatuota, kad emigracinė patirtis ir tapatybės virsmai ne tiek pavaldūs etninei prigimčiai, kiek išgyvenami bendražmogiškai.

Pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai yra vienas iš būdų įgyvendinti bendrą ES politiką, bet valstybės narės siekia pasinaudoti šia pareigybe sprendžiant savo šaliai ar regionui aktualius klausimus. Besiplėtojantys ekonominiai, politiniai ir kultūriniai ryšiai Baltijos jūros regione gali atskleisti bendrus kaimyninių valstybių prioritetus formuojant ES Tarybos darbotvarkę. Šiame tyrime Baltijos jūros regionu laikomos Danija, Švedija, Suomija ir Lietuva. Šiaurės valstybės (Suomija, Švedija, Danija) ir Lietuva turi gana skirtingus socialinio ir ekonominio vystymosi modelius, todėl tai gali reikšti, jog jų regioniniai ryšiai gali būti ne tokie stiprūs kaip ryšiai su kitomis ES valstybėmis. Tai gali turėti įtakos valstybių laikysenai pirmininkaujant ES Tarybai. Šiame tyrime siekiama patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad Baltijos jūros regiono valstybės pirmininkaudamos ES Tarybai sureikšmina vienus ir tuos pačius regionui svarbius klausimus. Tiriami Baltijos regiono valstybių paskutiniai pirmininkavimai (Suomijos 2006 m., Švedijos 2009 m., Danija pirmininkauja šiuo metu, 2012 m., o Lietuva pirmininkaus 2013 m. antrojoje pusėje). Pasirinktos energetikos, aplinkosaugos ir susisiekimo, sritys, kaip pagrindinės probleminės sferos skatinančios regioninį bendradarbiavimą. Remiantis šiomis politikos sritimis siekiama išsiaiškinti pirmininkavimo prioritetų ir regionalizmo ryšį bei išanalizuoti valstybių keliamų prioritetų bendrumus ir skirtumus. / The Presidency of the Council of the EU can be conceived as the one of tools implementing common policy of the EU. Member states try to profit this position meeting the issues relevant for their own country or region. Evolving economic, political and cultural relations in the Baltic Sea region may reveal a number of priorities of neighboring countries in shaping the agenda of the Council of the EU. In this research the Baltic Sea region means Denmark, Sweden, Finland and Lithuania. Nordic countries (Finland, Sweden, Denmark) and Lithuania have quite different social and economic development models, and this may cause that their regional ties may not be as strong as the relationship with other EU countries. This can affect the attitude of the country in presidency of the EU. This investigation aims to confirm or refute the hypothesis that the Baltic Sea region states chairing the EU Council at the central room put the same and one of the most important regional issues. It is analyzing the most recent presidencies of the Baltic Sea region states (Finland in 2006, Sweden in 2009, Denmark is chairing currently, 2012, and Lithuania will hold presidency in the second half of 2013). Particular policy areas are chosen, precisely energy, environment and transport, as the main problems leading to regional cooperation. Based on these policies the aim is to find the link between the presidency priorities and regionalism and to describe the commonalities and differences of it.

This dissertation seeks to evaluate how Central and Eastern European (CEE) countries develop state under the conditions of liberal democracy and membership of the European Union (EU). The issues of quality of democracy and governance of postcommunist states are analysed through lenses of welfare politics. The main attention is paid to Baltic countries. The main method applied in dissertation is a qualitative comparison of several (similar) cases. In the first part of dissertation “middle-range” theories are observed, which allows to understand the general patterns of development of postcommunist countries. Distinction of modern and patronage states is established, which is best seen comparing CEE liberal democracies vis-à-vis postsoviet dictatorships. In the second part of dissertation these general patterns are analysed only at the level of CEE countries. It is established that the distinction of modern and patronage states to some extent also replicates among CEE countries themselves, and also among Baltic countries. By many important parameters indicating the level of state capacities Estonia distinguishes itself from other Baltic countries. In the third part, comparative research is focussed at the maximum. One analyses the development of healthcare – the core welfare policy – in the Baltic region. It is established that there are significant differences among Baltic countries in timing, speed and achieved results of healthcare reforms, which also has important... [to full text] / Šia disertacija siekiama įvertinti, kaip Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalims sekasi vystyti valstybę liberaliosios demokratijos ir narystės ES sąlygomis. Į pokomunistinių valstybių valdymo ir demokratijos kokybės problemas šioje disertacijoje žvelgiama pirmiausia per gerovės politikos prizmę. Didžiausias dėmesys skiriamas Baltijos šalims. Disertacijoje taikomas metodas – kokybinis kelių (panašių) atvejų lyginimas. Pirmojoje disertacijos dalyje apžvelgiamos „vidutinio nuotolio“ teorijos, kurios leidžia suprasti pokomunistinių šalių gerovės režimų raidos bendrąsias tendencijas. Nustatoma modernių ir patronažinių valstybių skirtis, kuri ryškiausiai matyti tarp VRE liberaliųjų demokratijų ir posovietinių diktatūrų. Toliau, antrojoje disertacijos dalyje, šios bendrosios tendencijos analizuojamos tik VRE šalių lygmeniu. Nustatoma, kad modernių ir patronažinių valstybių skirtis tam tikru mastu atsikartoja VRE regione ir taip pat tarp Baltijos šalių. Estija iš kitų Baltijos šalių išsiskiria daugeliu svarbių valstybės gebėjimų parametrų. Trečiojoje dalyje, lyginamasis tyrimas maksimaliai sufokusuojamas. Nagrinėjama sveikatos apsaugos – kertinės gerovės politikos – raida Baltijos šalyse. Nustatoma, kad sveikatos apsaugos reformos laikas, tempas ir pasiekti rezultatai reikšmingai skiriasi tarp Baltijos šalių, ir tai turi svarbių implikacijų šių valstybių raidai.

The populations of Atlantic cod (Gadus morhua) in the Baltic Sea has been heavily exploited for decades, with fishing mortalities close to, and for several occasions, even above one. The larger part of the spawning stock biomass is consequently being removed each year. The issue of fisheries induced evolution (FIE) has been gaining attention from researchers lately. The selection pressure driving this evolution is powered by a connection between high mortality rates and heritable traits. The fishing in the Baltic Sea is mainly performed with size selective gear that can impose selection on traits like size-at-age or size-at-maturity. In this review I show how FIE may affect the Baltic cod towards decreased size-at-age/maturity and how size selective fishing on stocks at low levels can increase the inherent instability of the population as well as deprave the Baltic Sea of ecosystemic services from cod.

Kransalger är en viktig nyckelart i Östersjön. De förökar sig med hjälp av oosporer och denna studie har syftat till att urskilja morfologisk differentiering mellan oosporer inom och mellan individer och populationer. Främst ställde jag mig frågan huruvida skillnader och likheter i morfologi kan associeras med skillnader mellan olika geografiska avstånd och habitat samt i vilken mån oosporer kan återföras till korrekt population och individ. Kransalger av arten Chara aspera har insamlats på lokaler i östra Svealand och elliptiska Fouriertransformationer har använts för att med hjälp av vågfunktioner beskriva oosporernas konturer. Parametrarna i vågfunktioner har sedan använts för statistiska analyser. Resultaten visade att de olika populationerna kunde separeras morfologiskt när oosporernas populationstillhörighet varit känd för analysen. Däremot var det svårare att separera individer från varandra men det fungerade bra i den population där flest oosporer insamlats. Då oosporernas identitet varit okänd för analysen återfördes endast hälften av dem till rätt population. Det gick inte att återföra okända oosporer till individer. De tre populationerna från bräckt vatten grupperades tillsammans i diskriminantanalysen, skilda från de två sötvattenpopulationerna som i sin tur var tydligt skilda från varandra. En spridning mellan de olika populationerna i brackvatten är trolig. Däremot är en spridning mellan populationerna i sött vatten inte sannolik. Det finns inte heller något som talar för en spridning mellan habitaten. Slutligen kan jag konstatera att det finns tillräckligt mycket information att hämta i oosporerna morfologi för att mäta relativa skillnader mellan individer och grupper liksom för att skatta variabilitet. / Charophytes are an important key species in the Baltic Sea. They reproduce by using oospores and this study aims at distinguish morphological differentiation between oospores within and between individuals and populations. Mainly I asked myself the question whether the differences and similarities in morphology could be associated with differences between geographic distance and habitat, and to what extent oospores could be reassigned to the correct population and individual. Charophytes of the genus Chara aspera were collected in eastern Svealand and harmonics from elliptic Fourier transforms have been used to describe the contours of the oospores. The parameters of the harmonics were then used for statistical analyses. The results showed that the different populations could be separated morphologically when the population affiliation of the oospores has been known to the analysis. It was difficult to separate individuals from each other, but it worked well in the population in which most oospores were collected. When the identity of the oospores was unknown to the analysis only half of them were returned to the correct population, and it did not work to reassign unknown oospores to individuals. The three populations from brackish water grouped together in the discriminant analysis, separated from the two freshwater populations, which, in turn, were clearly distinct from one another. Dispersal between the different populations in brackish water is likely. However, dispersal between the populations in fresh water is not likely. There is nothing to indicate dispersal between brackish and freshwater habitats. I can conclude that there is enough information in the morphology of the oospores to measure relative differences between individuals and groups, as well as to estimate variability.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamos einamosios sąskaitos nesubalansuotumą nagrinėjančios teorijos ir išskiriami einamajai sąskaitai įtakos turintys veiksniai. Darbe identifikuojamos einamosios sąskaitos saldo pasekmės šaliai bei apibrėžiami einamosios sąskaitos saldo priimtinumo vertinimo metodai teoriniu aspektu. Praktinėje dalyje vertinami Baltijos šalių einamosios sąskaitos saldo priimtinumo pokyčiai išskirtais santykiniais rodikliais bei kriterijais. Šių rodiklių ir kriterijų pagalba išskiriamos pagrindinės Baltijos šalių einamosios sąskaitos saldo priimtinumo problemos. Siekiant įvertinti einamosios sąskaitos saldo priimtinumą vertinant jo poveikio ekonominiams rodikliams mastais atliekama koreliacinė regresinė poveikio ekonominiams rodikliams analizė. Darbe pateikiama einamosios sąskaitos ir BVP rodiklių prognozavimas 2010 ir 2011 metams pasitelkiant kokybinį prognozavimo metodą. / The theories, which explore current account imbalance, are analyzed and excluded the factors of main current account imbalance in bachelor work. In this work is identified sequence of country of current account imbalance and described current account imbalance evaluation in theoretical aspects. In the practice part with relative criteria and indicators is evaluating Baltic countries current account imbalance changes. These criteria and indicators help to distinguish main problems of Baltic countries, of current account imbalance acceptability. To assess the acceptability of the current account balance with respect to its impact on economic performance and scale correlation is carried out regression analysis of the impact of economic indicators. In the work there are giving the current account and GDP indicators forecasting years 2010 and 2011 using a qualitative forecasting method.